ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-05-21 nr. 749

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (338) • JAMES W. EARL. Skaityti savo malonumuiJŪRATĖ VISOCKAITĖ. Viskas parduodama (12) • RYTIS RADAVIČIUS. Varvekliai ant fortepijono stygųMARK STEYN. Prarastas tikėjimasSu filosofijos profesore RITA ŠERPYTYTE kalbasi Jūratė Baranova. Filosofinė nihilizmo diagnostikaGINTARAS BERESNEVIČIUS. Vėjo dievo veidai (2) • SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiSIMON REES. Veidų medžioklės estetika: ŠMC paroda "Populizmas" apie šlovęLIDIJA ŠIMKUTĖ. Mėlynas vėjasMYKOLAS SLUCKIS. KuždesiaiAURELIJA JUODYTĖ. Vizualumo efektai žiniasklaidos pranešimuose (15) • BRONIUS LAZDYNAS. Tragiško likimo rašytojasJONAS TRINKŪNAS. Žiūrai – dainuojanti DainavaJONAS KIRVELIS. Mėlyna kušetė (9) • JURIJ MAMLEJEV. Auksiniai plaukai

Auksiniai plaukai

JURIJ MAMLEJEV

[skaityti komentarus]

Jis – pasaulinė įžymybė – kiurksojo prabangiame Niujorko viešbučio numeryje. Sėdėjo ir nežinojo, ką jam dabar veikti: turėjo viską – ir šlovę, ir pinigų.

Ant grindų mėtėsi penkiasdešimt penki įvairiausi laikraščiai su jo nuotraukomis.

Netikėtai jį apniko postmodernistinis dūkis. Staiga ėmė plepėti su savo portretais.

Ir iš karto pradėjo pasiutusiai kvatotis.

Tas griausmingas juokas buvo toks nenatūralus, kad pažadino žiurkes, tūnančias po žemėm.

Jis pakilo nuo krėslo ir nusimetęs drabužius prisliūkino prie sieninių veidrodžių. Ten, beveik antikvarinio, pasakiško viešbučio kambario alavo amalgamose, jis vėl išvydo savo veidą, išmėtytą ant kilimų ir lovų. Viešpatie, koks jis buvo (ir yra!) didis! Visagalis mąstytojas, keturiasdešimties knygų autorius, iš kurių kiekviena lygiuojasi į Šekspyrą ir Dostojevskį (taip skelbė laikraščiai), visų aukščiausių pasaulinių premijų laureatas, fantazuotojas (nenusileidžiantis pačiam Blake’ui), subtiliausių moterų valdovas ir apskritai nuostabiai prielaidus antžmogis.

O jau tie jo žydintys (aukso spalvos) plaukai, kuriuos lietė patys dailiausi berniukai!..

Atidžiai apžiūrinėdamas savo kūną, jis įsispoksojo į veidrodį. Neprilygstamas žmogus! Jis kupinas įvairiausių galimybių ir jėgų! Ir tuojau pat sumetė: "Mano naujoji knyga vadinsis "Seksas ir aš". Tai bus tikras apreiškimas pasauliui. Visa apkvaišusi planeta graibstyte graibstys knygą apie mano kūną".

Bet staiga jis užsigeidė kurio nors įtakingiausio laikraščio nuotrauka aprengti savo kūno organą, anaiptol neskirtą paveikslams kabinėti. Tai bus neapsakomas simbolis!

Ir simbolis kaip reikiant nusisekė. Portretas švytėjo visomis spalvomis, atsispindėdamas veidrodžio gilumoje! Štai ji – legendinė Narcizo esmė! Štai jis – nemirštančios senovės Graikijos kultūros ir šiandieninės superatominės hirosimų civilizacijos ir skrydžių į Mėnulį perimamumas.

Genijaus portretas ant organo – veidrodyje! Ar galėjo tai prisisapnuoti Narcizui, kuris net nebuvo jokia įžymybė, o viso labo tik mitologinė figūra, neegzistuojanti grynųjų faktų pasaulyje. O juk organas ir portretas – realiai įvykęs faktas.

Nors panašios fotonuotraukos jau daugel metų skleidė šviesą visam pasauliui, jis nenustojo jų dievinti!

Pagaliau apsinuoginusi įžymybė (ir, reikia pridurti, "genijus" – kaip nustatė visažiniai žurnalai), apsupta aibės atvaizdų, ėmė paeiliui skaityti straipsnius apie save. Jo akys blizgėjo kaip sakalo.

"O Dostojevski, o Dante, o Tolstojau ir Šekspyrai! Jis tas, kuris jus visus sujungė. Tai jis atvėrė mums erosą, nepavaldų psichoanalizei! Jis pirmas atrado mus kaip savimylas narcizus". Taip suokė laikraščiai. Iš esmės jis buvo aukščiau antikinių dievų (nors pats atvirai niekada neafišavo tos koncepcijos).

Staiga į jo apsvaigusią nuo didybės (ir šiek tiek nuo narkotikų) galvą šovė keista mintis: "Nejau aš, antžmogis ir genijus, esu priklausomas nuo kažkokių bosų, nuo jiems pavaldžios spaudos, nuo menamų šio pasaulio viešpačių, kurie ima ir paskiria, kas gali būti įžymus..."

Jo organas paslaptingai nuvyto ir portretas nusliuogė ant grindų.

– Kokia gėda! Vadinasi, išrinkę jie sukūrė, sufabrikavo mane, ir, pamanykit, tai padariau ne aš pats! Ne aš pats esu savo didybės kūrėjas! – jis metė žvilgsnį į savo atvaizdą veidrodyje.

– Brangusis! – suriko jis. – Koks neteisingas likimo smūgis! – Jo akys kaipmat pajuodo.

– Supleškinti! Paleisti raudoną gaidį! Štai mano atsakas! Į ugnį! Į ugnį! Juk mano genialumas sukurtas gamtos!

Ir jis tučtuojau padegė jį liaupsinančius popierius. Tai gerokai viršijo Nerono galimybes.

– Štai kas yra tikrasis narcisizmas! O ne ta prakeikta priklausomybė! – sušuko jis.

Liepsnodami laikraščiai atsispindėjo veidrodyje. O jis, visa aprėpiantis, nepasiekiamas, išdidžiai stūksojo šalia šito laužo. Ką tik nuplasnojęs nuo organo dienraštis pleškėjo skaisčiau už kitus, tarsi tai būtų kambarinė saulė. Jis žėrėjo kaip gimstanti žvaigždė.

O nepakartojamas disidente!

...Po kelių dienų visi laikraščiai ir žurnalai prapliupo maždaug tokiais tekstais: "Jo maištas prieš neteisybę pranoko visokį supratimą. Jis – revoliucionierius! Jis – šiuolaikinio sukilimo adeptas! Jo narcisizmas – revoliucijos ir kontrrevoliucijos sintezė! Jo maištas – skrydis į dvidešimt pirmąjį amžių".

Ir visa tai buvo sakoma apie jo paskutinį įtūžusį, siautėjantį visais pykčio atspalviais interviu, kuriame jis, reikia pasakyti, darė paslėptus ir tiksliai apskaičiuotus reveransus į reikiamą pusę.

Tas jo "maištas" buvo pasiutusiai brangiai įkainotas ir tuojau pat apmokėtas.

Nugriaudėjusi per visą pasaulį, greitai buvo išspausdinta ir išversta į aštuoniolika pasaulio kalbų jo genialioji esė apie kūdikių masturbaciją motinos įsčiose. Esė apkeliavo pačius žymiausius elitinius žurnalus.

Dar po pusmečio gimė poema "Be be be", supinta vien iš analogiškų garsų kombinacijos. Laikraščiai iškilmingai paskelbė, kad šitas nemirtingas kūrinys reiškia literatūros pabaigą.


Vertė Andrius Šiuša

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 30 
14:49:38 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba