ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-11-15 nr. 676

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Apie savo amžių ir vietą (108) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Šis tas iš varnų gyvenimo (35) • AUDRIUS NAUJOKAITIS. Gyvasis Long Island Sound įlankos vanduo (4) • GEORG VON DER VRING (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (21) (76) • DONATAS GLODENIS. Išsivadavimas pagal Osho (19) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (6) • Klaidų atitaisymas (4) • ANNE SEXTON. Meilės romano angelai (20) • SAULIUS MACAITIS. Naujosios Rusijos kinas – antrarūšiams žmonėms? (9) • RASA ŽIEMYTĖ. Įrašai odoje (44) • EVALDAS JUOZELIS. Wilhelmo Reicho aristoteliškasis panorgazmas (10) • VYKINTAS VAITKEVIČIUS. Senosios Vilniaus šventvietės (15) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • MICHAIL ŽVANECKI. Diena, sklidina gyvenimo (7) • MICHAIL ŽVANECKI. Tylėjimas – auksas (2) • MICHAIL ŽVANECKI. Miniatiūros (2) • Laiškai sau ir kitiems (130) •

Wilhelmo Reicho aristoteliškasis panorgazmas

Straipsnis skirtas 69-ajai W. Reicho tarptautinės orgazmo konferencijos sukakčiai paminėti

EVALDAS JUOZELIS

[skaityti komentarus]

"Šiaurės Atėnų" (Nr. 674) skaitytojai su pasimėgavimu – seksistiniu ir nelabai – išpeikė Saros Apolonytės straipsnį "Leninizmas ir orgazmas". Maloniausia girdėti, jog kai kurie išties nuoširdžiai pasigedo erotomaniškosios orgazmo temos eskalavimo. Šiame straipsnyje ji ir pateikiama.

Niekam, matyt, į galvą nešovė, kad sąvoka orgazmas šiandien dvigubai reikšminga: ji yra puikus reklaminis ženklas, tegul ir nieko nežymintis, be to, ji primygtinai reikalauja iš skaitytojo intelektinio išprusimo – S. Apolonytė ne šiaip sau rašymą prilygino seksualumo formai. XXI amžiuje intelektualas, nerašantis ar rašydamas nejaučiantis jokio pasitenkinimo, tėra potencijos sutrikimų turintis teksto vartotojas, negalintis pajusti tikrojo "teksto malonumo".

Ir vis dėlto čia glūdi intriga, neblogai užčiuopta minėtu straipsniu nepatenkintųjų: bet koks vertinimas, taigi ir kryptingas mąstymas, yra lydimas binarinės pasitenkinimo–nepasitenkinimo opozicijos. Akivaizdu, kad čia kalbame ne tik apie skonį – gerą, blogą, iškreiptą, saldų, nemalonų – ar vertinimą – teigiamą, neigiamą, skeptišką. Derėtų taip sakyti: pamatinė komunikavimo (rašymo, skaitymo, kalbėjimo) schema yra pasitenkinimas–nepasitenkinimas. Dėl savo lankstumo ji persmelkia visus santykius, ir visi santykiai ja gali būti paaiškinti. Nekantriausiems tai suprasti itin pagelbės gerai žinomas sadomazochisto paradoksas. Sadomazochistinio pasitenkinimo esmė – patirti malonumą suteikiant sau skausmo. Vadinasi, sadomazochistas, skausmą vertinantis kaip malonumą, turėtų neigti, jog skausmas teikia pasitenkinimą, kitaip – koks gi jis sadomazochistas? Jei sadomazochistas pripažįsta, kad skausmas neteikia malonumo, tai eo ipso jis negali jausti pasitenkinimo.

Yra kitas, ne toks rafinuotas pavyzdys. Kritika, intelektinio gyvenimo varomoji jėga, yra gryniausia pasitenkinimo savimi forma. Jei kritikas peikia – tuo jis išreiškia savąjį nepasitenkinimą, eventualiai virstantį pasitenkinimu savimi: "Štai ir pastebėjau tai, ko kitas nė neįtarė esant. Manyčiau, autoriui derėtų būti atsargesniam ir atidžiau rinktis raiškos formas. Stebėtinas dekonceptualumas". Jei kritikas giria – nejau kartu jis negiria savęs? "Vertinu žmones, kruopščiai ir nuosekliai siekiančius savojo tikslo. Geriau nė aš nepadaryčiau". Kaip? Kritika – netekusi subtilaus žmogiškojo žavesio?

Jautri skaitytojo nosis čia bemat užuos klerikališką sąmokslą: "Pasitenkinimas, nepasitenkinimas, malonumas, moralizavimas – panašu į purvą, bet kurgi žadėtasis orgazmas?"

O kas sakė, kad kiekvienas gali imti jį ir čiupinėti? Pasitenkinimo–nepasitenkinimo perskyra, kad ir kokia primityvi ir lėkšta būtų, atskleidžia šiokią tokią paslaptį: orgazmą, nelyg Umberto Eco išgirtąją Fuko švytuoklę, gali kabinti kur tik nori, tačiau jo esmė užprogramuota likti nepažini. Jis tarsi neapčiuopiamas taškas, neturintis nei tūrio, nei masės, niekur nesantis, vadinasi, neveikiamas jokių jėgų, tačiau, kaip kažkas apskaičiavo, vien lovose per metus išspinduliuojantis tiek energijos, kiek jos per tą patį laikotarpį pagamina 100 atominių elektrinių.

Ir čia glūdi antroji intriga. Pasitenkinimui nepasitenkinimas, nesunku pastebėti, anaiptol nėra jokia reali priešybė. Vienas dažnai įvardijamas kitu, vienas kitą slepia, vienas kitą įkrauna ir slopina. Orgazmas, niekur nesantis taškas, yra pasitenkinimo–nepasitenkinimo Umbilicus Mundi, afrikietiškasai Kauwa Auwa, filosofinis Coincidentia Oppositorum. Tai kur kas daugiau nei fiziologinė-psichinė ypatybė. Žmogiškasis jo matmuo pernelyg seklus ir fragmentiškas. Jo toli gražu neaprėpia malonumų doktrinos, kurios pačios tėra nebrandi paslapties interpretacija. O asocijuoti orgazmą su lovos malonumais – tai spjauti vakarietiškosios minties galybei į erogeninę zoną.

Bandymas apibrėžti orgazmą pasitenkinimo–nepasitenkinimo dinamizmu vis dėlto neprieštarauja geroms slaptingų dalykų tyrinėjimo manieroms. Aš nesakau, kad Wilhelmas Reichas, itin garsus orgazminių reikalų specialistas, šį dinamizmą pritaikė orgazmo tyrimo modeliui. Jo užmačios buvo kuklesnės. Mano nuomone, įvėlęs į jo teoriją pasitenkinimo elementą, daugiau tikrumo suteikiau ir kasdieniškesniems mūsų poelgiams bei sprendimams, kurie specialiai Reicho nedomino.

Reichas gimė 1897 metais Austrijos žydų šeimoje, tad neatsitiktinai tapo Sigmundo Freudo mokiniu. Perėmęs revoliucinę mokytojo idėją, kad seksualumas yra tiek socialinių santykių, tiek individualaus gyvenimo centras, Reichas žengė dar vieną revoliucinį žingsnį ir paskelbė, kad iš esmės visos žmogaus nelaimės ir ligos yra nesugebėjimo patirti "tikrąjį orgazmą" rezultatas. Jo požiūriu, "tikrasis orgazmas yra sugebėjimas nevalingų malonių kūno susitraukimų metu visiškai sublimuoti susitvenkusį seksualinį jaudulį". Psichoanalizės terapijos tikslas tad yra "įkrauti" individą "orgazminės potencijos" ir išmokyti jį šią potenciją išlaisvinti. Taip pasiekiamas maksimalus seksualinis pasitenkinimas, nereikalaujantis jokių fetišistinių ar neheteroseksualinių papildų. Priešingu atveju individas pasmerktas psichinei ir fizinei degeneracijai.

Atkaklūs moksliniai tyrinėjimai, įstabūs jų rezultatai paskatino Reichą imtis kruopščios seksualinės energijos analizės. 1935 metais jis paskelbė, kad seksualinė energija yra specifinė jėga, lygintina su gravitacine ir elektromagnetine jėgomis. Atlikta serija bandymų: savanorių lytinių organų bioelektriniai krūviai lytinio susijaudinimo metu buvo fiksuojami specialiais monitoriais. Rezultatai apstulbino: orgazmas, kalbant meteorologijos terminais, prilygo biologiniam uraganui... Beliko, pasitelkus elektros energijos pavyzdį, sugalvoti, kaip seksualinį krūvį kaupti.

Netrukus Reichas ėmėsi biologinių eksperimentų ir, asistentų liudijimu, iš sterilizuotos anglies bei suodžių reprodukavo "bionus" – energetines cistas, neorganinio ir organinio pasaulių tarpininkes. 1939 metais įvyko lūžis: sintetindamas sterilizuotą jūros smėlį, Reichas išgavo "spinduliuojantį bioną", išskiriantį nežinomos formos energiją – visatos gyvybės pagrindą, – ir pavadino jį "orgonu". "Orgonas, – teigė Reichas, – tai alcheminė vis animalis, gyvybinė jėga, mistiškoji kokybė, skirianti gyvąją gamtą nuo negyvosios". Tačiau orgonas nėra metafizinė abstrakcija. Jį ne tik galima išmatuoti paties Reicho patobulintu elektroskopu, bet ir pamatyti plika akimi "stebint melsvą aureolę, susidarančią aplink lytiškai susijaudinusias varles".

Jungtinėse Valstijose, į kurias netrukus persikraustė, Reichas ėmėsi konstruoti orgoninį akumuliatorių, "gydantį nuo visų žmogaus ligų, pradedant depresija, baigiant vėžiu". Orgoninis akumuliatorius – tai organinės ir neorganinės medžiagos sluoksniais sulipdyta dėžė, primenanti senamadišką išvietę. Vis dėlto ji labiau asocijuojasi su Sandoros skrynia, kurios sandara, mokslininkų nuomone, priminė archajišką energijos talpyklą: metalo (lyg ir vario) sluoksnį keičia medžio sluoksnis, šį – vėl metalo sluoksnis, ir taip sukuriamos sąlygos kaupti nemažą elektros krūvį (iš čia legendos apie slaptąsias skrynios galias). Taigi į orgoninį akumuliatorių įsėdęs žmogus galėjo tikėtis "įsikrauti" orgonų – gyvybinės visatos energijos, atjaunėti, atsigauti ir suvis susveikti. Nėra patikimų žinių, kokius orgazminius potyrius išgyvendavo sveikstantysis, bet išsilavinęs skaitytojas turėtų prisiminti Jacko Kerouaco autobiografijos "Kelyje" fragmentą, kuriame aprašoma senio Balo Li orgoninė terapija Naujajame Orleane.

1951 metais Reichas vėl patobulina orgonų teoriją ir paskelbia, kad orgonas yra pirminė visatos kūrimo medžiaga. Tikrovė, materija tad yra dviejų orgoninių srovių susiliejimo, kosminio orgazmo emanacija. Visi fenomenai – bangų interferencija, dangaus mėlis (orgonas mėlynas), viesulas, gravitacija yra orgoninės manifestacijos. Visi, išskyrus vieną, – radiaciją, šėtoniškąją orgono antitezę.

Duomenys apie paskutinius unikalaus proto ir novatoriškos prigimties humanisto Wilhelmo Reicho išgyvenimus federaliniame kalėjime (sėdo už nelegalų orgoninių akumuliatorių platinimą) šykštūs, diduma sufabrikuoti federalinių agentų, siekusių viešai priskirti mokslininką vienam iš psichiatrijoje apibrėžtų ligos tipų. Tiksliai težinoma, kad po jo mirties 1957 metais viena sekėjų grupė mėlynais apsiaustais bandė susisiekti su mokytoju panaudodama magines lentas, o kita Meksikoje į jo teoriją bandė įmaišyti psichodelinių narkotikų vartojimo techniką.

Straipsnio pabaigoje siūlomos dvi išvados, beje, skirtinos intelektualiajam skaitytojui. Aristotelis, kaip žinoma, pasaulį aiškino per pamatinę potencijos–akto perskyrą. Būtis yra begalę potencijų aktualizuojanti tikrovė, viskas, kas atsiranda, atsiranda kaip potencijos virtimo aktu rezultatas. Aktas aktualizuoja potencijas, jos savo ruožtu aktualizuoja kitas potencijas. Ne visos potencijos aktualizuojamos vienodai, yra pasyviosios ir aktyviosios potencijos, tik priimančios arba tik perduodančios aktą, ne visi vienodi ir aktai, esti tokia aktuali aktualybė, kurioje neglūdi jokia potencija ir t. t., ir pan. Reichas, kyla pagunda taip manyti, prisiskaitė ne tik Freudo, bet ir Aristotelio, ir reikšmingiausia čia tai, kad pastarąjį jis suprato pažodžiui, t. y. išvertė graikiškąsias sąvokas į "šiuolaikinę" kalbą. Tokiu būdu aristoteliškasis grynasis aktas, arba pirmasis judintojas, tapo erogeniškiausiąja esybe, genitaline karma, kosminiu falu, Big Bang, emanavusiu, ištrėškusiu į pasaulį savo vaikus, kurie, išsiilgę pirmapradės pilnatvės, nenuilstamai aktualizuoja savąsias potencijas. Reichas aktualizavosi epochai būdinga forma – išsiskleidė jos potencijomis. XXI amžiaus vaikai aktualizuojasi labai panašiai: laužydami seksualumo tabu pasaulio įvairovę margina pasitenkinimo–nepasitenkinimo spalvomis. Šiandien nei bananą gali ramiai suvalgyti, nei ledus laižyti.

Antrąją išvadą sufleruoja Reicho likimas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


8941. ebola2003-11-16 15:07
Cia visas numeris toks patologinis? Tai musu gyvenime vyksta tiek fiziologiniu virsmu kuriuos gali sugretinti su pasaulio pradziom ir pabaigom, kuom tas seksizmas dabar taip visus patrauke?

8946. antropologas2003-11-16 15:19
taip, visas numeris skirtas vienai temai. Ji labai rimta,antropologinė, tik ne kiekvienas lietuvys supranta.

8952. pelė2003-11-16 15:44
Sarai Apolonytei prikišti reichistinių `orgazmo teorijos` ir orgonomijos neišmanymą vargu ar tinka, nors tai greičiau jau kartų ir lyčių skirtumai, kas moterims tėra įžanga, vyrams jau ir orgazmas.

8956. ebola - mykolui ok2003-11-16 16:21
Kodel mane istrini jeigu as nevartoju necenzuriniu zodziu?

8958. Lorca2003-11-16 16:32
Sugrįžo Mykolas OK?O aš jau norėjau jam laišką rašyti į naują darbą:)Gerb.Mykolai OK,pasiilgau kampelio,kur galima laišką parašyti sau ar kitiems.Gal būtų galima...please:)))

8969. kampinis :-) 2003-11-16 16:57
Numerio tema- sadizmas ir mazochizmas ir kt. izmai. Todėl dera rimbu pliaukštelėti (kaip dominatrix`ai, Lady iš Courtly Love), o ne prašyt. Iškart atsiras kampelis, jei mane į kampą būtumėte paprašiusi pastatyt.

9001. Mykolas OK2003-11-16 21:48
Lorca, eik po velniu. Jokio kampelio as su tavimi nenoriu....

9002. Lorca2003-11-16 21:56
Mykolai OK,ar Jūs matėte upę?...

9003. .2003-11-16 22:07
Man varna tiek blizguciu pridovanojo, nezinau ka su jais ir beveikti.

9077. varna2003-11-17 21:41
Autoriui pro ausis sperma veržiasi nuo pasitenkinimo savimi. Koks jau čia dualizmas? Koks jau čia "temos eskalavimas"? Tai jau greičiau eskalavimasis: spermos upės bananiniais krantais... (anot Lorcos). Ką norėjau pasakyti? Tiek to, einu prisijungsiu prie akumuliatoriaus.

Rodoma versija 30 iš 31 
14:48:42 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba