ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-22 nr. 770

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (68) • RAMŪNAS JARAS. Septynios nesąmonėsZENONAS BUTKEVIČIUS. Kada prabyla gulbės (16) • GINTARAS BLEIZGYS. Europa ekspromtu (53) • Mehru Jaffer Vienoje kalbėjosi su vyskupu HILARIONU ALFEJEVU. Dievas, mokslas, komunizmas ir Rusų stačiatikių bažnyčiaSTEPHAN REUTER. Dvasinis Judo palikimasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVLADIMIR BOROVOJ. Tikėkite nemirtingumuINDRĖ VALANTINAITĖ. EilėsVLADAS BALTUŠKEVIČIUS. EilėsGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Tualetiniai užkulisiai (29) • JONAS MIKELINSKAS. ApsakymaiVITALIJA BIGUZAITĖ. Raudoni bateliai (5) • LĪVA JĒKABSONE. Abelė su ledo krislu akyjeBRUKNER. Archeomitologinis labirinto atspindysGILBONĖ. ApsakymaiDARIUS GIRČYS. Į kairę ir tiesiaiLAIŠKAI (675) •

Archeomitologinis labirinto atspindys

BRUKNER

[skaityti komentarus]

iliustracija
Labirintas Pompėjoje (užrašas skelbia: Labyrinthus hic habitat Minotaurus – Šiame labirinte gyvena Minotauras)

    Bogdanas Brukneris – Serbijos mokslo ir meno akademijos Novi Sade archeologijos profesorius, žinomas tyrinėjimais ir publikacijomis apie neolitinę Vinčos kultūrą.

Pasak gerai žinomo graikų mito, Atėnų didvyris Tesėjas, padedamas Ariadnės, Pasifajos ir Mino dukters, nužudė jaučiagalvį pabaisą, gyvenusį tamsiuose kambariuose ir koridoriuose po karaliaus rūmais Kretoje. Tas pabaisa, Minotauras, gimęs iš nenatūralios Pasifajos ir balto jaučio sąjungos, rijo Atėnų jaunuolius, paskirtus kaip kasmetinė duoklė Minui, žiauriam Knoso karaliui. Tesėjas, nugalėjęs Minotaurą labirinte, išvadavo atėniečius iš šios šiurpios aukos.

Nors mitinis pasakojimas apie Tesėjo viešnagę Kretoje sukasi apie labirintą, išsamaus ar sistemingo paaiškinimo, kaip labirintas atsirado ir kokia buvo jo paskirtis, jis nepateikia. Labirinto simbolika neabejotinai senesnė nei Tesėjo mitas. Ar įmanoma atsekti ankstesnę metafizinę šios idėjos reikšmę? Nors tikslią ir išsamią termino "labirintas" reikšmę sunku nusakyti, šis klausimas yra tinkamas tyrinėjimo objektas psichologijos, antropologijos, etnologijos, filosofijos ir religijos aspektais.


Mitų ir simbolių paskirtis

Į senovės mitus sudėta individuali ir kolektyvinė žmonių patirtis nuo priešistorės laikų; jie reiškia sluoksniuotą ir nedalomą simbolinių, alegorinių ir racionalių ryšių vienovę. Kiekvieno mito struktūra apima ikižodinio ir žodinio susižinojimo palikimą, pirmų įrėžtų ženklų pranešimus, simbolius ir parašytus žodžius, kultines tradicijas, religiją, filosofiją ir tarpasmeninių santykių kodus bei lyčių elgseną. Mitai sujungia į visumą žmonių istoriją – net be chronologinio tęstinumo – nuo priešistorinių paleolito matriarchalinių santykių iki anų amžių pirmykščių bendruomenių ir šių laikų industrinės bei poindustrinės kultūrų. Visa sudėtinga mito reikšmė sudėta į jo morfologiją, kad ir kokia būtų jo atsiradimo vieta ir laikas.

Carlo Gustavo Jungo knygos "Labirintas žmoguje" (1995) įvade Vladeta Jerotić analizuoja šio žymaus šveicarų psichoanalitiko svarstymus apie simbolio vaidmenį žmogaus prigimtyje ir elgsenoje:

Simbolis reiškia kažką, kas yra neaišku, nežinoma arba paslėpta. Net jei dalykas yra žinomas, pavyzdžiui, koks nors monumentas Kretoje, jo simbolinė reikšmė nėra žinoma. Galbūt net to monumento kūrėjui tikroji simbolinė reikšmė liko iš dalies arba visiškai paslėpta. Pagaliau žmogus nekuria simbolių sąmoningai ir spontaniškai.

Jerotić taip pat cituoja Sigmundą Freudą: "Simboliai yra tik ženklai arba simptomai to, kas yra giliau".

Laikydamiesi psichoanalitinio požiūrio į mitų ir istorinių įvykių simbolikos tyrinėjimą, labirinto idėjoje galime įžvelgti tiek racionalių, tiek simbolinių elementų vienovę. Būtų galima sutikti su Jungu, kad mituose egzistuoja "tiek atskyrimas, tiek sugretinimas", ir šie kriterijai turi būti įtraukti į svarstymą apie labirinto atsiradimą.

Žmogaus elgesio psichoanalitinis tyrinėjimas Tesėjo mito siužetui suteikia platesnę filosofinę prasmę. Jungas pateikia "labirintą žmoguje" kaip žmogaus prigimties metaforą – kupiną svyravimų ir alternatyvų, abejonių, vilčių, pergalių ir pralaimėjimų – ieškant išeities iš kančios. Jungas pripažįsta, kad simbolinis senovės mitų turinys, perkeltas į krikščionybės filosofinius religinius kanonus, alegorines feodalinės ir pilietinės visuomenės sąsajas, net dabartinius laikus, gyvuoja per amžius.

Antropologiniai, etnologiniai mito vaidmens ankstesnėse kultūrose aiškinimai padeda suprasti, kaip labirinto idėja atsirado žodiniu ir rašytiniu pavidalu. Struktūralistas Claude’as Lévi-Straussas pabrėžia lingvistinį elementą kuriant mitinį siužetą:

Jei norime [išplėsti] specifinius mito aiškinimo bruožus, turime apibrėžti, kad mitas tuo pat metu atsiranda tiek kalboje, tiek už jos; argi net kalba nėra sudaryta iš skirtingų lygių?

Taigi galima manyti, kad mitinis labirinto vaizdinys, sudarytas iš daugybės sluoksnių, turi pirmykščių žodinių susižinojimo šaltinių, ankstesnių už dantiraštį ir hieroglifų tekstus, kaip ir linijinį A ir B raštą. Mūsų prielaida siekia neolito žemdirbystės civilizaciją VI ir V tūkstantmetyje pr. Kr., kai praktiniai ir abstraktūs labirinto modeliai vienu metu galėjo išsikristalizuoti Artimuosiuose Rytuose ir Europoje.

Mezolito (prieškeraminės) smiltainio skulptūros iš Lepenski Viro (palei Dunojų, Geležinių Vartų regione, Serbijoje, apie 6000 m. pr. Kr.) yra išraižytos vingiuotomis linijomis, į meandrą panašia gliptika ir laužytomis spiralėmis, kurios galbūt perteikia pirmapradę labirinto kompoziciją. Marija Gimbutienė yra teisi apie meandros raižinius svarstydama kaip apie labirinto simbolius. Neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus Panonijos ir pietryčių Europos vietovėse (ypač Tisos ir Vinčos kultūrose apie 5000–4500 m. pr. Kr.) į labirintą panašiais raštais dažnai išraižyti keraminiai ir terakotos dirbiniai. Gimbutienės nuomone, labirintas yra susijęs su atgimimo paslaptimi, ypač kai jis aptinkamas megalitiniuose antkapiuose. Spiralių ir zigzagų raštai taip pat priklauso šiai kategorijai. Labirinto motyvas yra aiškiai senesnis nei kanonizuoti architektūriniai piešiniai, aptinkami Egipte, Kretoje ir Mesopotamijoje.

Lévi-Strausso pastangos nustatyti mitų laiką gali būti raktas aiškinant labirinto laiką ir atsiradimą:

Mitas visada kalba apie praeities įvykius "prieš pasaulio atsiradimą" arba "pirmykščiais laikais"... [arba] "tai buvo labai seniai". Bet tikrąją mito reikšmę lemia faktas, kad tie įvykiai, kurie, kaip manoma, vyksta tam tikru metu, sukuria permanentinę struktūrą. Tuo pat metu kalbama apie praeitį, dabartį ir ateitį.


Labirinto ištakos

Graikų ir romėnų mitologinė poezija yra seniausi žinomi tekstai, nurodantys labirinto atsiradimą. Dažnai aptiksime nedaug bendra tarp graikų ir romėnų autorių, laikančių mitus tikrais įvykiais, ir šiuolaikinių archeologų, siekiančių patvirtinti mitų turinio autentiškumą. Taigi neturėtų gluminti tai, kad Tesėjo istorija Knoso labirinte nesutampa su tikrąja vietos paskirtimi. Sugriautų Knoso rūmų koridorių ir tamsių kambarių, paprastai siejamų su labirintu, archeologinis istorinis rezultatas negali būti tiesiog etiologiškai susietas su mitu apie Tesėjo buvimą Kretoje.

Pausanijas (II a. pr. Kr.) ir kiti antikos autoriai pripažįsta, kad Minotauro labirintas buvo pastatytas šalia Knoso rūmų. Apolodoras (III a. pr. Kr.) ir vėlesni autoriai rašė, kad Dedalas, Kretos labirinto statytojas, jį suprojektavo pagal senesnį egiptietišką pavyzdį. Graikų istorikas Strabonas (I a. pr. Kr.) patikslina Herodoto kelionių knygų įspūdžius. Jo nuomone, senovės Egipto labirintas simbolizuoja Mirusiųjų namus, pastatytus šalia Amenemcheto III dinastijos karaliaus piramidės 1849–1801 m. pr. Kr. Kadangi Vidurinės Egipto imperijos XI ir XII faraonų dinastijos chronologiškai priskiriamos 2133–1786 m. pr. Kr., galima nustatyti Kretos ir Egipto statinių bei jų panaudojimo tarpusavio ryšį. Remdamiesi Vidurine Mino epocha (apie 2000–1600 m. pr. Kr.), galime kalbėti apie jų sutapimą.

Kritiški graikų ir romėnų šaltinių komentarai, palyginti ilgai trukęs erdvės aplink piramidę naudojimas antikos epochoje ir archeologinės iškasenos leido ištirti egiptietišką statinį. Religiniai ritualai buvo atliekami netoli Mirusiųjų namų griuvėsių romėnų epochoje; tai Strabonui ir Plinijui (I a.) leido pasinaudoti egiptietiška informacija rekonstruojant antikinį pastatą. Dėl daugybės kambarių ir koridorių Mirusiųjų namų griuvėsius antikos autoriai nurodė esant labirintą. Šio terminus technicus (specialaus termino) vartojimas architektūroje išliko iki XX a.

Romėnų šaltiniai leidžia manyti, kad labirintas turi visuotinę reikšmę ir už graikų mitinės tradicijos. Tokia prielaida nėra be pagrindo. Nuomonė, kad Egipto statinys buvo tobulas pavyzdys statant Kretos labirintą, rodo, kad į labirintą panašūs statiniai buvo naudojami dar III ir II tūkstantmetyje pr. Kr. Be abejonės, buvo vadinamųjų prekybos kontaktų tarp Kretos rūmų civilizacijos ir Egipto bei Egėjo jūros rytinės pakrantės. Archeologiniai tyrinėjimai Artimuosiuose Rytuose įtikinamai atskleidė statinio sudedamąsias dalis, tai rodo, kad daugybė siaurų koridorių ir tamsių kambarių beveik vienu metu atsirado monumentaliuose rūmuose Mesopotamijoje, Kretoje ir Egipte (Vidurinė Mino epocha gali sutapti su Vidurinės Egipto karalystės XI ir XII faraonų dinastijomis). Senovės Babilono imperijos karaliaus rūmai (apie 2000–1757 m. pr. Kr.), pastatyti 34 hektarų plote ir turintys per 250 kambarių, yra puikus labirinto idėjos panaudojimo architektūroje pavyzdys.

Remdamiesi archeologiniais tyrinėjimais, galėtume daryti išvadą, kad chronologiškai labirinto pritaikymo tikslas pralenkia jo simbolinę paskirtį. Knoso iškasenos mitinio Minotauro rūmuose padėjo "atverti" paslaptinguosius kambarius. Išsamus britų archeologo sero Arthuro Evanso tyrimas galiausiai leido apibrėžti, ką reiškia archeologinis labirintas. Evansas padarė išvadą, kad daugybė siaurų kambarių ir koridorių rytinėje pastato dalyje buvo naudojami maistui laikyti. Ten buvo rastas monumentalus pitas, naudotas aliejui, grūdams, vynui saugoti.

Knosas kaip administracinis centras veikė nuo Vidurinės iki Vėlyvosios Mino epochos (apie 2000–1500 m. pr. Kr). Nors labirintas yra pagrindinė mitinių įvykių karaliaus Mino dvare vieta, legenda apie Tesėjo viešnagę saloje pateikia tik vieną iš silogistinių alternatyvų, leidžiančių suprasti istorijos įvykius, vedusius į Mino civilizacijos žlugimą. Kitos iškelia salos tradicijų vaidmenį formuojantis Mikėnų ir helenistinės Graikijos sociokultūriniams ypatumams ir Mikėnų bei naujųjų ateivių iš šiaurės vakarų Graikijos įtaką Kretai. II tūkstantmečio pr. Kr. viduryje Mikėnų užkariautojai iš žemyninės Graikijos sudegino Kretos gyvenvietes ir rūmus. Kultūrinis gyvenimas sunyko, ir šalia buvusių monumentalių pastatų atsirado naujų gyvenviečių. Galimas dalykas, graikų naujakuriai, klajodami tarp daugybės koridorių ir tamsių kambarių nusėdusiomis sienomis liekanų, vaizdavosi mitinį Tesėjo labirinte siužetą. Nors nėra būdo įrodyti tokią prielaidą rašytiniais šaltiniais ar archeologinėmis iškasenomis, viena iš seniausių mito išraiškų yra maža auksinė Korinto graviūra, datuojama apie 675 m. pr. Kr., vaizduojanti Tesėjo ir Minotauro sceną.

Ar galime būti patenkinti turimu archeologiniu įrodymu? Ar labiausiai tikėtina, kad mitas formavosi dar prieš Miną, Kretą, Graikijos bronzos amžių ar vėliau? Tarp 3000 m. pr. Kr. ir VIII a. pr. Kr. rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje Kretos kultūra (apie 3000–1500 m. pr. Kr.), Trojos I–VII sluoksniai (apie 3600–1300 m. pr. Kr) ir Mikėnų kultūra (apie 1500–1200 m. pr. Kr.) atskleidė lygiagrečią jų raidą. Kiekvienas iš šių centrų sukūrė ypatingas civilizacijos formas, kurios miestiškose srityse turėjo panašius socialinius ir ekonominius modelius. Viešpataujančios šeimos valdė rūmų miestus, pasitikėdamos arba rungtyniaudamos su įtakinga dvasininkija, skirtingus vaidmenis vaidino pirkliai ir amatininkai. Negalima atmesti, kad labirintas kaip reikšmingas simbolis vienu metu susiformavo viename ar daugiau Artimųjų Rytų ir rytinės Viduržemio jūros pakrantės kultūros centrų. Žodinės tradicijos archeomitologinį labirinto pasakojimą galėjo neatpažįstamai pakeisti į religinį filosofinį leitmotyvą graikų geometrijos laikotarpiu.

Apskritai labirintas yra idėja, susijusi su išsiplėtojusia miestų aglomeracija. Nors zigzaginiai pasažai ir aklagatviai laikomi architektūriniais labirinto prototipais, vis dėlto pirmykštės šio buveinės modelio ištakos egzistavo ankstyvojo neolito bendruomenėse (tokiose kaip Catal Huyuk ir Hacilar apie 7000–5600 m. pr. Kr.) dabartinės Turkijos teritorijoje. Izometrinis tankios gyvenvietės Catal Huyuk VII, neturėjusios žemės lygiu įėjimų ar išėjimų, maždaug tūkstančiui namų ir 5–7 tūkstančiams gyventojų atkūrimas rodo sudėtingą susisiekimo per stogus į vidines erdves sistemą. Kitos į labirintus panašios architektūrinės struktūros yra išlikusios iki mūsų dienų Turkijos, Azijos ir Šiaurės Afrikos turguose, taip pat vadinamuosiuose atviruose kaimuose Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose (pavyzdžiui, Joitun kultūra rytų Irane).

Protolabirintiniai gyvenvietės planai rasti Dimini laikotarpiu Tesalijoje, Graikijoje, apie 4600 m. pr. Kr. ir taisyklingame Poljanicos plane žalvario amžiaus Karanovo V laikotarpiu šiaurės rytų Bulgarijoje apie 4800–4600 m. pr. Kr. Galima ginčytis, kad Viduržemio jūros regionas ir Balkanai atstovavo atnaujintiems centrams, iš kur kultūriniai ir technologiniai impulsai sklido senosios Europos vakarų ir šiaurės link. Įdomų variantą galima pamatyti vėlyvojo Tripolio (Cucuteni) Petreni gyvenvietėje Moldovoje apie 4000 m. pr. Kr. Ji pastatyta koncentriniais ratais ir gyventi joje galėjo apie 4000 žmonių.

Sudėtinga tyrinėti transcendentines labirinto struktūras. Graikų ir romėnų bei vėlesnių epochų meno kūriniai patvirtina, kad sunku atskirti tikrąjį archeologinių ypatybių pritaikymą ir simbolinę labirinto paskirtį. Tokie radiniai kaip antspaudai iš Kretos po Mino valdymo, vėlyvojo antikinio meno mozaikos iš Pompėjos ir ankstyvosios krikščionybės motyvai iš Orleanvilio nėra tipiniai pavyzdžiai. Jie rodo dialektinę mitinio pasakojimo ir spiralinio labirinto idėjos, į Europos religiją ir kultūrą atėjusios per Kretos ir Graikijos mitologiją, vienovę.

Graikų ir romėnų šaltiniai vaizduoja labirintą kaip sudėtingą tamsių kambarių, koridorių, pasažų sistemą, kurioje įėjimas visada buvo ir išėjimas. Nepaisant akivaizdžiai nurodomos graikų mito įtakos kuriant krikščionybės simbolius ir į labirintą panašias struktūras (labirintiniai miestai ir bažnyčios etc.), vis dar yra nepaaiškintų ginčytinų dalykų. Kaip mitas apie Tesėją Knose paveikė meninį ir abstraktų Minotauro buveinės stilių? Labirinto struktūros variantai apima spiralę su lygiagrečiais ir kryžminiais motyvais tarsi kanonais tiek dvasiniam, tiek praktiniam labirintui. Ypač įdomi spiralė, kuri kaip puošybos elementas atsirado dar paleolite. Ar šis priešistorinis ornamentinis archetipas tapo graikų ir romėnų paradigma, jų transcendentinės simbolikos pagrindu? Ar galima teigti, kad racionalius ir iracionalius labirinto ženklus pradėta kurti anksčiausiomis žmonių bendruomenių formavimosi stadijomis, kai homo sapiens sužadintam mąstymui pradėjo atrasti empirinius ir simbolinius sprendimus?

D. Srejovićius ir A. Cermanović "Mitologijos žodyno" (1992) pratarmėje daro išvadą: "Melagystės ir tiesa, netikra ir tikra, pirmykštė nesąmonė ir didžiausia išmintis yra mito bruožai nuo neatmenamų laikų tradiciniams pasakojimams apie dievus ir herojus tiek moksle, tiek kasdieniame gyvenime". Ši įžvalga siūlo dalinį atsakymą, bet visapusiškai suprasti labirinto reikšmę yra Sizifo darbas. Nors suvokti reiškinio esmę, atrodo, yra įmanoma, kol kas niekas, kaip mite apie protingą ir vikrų sūnų Ajolą, nesugeba įtarumo ir nepasitikėjimo akmens permesti per kalvą. Taigi vėl kaip labirinte yra sunku rasti išėjimą.


Pagal "ReVision" (t. 23, nr. 1, 2000, vasara)

parengė Juozas Šorys

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 28 
14:49:51 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba