ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-05-21 nr. 749

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (338) • JAMES W. EARL. Skaityti savo malonumuiJŪRATĖ VISOCKAITĖ. Viskas parduodama (12) • RYTIS RADAVIČIUS. Varvekliai ant fortepijono stygųMARK STEYN. Prarastas tikėjimasSu filosofijos profesore RITA ŠERPYTYTE kalbasi Jūratė Baranova. Filosofinė nihilizmo diagnostikaGINTARAS BERESNEVIČIUS. Vėjo dievo veidai (2) • SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiSIMON REES. Veidų medžioklės estetika: ŠMC paroda "Populizmas" apie šlovęLIDIJA ŠIMKUTĖ. Mėlynas vėjasMYKOLAS SLUCKIS. KuždesiaiAURELIJA JUODYTĖ. Vizualumo efektai žiniasklaidos pranešimuose (15) • BRONIUS LAZDYNAS. Tragiško likimo rašytojasJONAS TRINKŪNAS. Žiūrai – dainuojanti DainavaJONAS KIRVELIS. Mėlyna kušetė (9) • JURIJ MAMLEJEV. Auksiniai plaukai

Prarastas tikėjimas

MARK STEYN

[skaityti komentarus]

Mūsų kino teatruose rodomas režisieriaus Ridley Scotto ("Gladiatorius") naujas filmas "Dangaus karalystė".

Įsivaizduokite, kad nutarėte sukurti filmą, parodijuojantį šiuolaikinio Holivudo nesugebėjimą susukti filmą istorine tema, iki ausų nepasinėrus į savimeilės kupinus, banalius postringavimus; įsivaizduokite, kad parodijos tema pasirinkote kryžiaus žygius – atsimenate, tuos ilgai trukusius senovės karus, kuriuose musulmonai kovėsi su krikščionimis? Kaip atrodytų toji parodija?

Na, pirmiausia šiuose kryžiaus žygiuose kautųsi ne krikščionys su musulmonais, bet "abiejų šalių fanatikai" su apsišvietusiomis, pažangiomis asmenybėmis, kurios trokšta amžinai gyventi drauge ir džiaugtis daugiakultūre įvairove. Beje, nesijaudinkite – kai sakau "abiejų šalių fanatikai", puikiai žinau, kad rodyti musulmonų fanatikus gali būti kenksminga sveikatai ir gerovei, be to, "Oskarų" sąraše nėra apdovanojimo "už geriausią fatvą". Todėl praktiškai imsimės krikščionių fanatikų – turtingų baltųjų rasistų, tokių senovės Busho rėmėjų, – o su jais kausis kryžeivio įsikūnijimas, narsus ir pažangus netikintysis, kuriam pakanka cojones mesti jiems iššūkį. Truputį panašus į serą Ridley Scottą, tik jaunesnis ir geriau apšviestas, nors dėl panašiai nepaaiškinamų priežasčių turintis titulą. Jis augins barzdą – ne pernelyg ilgą, bet ir nelabai trumpą, neišdailintą, kad neatrodytų puošeiva. Tiesą pasakius, gana nemenką filmo biudžeto dalį tektų skirti tam, kad mūsų herojus atrodytų deramai apsileidęs.

Žinoma, jis turi būti riteris, kaip kitaip atsidurtų tarp tituluotų pasipūtėlių, slampinėjančių po viduramžių banketų sales, ar gautų progą išreikšti pasipiktinimą, kai negerieji, eiliniai kryžeiviai pasiūlytų išgalabyti visus musulmonus. Bet tie riterių klubai ir pramogos iš tikrųjų jam svetimi. Jo vieta – su liaudimi. Kad ir kur jis nueitų, visi filmo statistai jį įsimyli. Savo žemėse jis padeda kasti drėkinimo kanalus, dirbdamas petys į petį su minimaliai atlyginamais, vaidmens su žodžiais negaunančiais musulmonų ir krikščionių aktorių profsąjungų nariais. Ir jei jis nebūtų vienintelis karys krikščionių stovykloje, kuris bent šį tą išmano apie karo meną, tą pačią sekundę mielai grįžtų prie savo mėgstamo darbo, tai yra... hm, pala, kokio? Dainuoti vaikinų roko grupėje? Dirbti dviratininku kurjeriu Londone? Turėti romaną su Demi Moore? Studijuoti sociologiją Gwento politechnikos instituto antrame kurse? Ne, sugalvojau. Tegu jis būna kalvis. Jaunas, gabus kalvis – štai kokio herojaus mums reikia, ir tegu jis vyksta į Šventąją žemę kuopti tenykščių Augėjo arklidžių. "Pono Kalvio kelionė į Jeruzalę".

Na, o kaip mergina? Atsiprašau, aišku, aš norėjau pasakyti – "stipri, savarankiška moteris"? Ji tikra žmonių širdžių princesė suodžiais pajuodintomis akimis. Išvaizda tokia pat įspūdinga kaip ir herojaus, tik be barzdos. Jai vieni juokai viską metus išjoti į dykumą, nusimesti skraistę ir griebtis karšto sekso.

Aha, o kas mums vaidins Saladiną? Reikia, kad jis būtų ramus, stiprus, išmintingas – ne toks kaip tie religingi dešiniųjų pažiūrų moralistai krikščionių stovykloje. Aukštas, tamsiaveidis, išvaizdus. Klausykit, gal tiktų Osama bin Ladenas? Ne, deja, du mėnesius be paliovos siuntėme jam į urvą faksus, bet atsakymo kaip nėr, taip nėr – teks imti Ghassaną Massoudą, kuris, bent jau iš tolo, visai panašus.

O kadangi jau ėmėmės darbo iš peties, tai antraeiliams riterių vaidmenims paimkime keletą sportiškų, aristokratiškų britų – serą Jeremy Ironsą, serą Davidą Thewlisą, serą Liamą Neesoną, serą Laurence’ą Olivier, serą Johną Gielgudą (patikrinti, ar jie galės), – bet duokime jiems pasakyti po sakinį kas kokias dvidešimt minučių, įterpę juos tarp mūšio scenų. Tegu jie, pavyzdžiui, ironiškai ir atsainiai nutęsia: "Asmeniškai man religija nesvarbi".

Taip ir skleidžiasi sero Ridley Scotto "Dangaus karalystė" nuo vienos kūdikiškai naivios antiistoriškos klišės prie kitos, kol galiausiai Balianas iš Ibelino (nepriekaištingai apsileidęs Orlando Bloomas) susiduria akis į akį su Saladinu ir pagrasina sunaikinti visas Jeruzalės šventoves, visas iki vienos, ir mečetes, ir antkapius – "jūsų ir mūsų šventąsias vietas, viską, kas atima žmonėms protą". Įsidėmėkite šią mintį: esu tikras, kad 1187 metais niekas taip negalvojo, ir šioje ausį rėžiančioje pastaboje įkūnyta viskas, kuo blogas šis filmas. Abejoju, ar kurioje nors iš kovojančių stovyklų būtumėte radęs žmogų, kuris pasakytų tokį dalyką – globėjiškomis aliuzijomis į "institucionalizuotą religiją" jis labiau primena Holivudo gyventojų plepalus. Lygiai kaip ir frazė: "Asmeniškai man religija nesvarbi". Prieš aštuonis šimtmečius religija negalėjo būti "svarbi" ar "nesvarbi". Ji buvo tavo esybės dalis. Žmonės buvo krikščionys arba musulmonai, tikintieji ar netikėliai. Scotto filme Jeremy Ironsas ją niekinamai atmeta, tarsi sakydamas: "Asmeniškai aš neturiu nieko bendra su kinu".

"Dangaus karalystė" bloga ne tuo, kad ji priešiška krikščionybei ar simpatizuoja islamui, bet tuo, kad ji visiškai nesupranta tikėjimo, laikydama jį tik dingstimi pradėti karus bei žudynes ir "atimti žmonėms protą". O juk tikroji beprotybė – kad šis filmas buvo sukurtas ir išėjo į ekranus per visą tą laiką taip niekam ir nepasakius: "Eeee, klausyk, Ridley, man atrodo, tu čia kai ko nesupratai". O kas lieka, atsisakius religijos? Nuobodi istorija, pertraukiama brangiai kainuojančių žudynių. Gerai, tegu Jeremy Ironsui religija nesvarbi, bet Ridley Scottas daro klaidą, visai išmesdamas ją iš filmo.


"The Spectator", 2005.V.14
Vertė Rasa Drazdauskienė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 30 
14:49:40 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba