ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-22 nr. 770

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (68) • RAMŪNAS JARAS. Septynios nesąmonėsZENONAS BUTKEVIČIUS. Kada prabyla gulbės (16) • GINTARAS BLEIZGYS. Europa ekspromtu (53) • Mehru Jaffer Vienoje kalbėjosi su vyskupu HILARIONU ALFEJEVU. Dievas, mokslas, komunizmas ir Rusų stačiatikių bažnyčiaSTEPHAN REUTER. Dvasinis Judo palikimasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVLADIMIR BOROVOJ. Tikėkite nemirtingumuINDRĖ VALANTINAITĖ. EilėsVLADAS BALTUŠKEVIČIUS. EilėsGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Tualetiniai užkulisiai (29) • JONAS MIKELINSKAS. ApsakymaiVITALIJA BIGUZAITĖ. Raudoni bateliai (5) • LĪVA JĒKABSONE. Abelė su ledo krislu akyjeBRUKNER. Archeomitologinis labirinto atspindysGILBONĖ. ApsakymaiDARIUS GIRČYS. Į kairę ir tiesiaiLAIŠKAI (675) •

Kada prabyla gulbės

ZENONAS BUTKEVIČIUS

[skaityti komentarus]

– Žiūrėkite, gulbės kalbasi!

Buvome prie Merkio. Slėniu žemai skrido šešios gulbės ir šnekėjosi. Anūkė žvelgė nustebusi. Gulbės prabilo? Juk jos tik šnypščia, todėl ir vadinamos nebylėmis...

Taip nejučia tapome Paukščių palydų dalyviais. Pamojavome rankomis gulbėms giesmininkėms, kurios peri Šiaurėje ir mūsų krašte apsilanko tik pavasarį ir rudenį.

Pasaulinės Paukščių palydos, prasidėjusios daugiau nei prieš dešimt metų, darosi linksmesnės, nes vis gausiau dalyvių. Tarp jų ne tik ornitologai profesionalai, bet ir mėgėjai, šiaip žmonės, atskiriantys bent jau geriausiai žinomų paukščių rūšis. Toks ir svarbiausias tos šventės tikslas – suartinti paukščių ir žmonių pasaulius.

Šiemet Lietuvoje Paukščių palydose dalyvavo daugiau nei 1000 stebėtojų, suskaičiuota daugiau nei pusė milijono išskrendančių paukščių, iš kurių gausiausi buvo kikiliai – per 300 tūkstančių. Po kikilių ėjo varnėnai, karveliai keršuliai, pempės, mėlynosios ir didžiosios zylės, dirviniai sėjikai.

Pernai stebėtojų akiratin daugiausia pakliuvo varnėnų, užpernai – karvelių keršulių.

Tas skaičius toli gražu ne visada rodo bendrą vaizdą. Galbūt Paukščių palydų dienomis (spalio1–2 d.) būtent vieni ar kiti paukščiai ryžtingiausiai traukė Paukščių taku.

Pas mus judriausia magistralė – Baltijos pajūris, Kuršių marios. Tame kelyje buvo įkurta ir Rasytės žiedavimo stotis, kitoje marių pusėje ištiesti Ventės rago paukščių tinklai.

Žieduotieji paukščiai jau senokai papasakojo, kur jie skrenda žiemoti. Turbūt visai pelnytai žiedavimo idėjos autoriumi laikomas nežinomas Afrikos medžiotojas, kurio strėlę, įsmigusią kaklan, į Europą atsinešė gandras. Iš strėlės techninių duomenų (puošybos, simbolių ir t. t.) etnografai gana greit nustatė, kur gandro žiemota – į pietus nuo Sacharos. Dabar dar papildomai žinome, kad jie nuskrenda net iki Pietų Afrikos Respublikos.

Gandrų magistralė rudenį tiesiog sausakimša ties Bosforu. Mat čia susirenka visi Europos gandrai, gyvenę, vaikus auginę į rytus nuo Elbės. Jų būna tūkstančiai. Visi laukia palankių oro srovių, kurios per Mažąją Aziją nešte nuneš iki Nilo, o paskiau jo slėniu – tolyn į žiemavietes.

Atrodytų, kad tokiems geriems skrajūnams vieni juokai nuplasnoti tiesiai per Viduržemio jūrą. Tik va atsiranda žodelis "nuplasnoti"... O kam plasnoti, jei galima kaip sklandytuvui sklęsti? Tik palūkuriuok tinkamų oro srovių.

Į vakarus nuo Elbės gyvenę gandrai traukia per Gibraltarą. Jų gerokai mažiau. Taip pat skaičiuoja protingai: per Gibraltarą – trumputis kelias, nespėsi nė sparnų pramankštinti, o čia jau ir Afrikos krantas.

Užtat milijonams visokiausių lakštingaliukų pasirinkimo nėr. Kur skristum, visur plasnoti tenka. Tad neria tiesiai per Viduržemio jūrą, žinoma, maršrutus dažniausiai pasirinkdami per salas, kad kvapą atgautų. Užklupus netikėtoms audroms, daug jų žūsta. Na, gal ne daugiau negu anksčiau, kai šie paukščiai būdavo masiškai medžiojami Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Lakštingalų liežuvėlių paštetai, žinoma, tik smagi pasaka. Įvairiausiais būdais gaudomi smulkieji giesmininkai – skurdesnių žmonių išsigelbėjimas.

Mūsų varnaėdžių judėjimo ištakos irgi yra amžino skurdo žemėje – Kuršių nerijoje. Rudens traukimo metu čia būdavo masiškai gaudomos varnos, sūdomos statinėse ir vėliau paįvairindavo nuolatinį valgį – žuvis, kurių taip pat ne visada pasitaikydavo. Mūsiškiai varnaėdžiai, beje, savo puoduose verda ne varnas, o kovus, kurie labai patiklūs, todėl jų prišaudyti nesunku. Tegul pamėgina prisišaudyti varnų – liks neėdę.

Varnos toli nekeliauja. Kaip ir kovai. Šiltesnėmis žiemomis aplink mus ir sukiojasi. Apie ilgai planuojamą darbą seniau žmonės sakydavo: ruošiasi kaip kėkštas užmariuosna... Taigi ir kėkštai rudenį pulkuojasi, mitinguoja, pagaliau patraukia vakarų link, pamato Kuršių marias, vėl ima mitinguoti ir, nieko nesutarę, grįžta atgal. Bent jau dauguma.

O štai mažytėlaitis mūsų paukštukėlis nykštukas, tas pats pagyrūnas, ant erelio nugaros pakilęs į dangaus aukštybes ir nuo ten startavęs dar aukščiau, iš tikrųjų gali pagrįstai girtis. Šiaip tie paukštukai per visą žiemą tylutėliai cirpuliuoja eglaičių tankumynuose, kartais šiek tiek pakeliauja, kad būtų drąsiau, kartu su zylėmis. Bet vienas, pas mus žieduotas, sykį per porą dienų atsidūrė net Riugeno saloje. Tam vos šešis gramus sveriančiam plunksnų kamuoliukui šitoks žygis – įvykis, apie kurį galima pasakoti anūkams.

Tačiau tikrai įspūdingą žygį du kartus per metus padaro mūsų dirvinių sėjikų pusbroliai – amerikiniai sėjikai. Jie peri Sibiro ir Aliaskos tundroje, o žiemoti skrenda į Havajų salas. Nuo artimiausios sausumos, kurioje perėta, pavyzdžiui, nuo Aleutų salų iki Havajų – 3300 kilometrų. Apačioje – vien Ramusis vandenynas. Taigi sėjikai tuos tris tūkstančius kilometrų priversti skristi be poilsio. Apskaičiuota, kad skrydis trunka ne mažiau kaip 36 valandas, o per tą laiką paukščiams tenka sumosuoti sparneliais net 250 tūkstančių kartų. Prisiminus, kad tie sėjikai dydžio sulig strazdais, šis pasaulio rekordas tikrai vertas pagarbos.

Prasti skrajūnai – griežlės, putpelės – mūsų kraštą palieka anksti, dar vasarą, nes ir keliauja čia pabėgėdamos tarp žolių, čia paskrisdamos. Maždaug tuo pat metu pietų link patraukia ir gegutės (tėvai, nors ir neauginę savo vaikų; vaikai iškeliauja vėliau ir patys suranda tolimąją Afriką ir čia atostogaujančius tėvelius). Gegutes iš gimtinės veja ne artėjantis ruduo, o įprasto maisto stoka: vasaros pabaigoje jau maža vikšrų, ypač tų, šeriuotųjų, kurių kiti paukščiai vengia, o gegutės labai mėgsta.

Kai kalbame apie namų ilgesį, paukštelius gerokai sužmoginame. Antai kai kada mūsų gandrai net lieka perėti Pietų Afrikoje. Jauni, dar nesubrendę gandriukai neretai ten pragyvena bent porą metų, nors dauguma vis dėlto traukia arčiau namų.

Kuo paukščiai vadovaujasi kelionėse, tiksliau dar neatsakyta. Matyt, turi visą rinkinį kelrodžių – dangaus šviesulius, magnetinį lauką, regimąją atmintį. Yra ir genetinė atmintis. Ornitologai ilgokai suko galvą, kodėl paukščiai, per Beringo sąsiaurį skrisdami iš čiukčių žemės į Aliaską ir atgal, "nevaro" tiesiai, o daro posūkius. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad tie posūkiai tiksliai sutampa su povandeninio gūbrio ketera, jos viršūnėmis. Kadaise būtent čia abu žemynus jungė sausumos tiltas. Štai to tilto posūkiai ir liko paukščių genetinėje atmintyje, kuri dabar lyg ir kenkia – juk skrendant lankstais kelias pailgėja. O gegučiukams ta genetinė atmintis – išsigelbėjimas. Be jos savo tikslo jie nepasiektų.

...Vienus išlydime, kitus sutinkame. Netrukus plikuose medžiuose pradės melodingai svirbauti gražučiai šiaurės paukšteliai – svirbeliai. Tuos svetelius bene geriausiai pažįstame – jie sukiojasi aplink mūsų namus, po sodelius, būreliais kaip spalvingi žiedai aplimpa putinus, šermukšnius ir lesa jų vaisius.

Beje, spalio 21–23 d. vėl rengiamas tarptautinis, jau šeštasis, paukščių stebėtojų ralis "Kuršių marios 2005". Sėdę į automobilius ralio dalyviai varžosi, kas ir kur pamatys daugiausia paukščių. Tai iš pirmo žvilgsnio lyg ir keistas renginys, bet daugelyje Europos šalių jis labai populiarus. Vis daugiau dalyvių susirenka ir Lietuvoje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


45444. dalgis2005-10-24 17:11
viena karta atejo mano vaikas ir isistebeilijo tirianciu zvilgsniu i mane... na, galvoju dabar kazhka pasakys... po geros pauzes tylos pareishke: noriu buti paukshtis. BUK. taip mano vaikas tapo paukshciu...

45445. dalgis2005-10-24 17:21
... o poto katinu-mama, suniuku-vaiku, tiesiog vaiku, dinozauru kaulu tyrinetoja, bezdzione bei policininke...

45590. po palme.2005-10-25 23:06
Labai geras straipsnis. Specialisto straipsnis ir kaip jis tuos paukscius mato, jis tiesiog jais gyvena, su jais snekas, meiliai pavadina ir pasigrozi.

45628. Faifoklis2005-10-26 15:28
Geras straipsnis, griaunantis visą lietuvių mitologiją apie paukščius, tėvynės mylėtojus.

45665. Solveiga>dalgiui2005-10-26 21:02
Suzavejo jusu reakcija - jusu "BUK"...

45678. ežeras2005-10-27 09:19
ir mane ,ir mane. rimtai! man irgi zodis _buk!_ yra pats pats pats!

45702. mietiete faifokliui2005-10-27 17:55
greitu laiku prisirinks nemazai tevynes myletoju po langais uzkandziauti ir patvirtins visa lietuviu mitologija.

45721. IVS2005-10-27 20:50
Ar maži paukščiukai svajoja būti žmonėmis?

45739. m -ivs2005-10-27 22:12
nesvajoja.

45741. IVS > m2005-10-27 22:20
Aišku. Dabar žinosiu šiek tiek daugiau apie paukščius. Mane tas Džonatanas Livigstonas buvo suklaidinęs.

45756. ežeras2005-10-28 08:00
"Mane tas Džonatanas Livigstonas buvo suklaidinęs"-.aiskau, kad taip,- mandru knygeliu skaitymas dar nei vieno prie gero neprivede.

45761. m - ivs2005-10-28 17:19
ar zinote kad kai varna (ne sita, o tikra) uzsinori miego, jos kojos pasidaro karstos?

45769. IVS - m2005-10-28 19:45
Turiu Itin Protingą Papūgiuką. Ziggysmundo Froido kojukės irgi būna karštos. Maniau, kad turi temperatūros.

45778. m - ivs2005-10-28 22:13
is pradziu issigandau kad plauciu uzdegimas. bet pasirodo normalu.

45813. Balandziukas2005-10-29 22:58
Bet ta istorija apie gandra ir strele...

Rodoma versija 27 iš 28 
14:49:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba