ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-01 nr. 767

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (80) • AMOS OZ. Velnias ir Kito įsivaizdavimas (10) • ASTA VAŠKELYTĖ. Sudiev, mokykla!VYTAUTAS P. BLOŽĖ. Orijos kalne miegančio Barbutės senelio atsišaukimas (191) • RENATA ŠERELYTĖ. Tegyvuoja institucijaKEVIN JACKSON. Viešpaties metamorfozėsGINTARĖ ADOMAITYTĖ. Dvi moterys su krinolinais kalbėjosi telefonuSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiAUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ. Išimties zonų estetika Kristinos Inčiūraitės videofilmuoseRAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Eilės (2) • JOHN CAREY. Kiaulienos kąsneliai, kuriais neverta didžiuotisVALDAS GEDGAUDAS. Transcendentinės Edwardo Albee erekcijos metamorfozėsKASPARAS POCIUS. Gyvenimas kaip iššūkis? (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Laiptai be turėklųALGIMANTAS MANKUS. KarališkiaiPAULIUS KLIŠEVIČIUS, GEDIMINAS ZAKARAUSKAS. Pripetė – miestas pamėklė (7) • Parengta pagal "Šiaurės Atėnų" publikacijasLAIŠKAI (189) •

Sudiev, mokykla!

ASTA VAŠKELYTĖ

[skaityti komentarus]

Aš tai laimingai užbaigiau tuos visus mokslus ir Farewell ye, native school! Bet Tau, pirmokėli, skirta 12 metų in the stocks of hard school desk. Skaudžiausia, kad turėsi mokytis ne tik to, ko reikia, bet ir ne taip, kaip reikėtų ir kaip Tau norėtųsi pagal Tavo supratimą ir sugebėjimus. Tu ir Tavo tėvai išgirs: ne jūsų nosies reikalas – kaip ministerija nustatė, taip ir mokom, jokios saviveiklos. Arba – pirma išmok, paskui suprasi. Mažas esi, tai suprasti negali. O mokytoja didi ir išdidi, tai ir nesupranta, kai Tu klausi – kodėl?

O man vis dar rūpi – kodėl mokykla taip daro? Kodėl abėcėlės, ir tos moko ne taip, kaip reikia gyvenime? Ar žinai, mažuli, kas, pavyzdžiui, yra Cė-du-Haš-penki-O-Haš? Tai visai ne Haš-du-O, ką Tu greit suprasi ir chemijos nesimokęs. Tik mokykla Tave mulkins, liepdama sakyti "ha" ten, kur visi didesni sako "haš", ir kai Tu sakysi "ha-du-o", visi iš tavęs juoksis CHa-CHa! O tą CHa-CHa ar kas mokys Tave perskaityti kaip vieną garsą, nors raidės dvi. Kaip DŽ nėra jokia DėŽė, o tik DŽė, taip ir CH vadinasi trumpai – CHa. Pradinukams taip nesako, todėl ir vidurinėje mokykloje "Cha-cha" jiems išeina tik "Dz-ha, dz-ha". Ir kas Tau paaiškins, kad raidė E be taško ir su tašku žodyne skaitosi ta pati, kaip ir U be brūkšnio ir su brūkšniu. Arba kodėl A visada rašoma vienoda, nesvarbu, trumpa ar ilga, kad I prieš balsį dažniausiai reiškia minkštą priebalsį, kodėl visada tik trumpą balsį, kad ilgas I tai visai ne I, o priešpaskutinė visų Europos abėcėlių raidė, tik lietuviškai Y abėcėlės vidury. Kai C ir CH visai skirtingi garsai, kodėl žodyne juos painioja ir "chamo" reikia ieškoti tarp "cerkvės" ir "cigaretės"?

Gal dabar, Europos Sąjungoje, prieš mokant vaikus skaityti, bus galima nors abėcėlę sutvarkyti? Ir ne tik spausdintinę-skaitytinę, bet ir rašytinę. Nes Tau, pirmokėli, reikės ne tik skaityti, bet ir rašyti – taip, kad ir europiečiai suprastų ir kad pats atpažintum, ką Tavo ir jų ranka parašo. Kad Tau ir Tavo mokytojams būtų lengviau.

Didžiąsias raides Tu jau ir pats pramokai, žodžius sudedi ir surenki ir ranka, ir liežuviu, tik rašai dar netvirtai ir netiesiai. Bet mokykla, užuot patiesinusi ir įtvirtinusi Tavo paties pradėtą vagą, liepia pamiršti, ką Tu su tokiu vargu išmokai knygas vartydamas ir iškabas skaitydamas. Ir liepia rašyti ne taip, kaip Tavo akis išmokė Tavo ranką – tiesiai tvirtai, o visai kitaip – riestai kreivai. Užuot užbaigęs ir įtvirtinęs visą abėcėlę, turi gaišti laiką raitydamas kilpomis aplink O sunarpliotas raides Š ir Ė. Ar ne paprasčiau pirma išmokti raides gražiai parašyti atskirai, o tik vėliau jas lengvai sujungti, užuot mokius rašyti iš karto sunarpliotas ir išraitytas, visai nepanašias į knygoje skaitytas? Kas svarbiau – raides atpažinti ar raides sujungti, kas prasidės tik tada, kai Tau jau reikės rašyti greitai ir aiškiai. Ir kas Tau tyčia parinko kuo sunkesnes rašytines raides – ar kad niekados neišmoktum gražiai rašyti? Nuo raidžių O, S, E prieš 30 metų pradėjo School Zone elementorių leidykla Amerikoje, kur tos raidės dažniausios. Bet ir ten, ir Anglijoje, ir Australijoje jau susigriebė, kad rašyti išraitytomis raidėmis vaikams per anksti, per sunku ir tik laiko gaišatis. Raštas vaikams turi būti aiškus ir paprastas.

Painus dailyraštis jau neįkandamas net ir suaugusiems, kurie vis dažniau raginami rašyti spausdintinėmis nesujungtomis raidėmis. Gal ir rašyti nebereikės, tik spėk pirštu klaviatūrą baksnoti. Kompiuteris – ne akordeonas, tau ir vieno piršto pakaks. Plunksna niekas neberašo, o flomasteriu ar šratinuku braukyk kaip patinka. Tuo tarpu Tave ir toliau vers rašyti raguotas ir uodeguotas lietuviškas raides, nors be jų apsieisi kompiuterį, mobilfoną ar bankomatą maigydamas. Jeigu visam pasauliui pakanka dviejų tuzinų angliškų raidžių, kam dar tuzinas lietuviškų, kurios vis tiek neparodo tarimo. Mokykla Tau neduos Palemono (tai toks kompiuterinis šriftas, sukurtas lietuvių kalbai Spaudos atgavimą prisiminus). Lietuviškai rašyti ir taip neišmoksi, nes taisyklių tiek daug, ir vis naujų prideda. Neduos Palemono – užmirši ir kalbėti, nematydamas kirčiavimo ženklų.

Neišmokęs lietuviškai, kitąmet turėsi mokytis svetimos kalbos, o ten tos pačios raidės visai ką kita reiškia. Lietuviškame rašte yra viena raidė priebalsių minkštumui žymėti ir trys dviraidžiai priebalsiai, o angliškame rašte knibžda triraidžių ir net keturraidžių balsių ir pusinių (netariamų) raidžių. Iš 26 tik viena raidė tariama visada ir vienodai, o visos kitos keleriopai – girdi vienaip, rašai kitaip. Priprast priprasi, bet kol priprasi, pamirši, kaip lengva ir trumpa buvo mokytis lietuviško rašto.

Australijoje prieš 20 metų švietimo ministras savo ranka supaprastintu dailyraščiu parašė įžangą metodikai, kaip paprastai ir aiškiai mokyti pirmokus rašyti. Prieš 10 metų THRASS (Teaching Handwriting, Reading and Spelling Skills) atvėrė akis ir ausis ir mokytojams, ir vaikams, kad anglų kalbos 44 garsams reikia 120 grafemų (raidžių junginių). THRASS – tai tarsi periodinė garsų ir raidžių sistema. Kaip Mendelejevo lentelė padarė perversmą chemijoje, taip THRASS, apverstas aiškiąja puse angliško rašto mokymas, jau svarstomas Britanijos parlamente.

Anglų ir lotynų kalba ministras reiškia tarnas, lietuviškai – ponas.

Jeigu Lietuvos švietimo ministras būtų vaikučių tarnas ir rūpintojas, tai jis žiūrėtų, kad jų galvelės šviesesnės būtų, kad akelės žibėtų – ne nuo ekstazio, o nuo smalsumo, kad auselėse ūžtų ne tik mokytojų balsai ar muzika, bet ir rašytojo žodis, balsu įrašytas. Sakoma, kad tik smalsumas beždžionę pastatė ant kojų, o kalba padarė ją žmogumi. Bet jeigu mokykloje už smalsumą gauni per nosį, tai dažnam greitai pakvimpa chemija. Kai nosį suka nuo elementoriaus, nuo abėcėlės, o akys neprieina iki knygos, tai reikia arba kitur mokytis, arba visai nesimokyti. Tada mokyklai lieka tik laiko gaišinimas – kad nieko neišmoktum. Kodėl galima tik šitaip, o kitaip – tai jau ne. Tik šitaip? Tada geriau niekaip... Štai kur šaknis Lietuvos rekordų – ir savižudybių, ir alkoholizmo, ir emigracijos.

Apie mokymo krizę seniai prabilo Gregory Batesonas ir Ivanas Illichas, Leonardas Shlainas ir Vera F. Birkenbihl. Nuo tradicinės mokyklos pasaulis nusigręžia. Šiuos autorius reikia skubiai išleisti ir nemokamai išdalyti mokytojams. Lietuvoje jie dar neskaitomi, apie juos net "Šiaurės Atėnai" nerašo. Nebent tik "Alma littera" žino apie The Alphabet versus the Goddess (Leonard Shlain), bet dar neverčia. Jos išleista Veros F. Birkenbihl knyga apie kalbų mokymąsi pusiau teišversta, dėl ko nemokantiems vokiškai ji liko tik pusiau perskaityta.

Nėra kaip nori – nereikia visai. Aš ištvėriau, nes nuo pat rugsėjo pirmosios svajodavau apie birželio paskutinę:

        No more pencils, no more books,
        No more teachers’ ugly looks,
        No more things that bring me sorrow
        ’Cos I won’t be here tomorrow...
        One more day – and then I’ll be
        Out of gates of misery!

Lik sveika, mokykla! Viso geriausio, gimtas suole! Aš eisiu, eisiu, aš čia nebūsiu...

Po penkerių metų, grįžusi iš mokslų Portugalijoje, Lietuvoje pamačiau skelbimą apie akciją "Draugiška mokykla". Kas tai?


Airija

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 29 
14:48:33 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba