ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-06-11 nr. 752

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (265) • KOBAYASHI ISSA. 30 haiku (15) • Mums rašo KĘSTUTIS KEBLYS. Linksma žiniaGINTARAS BERESNEVIČIUS. Atsipeikėjimas (89) • VIRGINIJA VITA. ŠvelnumasRENATA ŠERELYTĖ. Sapno kilometraiJURGITA GERLIKAITĖ. Petronėlė Gerlikienė: savos tiesos žinojimas (1) • LEONARD FELDER. 10 gyvenimo principųSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiSTASYS STACEVIČIUS. EilėsDALIA STAPONKUTĖ. NegatyvasVITALIJA PILIPAUSKAITĖ. SMS UNLIMITED, arba Sutalpinimo rebusasLAIMANTAS JONUŠYS. Antroji "Lolita" ne geresnė (21) • ARŪNAS KYNAS. Pamąstymai apie senąją aisčių pasaulėjautąMYKOLAS SLUCKIS. Po 40 metųMums rašo KĘSTUTIS KEBLYS. Linksma žiniaAUKSĖ KAŠKONAITĖ. Upė

Sapno kilometrai

RENATA ŠERELYTĖ

[skaityti komentarus]

Pradėjus mokytis geografijos, ūmai ir netikėtai atsiveria ne šalys ir ne salos, o nuotoliai. Kai tik suvoki, kas yra nuotolis, baigiasi palaimintas nežinojimo džiaugsmas. Mat vaikystės šalyse atstumas neturi reikšmės, visos šalys pasiekiamos sapno sparnais.

O kai nuotolį įvertini kilometrais, net ir sapnai pasidaro kitokie.

Keliskart sapnavau, kad man reikia keliauti į Indiją (ko – iki šiol nežinau), ir sapne verkiau iš siaubo, nes atstumas regėjosi siaubingas. Jis visada toks atrodo – juk reikia priskaičiuoti ir kelią atgal. Ir kažkas sapne man kuždėjo, kad kelionėje teks apsieiti be techninių civilizacijos stebuklų ir kulniuoti šitą baisų atstumą pėsčiomis.

Tam prireiks viso gyvenimo. Kad nukeliaučiau ir grįžčiau. Į pusiasalį, kurį kadaise atplukdė okeano bangos ir prišliejo prie suskilusio senovinio Pangėjos žemyno.

Salos ir šalys, kurios keliauja. Ieškodamos ne įspūdžių ir aštrių išgyvenimų, o savo vietos.

1983-iaisiais stovyklavau Arteke. Būry buvo vaikų iš Gruzijos, Latvijos, Kazachijos, Kirgizijos, Dagestano, Uzbekijos, Ukrainos, Baltarusijos, įvairių Rusijos sričių. Jie man atrodė nuostabūs ir nepakartojami kaip kokie polineziečiai, o jų šalys – keliaujančios salos. Baigiantis mūsų stovyklavimo laikui, susitarėme, kad susitiksime bene 1990 metais Taškente (mat mūsų būrio vadovas Jura, kurį labai pamilome, buvo iš Uzbekijos).

Laiko upė atskyrė salas vienas nuo kitų, atplėšė nuo žemynų, nusviedė į okeano chaosą.

Jeigu vėl kada keliaučiau sapne, gal paslaptingas balsas man pakuždėtų, kur dingo mano "polineziečiai". Susitikti su jais būtų nesunku bet kuriame pasaulio taške – sapno atstumai matuojami ne kilometrais. Pamatyčiau visus, kuriuos atsimenu, ir tuos, kuriuos pamiršau. Šnekėčiau su jais sapno kalba – ne rusų, nors kadaise buvo įkyriai peršama idėja, kad didžiojo Lenino kalba gali tapti tarpplanetinė. Geografinės sąvokos sapne taptų tuo, kuo ir turi būti: paslaptimi, svajone, neganda.

Realybė grindžia savo pamatus negailestingais skaičiais, sukuriančiais dar negailestingesnį atstumą. Kiek kilometrų skiria nuo Uzbekijoje, Andižane, sušaudytų vaikų, moterų, senelių?.. Nuo Kirgizijos marodierių, pasinaudojusių "revoliucine" situacija?.. Gal tarp daužiusių vitrinas yra ir mano "polineziečių"?.. Gal net mylimas būrio vadovas?..

Baltapūkė tvirto charakterio Inga prie Gruzijos parlamento turbūt nešėsi ne rožę, o plytgalį. O baltarusė Ala, į Pugačiovą panaši kūno formomis, į Marilyn Monroe – elgsena, turbūt pražuvo Lukašenkos apdainuotuose kolūkių laukuose. Daug ten pražuvo marilinų... O Aigiulė?.. Turkmėnijos valdžia vykdo savotišką "kultūrinę revoliuciją", uždarinėdama kaimo bibliotekas (kaimiečiams skaityti ne tik nereikia, bet net žalinga), tai gal ji glaudžiasi ant bibliotekos laiptų ir verkia?.. O dagestanietis Muratas?.. Sėdi ant uolos nebe Juros, o Basajevo būry su durklu už diržo?.. O Sergejus Tap Tapyčius, antrasis būrio vadovas, nepamiltas dėl to, kad nuolat ir nesidrovėdamas gadino orą?.. Su kokiu durklu stovi jis?.. Sėdi?.. O gal – guli?..

Ir ką gi mes, susitikę laike, galime vienas kitam pasakyti?..

Kad su egzotika baigta, kad esame ne Polinezijos salų, o demokratinių valstybių gyventojai, kad turime teises ir pareigas, o mūsų sprendimus diktuoja blaivus protas ir gera valia.

Ir kad daug, baisiai daug kilometrų skiria mus.

O jungia tik trapus sapno siūlas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 26 iš 27 
14:50:00 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba