ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-02-03 nr. 831

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (21) • VIKTOR E. FRANKL. Ką sako psichiatras apie moderniąją literatūrą?* (7) • LAIMANTAS JONUŠYS. Garsiausias pramanytas lietuvis-js-. Sekmadienio postilėDAINIUS RAZAUSKAS. Pasakėčia apie lapę ir spąstus (1) • JĀNIS KALVE. Šamas SeimeAtominis variantas (1) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų II (1) • AIDA DIRSĖ. Psichoanalitiniai arimai: Valentinas AntanavičiusMANTAS ČIŽAS . Eilės (1) • Trumpoji vokiečių prozaRENATA ŠERELYTĖ. Pasaulis po mėnuliu (1) • REDA GRIŠKAITĖ. Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir Knyga (2) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Valio! Pirmaujame! (39) • ANDRIUS ŠIUŠA. Pamokymai visiems ir visomsLAIŠKAI (467) •

Eilės

MANTAS ČIŽAS

[skaityti komentarus]


Tiltas



        kartais griūnu ir tada esu bevertis
        mažyčiuose tarpuose dideli ratai
        stabdo plevėsišką šventę

        skystablauzdžiai balionai rezignuodami išpučia
        pora klounų įraudę uždūsta po baltu
        lavoniško grimo sluoksniu

        aš nieko nejungiu, bet galiu nepraleisti
        aukščiausio tarifo – pabaiga kvepiančią dieną
        kai net medis iš pykčio negali užgriūti
        kaip aš, ant sraunios skaudumos

        tekėtų ji per mano galvą

        per skęstančius klounus ir prakeiktą germanų
        plejadą, sukabintą grandinėm į genealoginį medį

        aš išstumčiau vandenį aukščiau kranto
        ir laisvadienis šauktų skalbėjos
        sušlapę fakyrai gulėtų pailsę
        ir žvėrys pabėgtų išplaukę,
        tik šuoliuojantiems idiotams
        dangaus akrobatams taip apgailėtinai
        manęs nereikėtų




Beginkliai



        pro atvirus langus
        kartais matosi juodos
        juodos skrybėlės
        ir žmonės kaip smėlis

        rašytojai nykstančiom tautybėm
        policininkai ašaroja ir delnais
        tiesia lenktynių žiedą

        saulėlydžio šešėliai
        įkvepia žaisti
        ir po skrybėle randas
        gaudiškos pilys

        plagijuodamos kaktusus lįs apkabinti
        siūlys man auksą už koją, bent kojinę

        pasikeist vietom

        tai naktis užveria langus
        ir gaiva liūdesį sėja rytojaus
        skrybėlėm, skrybėlėtais laukais
        aplink mano namus
        kad miegočiau ramesnis




Esmė esmė esmė



        pasiklydo po kapinėm
        susidūrė virš debesų

        kur yra šviesa
        ne tik tamsiems akiniams

        tu išsiimi iš ausų vatą
        daug vatos iki pat smegenų
        ir sakai: viską matau
                    kirmino ir lavonų buveinėse
                    partijų būstinėse
                    ir šiukšlių konteineriuos


        tiek daug tiek daug

        rūškani malonumų išvarginti
        pasiekia knygą nuo palubės
        ir sako: viską žinau
                    šokoladą šampane
                    ir kvailos moters juoką

        kaip nuobodu taip




Viršvalandžiai



        tryniau rankom ir byrėjo
        antikos skulptūrų miltai
        nuodėmes maišiau su pasiekimais
        rankraščiai jau degė patys

        į ankštą kamputį muziejuj
        sutilpsim ir būsime nenaudingi
        šventė gulėjimas, gulėjimas šventa
        o malūnai pasilaidoja patys
        sprogsta palatose ir nuo medžių
        gyvena aklais pasimatymais
        ar vienoj masinėj scenoj

        malūnai turi per daug darbo

        ir laikas nesako nespėsi
        įsirėžia tarpdury, prisidega
        ir nesibaigs cigaretės jam niekad –
        ignoruos simuliavimą
        čia pat virstantį nuobodybe
        girnapusių sąmokslą
        sumalt viena kitą

        ir kas tave traukia bevardį
        iš masinės scenos ankšto kampučio
        jei tu be ginklo ir nuo arklio
        neįdomiai nupuolęs?

        bet vėjas pastumia sparną...




Toks liūdesys...



        su kuom pykstasi bliuzas? ištikti nelaimių!
        atgaivinti potvynio ir sušildyti gaisro, nežinote

        nežinote, ir rankos kišenėse
        norėtumėt visu ūgiu ten sulįsti
        pėsčiųjų perėjos įkalinti, prariję
        kas trukdė gyventi, tas įkyrus bliuzas

        degtukų dėžutė vis ant nugaros arba pilvo

        niekada nepavargstantys atsibosti
        išdavė puškinui kas įvyko paskui
        bet ir šviesą išjungus įkyrės viskas
        kam šviesos niekada nereikėjo
        kas išlaisvino upę ir sutuokė ežerus
        ir telpa į spragtelėjimą pirštais

        ėda, graužia ir neramina
        ne pagal receptą vartojamas
        kūjo ir pjautuvo striptizo bare
        be unitazo, be durų
        ir niekad į burną nė lašo

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


150174. karolina :-) 2009-02-14 15:11
labai idomu ir liksiska man patiko

Rodoma versija 25 iš 25 
14:50:58 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba