ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-01 nr. 767

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (80) • AMOS OZ. Velnias ir Kito įsivaizdavimas (10) • ASTA VAŠKELYTĖ. Sudiev, mokykla!VYTAUTAS P. BLOŽĖ. Orijos kalne miegančio Barbutės senelio atsišaukimas (191) • RENATA ŠERELYTĖ. Tegyvuoja institucijaKEVIN JACKSON. Viešpaties metamorfozėsGINTARĖ ADOMAITYTĖ. Dvi moterys su krinolinais kalbėjosi telefonuSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiAUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ. Išimties zonų estetika Kristinos Inčiūraitės videofilmuoseRAMUNĖ BRUNDZAITĖ. Eilės (2) • JOHN CAREY. Kiaulienos kąsneliai, kuriais neverta didžiuotisVALDAS GEDGAUDAS. Transcendentinės Edwardo Albee erekcijos metamorfozėsKASPARAS POCIUS. Gyvenimas kaip iššūkis? (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Laiptai be turėklųALGIMANTAS MANKUS. KarališkiaiPAULIUS KLIŠEVIČIUS, GEDIMINAS ZAKARAUSKAS. Pripetė – miestas pamėklė (7) • Parengta pagal "Šiaurės Atėnų" publikacijasLAIŠKAI (189) •

Pripetė – miestas pamėklė

PAULIUS KLIŠEVIČIUS, GEDIMINAS ZAKARAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Pripetė. 2005.
Jelenos Filatovos nuotrauka

Kitąmet balandį sukaks lygiai dvidešimt metų, kai sprogo vienas iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių. Per didžiausią visų laikų civilinę branduolinę katastrofą iš sprogusio reaktoriaus išsiveržė radioaktyvus debesis ir užteršė Ukrainą, Baltarusiją bei gretimas Rusijos sritis. Paskui nešamos vėjų radioaktyviosios medžiagos pasklido po visą Europą. 120 gretimų gyvenviečių buvo pavėluotai evakuotos. Tikslus aukų skaičius vis dar nežinomas, bet manoma, kad keli milijonai žmonių serga ligomis, sukeltomis spinduliuotės (vėžiu, imuniteto deficitu, psichosomatinėmis ligomis ir t. t.). 2000 m. gruodį galutinai sustabdytas paskutinis elektrinės reaktorius, gaminęs 9 procentus šalies elektros energijos, – Vakarai suteikė Ukrainai 2,3 milijardo dolerių paramą dviem naujoms atominėms elektrinėms statyti.

Černobylis ir jo apylinkės, kaip antai Pripetė, esanti 3 km nuo epicentro ir kadaise turėjusi pusšimtį tūkstančių gyventojų, šiandien tebėra tuščia (ap)mirusi zona, traukianti pavienius nuotykių ieškotojus, retsykiais sulaukianti mokslininkų dėmesio ir audrinanti futurologų bei eschatologų vaizduotę.

Kaip ir visad, viskas prasideda nuo elementarios žmogaus klaidos. 1986 m. balandžio 25 d. Černobylio AE 4-asis blokas, išdirbęs beveik trejus metus, turėjo būti sustabdytas ir atliktas planinis remontas. Prieš sustabdant reaktorių, suplanuota padaryti eksperimentą. Tikslas – patikrinti, ar ištikus avarijai mašinerija veiks. T. y. ar iš inercijos besisukantis masyvus turbinos rotorius sugebės pagaminti elektros energijos aušinamųjų siurblių darbui, kol ims funkcionuoti visa gelbstinti dyzelinė sistema. Padidinus reaktoriaus galią, balandžio 26 d. 1 val. 23 min. nutrūksta garų tiekimas į turbiną. Per kelias sekundes temperatūra reaktoriuje pakyla ir, padidėjus garų koncentracijai, prasideda greitėjanti ir nevaldoma grandininė reakcija. Pamainos viršininkas įsako nuspausti žymųjį mygtuką AZ 5. Teoriškai maksimalios avarinės apsaugos signalas turi įleisti visus valdymo strypus į reaktorių, taip užkirsdamas kelią branduolinei katastrofai. Deja, teorija neatitinka praktikos. Staiga grandininės reakcijos galia 100 kartų viršija nominaliąją. Dar po trijų sekundžių žmogaus sukurta avarinė sistema tampa bejėgė...

Pageidaujate, kad žmonės suabejotų jūsų sveiku protu? Prisipažinkite, kad keliaujate Pripetėn. Ton pačion, kuri netoli Černobylio. Daugelis mano, kad į šį miestą važiuoja tik maišu trenkti ir gyvenime vietos nerandantys individai. O nuvykę ten sukiojasi visiškai vieni nelyg branduolinėse dykumose ar Jacko L. Chalkerio ateities vizijose. Dauguma kaip visad klysta. Atliekami ten ir moksliniai tyrimai – susirenka fizikų, mikrobiologų, medikų ir botanikų komandos. Keliauja ten vienas kitas ekstremalaus turizmo mėgėjas. Negana to, liko ten ir saujelė vietinių gyventojų, kuriems biologinė tėvynė brangesnė už bet kokią nematomą ir nejuntamą, nors ir mirtiną, radiaciją.

Jelena Filatova yra viena tokių netradiciškai mąstančių žmonių, ji reguliariai lankosi Pripetės zonoje. Ši mergina nėra panaši į retsykiais ten užklystančius mokslininkus. Ji, dar nė trisdešimties nesulaukusi, vienui viena sėda ant galingo "Kawasaki Ninja" motociklo. Vaizdas ne mažiau įspūdingas nei merginos asmenybė: juodi odiniai drabužiai, nedidukė juoda kuprinė, kurioje dozimetras radiacijai matuoti ir šiek tiek maisto dienai (zonoje išbuvęs ilgiau, rizikuoji tapti onkologiniu ligoniu), galiausiai juodas motociklas, nešantis moderniąją valkiriją per tuščius laukus negyvosios zonos link.

Jelena stabteli prie karių posto, kur susiduria du skirtingi pasauliai. Šiapus vyksta daugmaž įprastas žmonių gyvenimas. O anoje pusėje pasaulis kitoks, apleistas civilizacijos.

Kelias, ant kurio dar matyti skiriamosios linijos ir kurį abipus gaubia miškas, veda į kadaise gyvastimi tryškusį Pripetės miestą.

Pypsintis dozimetras dažniausiai verčia didinti greitį, kiek leidžia kelių būklė ir kitos sąlygos. Nuo devintojo dešimtmečio kelių čia niekas netiesia ir netaiso. Kita vertus, mažai kas jais važinėja, tad magistralės per du dešimtmečius menkai pakito.

Ir vis dėlto prieš įvažiuodama į miestą Jelena stabteli prie vieno iš stalkeriškosios zonos fenomenų – raudonosios, arba stebuklingosios, girios. 1986 m. šis miškas gavo tokią milžinišką dozę radiacijos, kad gyvybingą žalumą pakeitė mirtį nešantis raudonis. Dėl to jis buvo nedelsiant iškirstas, o mediena užkasta metras po žeme.

Stovint pakelėj prie miško dozimetras rodo 103 mikrorentgenus. Paprastai pačioje zonoje mikrorentgenų amplitudė svyruoja nuo 500 iki 3000. Tereikia žengti dešimt metrų gilyn į mišką ir matuoklis nuo perdėm didelės mikrorentgenų dozės ima rodyti lyg ir lengvųjų kūnų masę nebesuprantamais skaitmenimis. Jelena nedrįsta kelti kojos gilyn į mišką link reaktoriaus, o ironiškai mintija: "Jeigu toliau žengčiau į stebuklingąją girią, veikiai tapčiau tamsoje švytinčiu zombiu". Tikriausiai todėl miškas ir buvo pramintas stebuklinguoju. Tokie tat stebuklai, kai miškan įžengi odiniais motociklininko drabužiais, o išeini nelyg švytintis ratuotas riteris.

Likusius tris kilometrus link miesto Jelena rieda nedideliu greičiu, nes pakelėse žavą kelia laike ir erdvėje sustingusios raudonosios mašinos. Priešgaisrinė technika – maži "kelmai" pakelėse, juose kaupiasi didžiausios radiacijos dozės. Šiomis mašinomis buvo gabenamos pirmosios avarijos padarinių likvidavimo pajėgos. O sykiu ir vienos pirmųjų mirčiai į nagus pasiųstų aukų. Sovietų sistemos rūpestis buvo ne kuo daugiau žmonių apsaugoti nuo spinduliuotės ir evakuoti, o kiek galima ilgiau išlaikyti SSRS nepažeidžiamumo įvaizdį. Tad ir nenuostabu, kad lengva ranka paaukota tūkstančiai sistemai tarnavusių gyvybių. Tylomis prostalinistiškasis moto tuometinės sovietinės nomenklatūros buvo vėlei pakartotas: trys gyvybės – tai tragedija, o tūkstančiai – tai statistika.

Pirmąsyk atsidūrus Pripetėje atrodo, kad tai įprastas nedidukas sovietinės statybos miestas, primenantis Kaliningradą. Balkone džiūsta drabužiai. Vieni langai praviri, vėdinami troškūs kambariai. Kiti pridengti užuolaidomis. Kiek atokiau matyti taksi aikštelė. Ir tada akis užkliūva už šūkio ant namo fasado: "Lenino partija ves mus į komunizmo pergalę"... Tai grąžina tikrovėn. Drabužiai čia kabo jau du dešimtmečius. Miestas tuščias. Kiekvienas daiktas jame mena komunizmą ir ničnieko nenutuokia apie šaltojo karo pabaigą, kapitalizmo laimėtą mūšį ir sparčią globalizaciją. Gatvių žibintai, santūrios parduotuvių iškabos, miesto parkų medžiai, pastatai – viskas gyvena propagandinėmis šviesesnio rytojaus nuotaikomis. O kas jiems belieka? Šie prisiminimai ir liks vieninteliai artimiausius tris šimtmečius – būtent tiek laiko praeis, kol pirmieji gyventojai galės vėl apsigyventi Pripetėje.

Jelena ryžtasi įeiti į vieną iš daugybės apleistų vadinamųjų "chruščiovkų". Būti namų viduje itin pavojinga. O ypač tuose butuose, kurių langai žvelgia į elektrinės pusę. Vaikščioti ten be dozimetro tolygu žvalgyti minų lauką be minų detektoriaus.

Sustingusios akimirkos – tai kadaise čia gyvenusių žmonių palikti daiktai: atverstos knygos, išbarstytos fotografijos, ant sienų kabantys kalendoriai su suplanuotais ir niekad neįvykusiais gimtadieniais, iškylomis bei žūklėmis. Šis paveikslas dar kartą išryškina visą buities efemeriškumą – kai vieną akimirką žmonės yra tikri dėl savo buvimo čia ir dabar, o kitą mirksnį privalo išeiti ir atsidurti ties egzistencinio sprendimo riba.

Dėl aiškių priežasčių Jelena neužsibūna namuose. Toliau traukia į įprastą miesto atrakcionų parką su pažįstamu velnio ratu, sūpuoklėmis ir elektriniais automobiliais. Bėda, kad čia taip pat nėra saugiausia pasivaikščiojimų vieta. Kaip ir ugniagesių mašinos, parkų atrakcionai kaupia ne ką mažesnes mikrorentgenų dozes. Dozimetras nepaliaujamai pypsi, primygtinai prašydamas žmogaus per ilgai nežaisti su likimu.

Branduolinė katastrofa nediferencijuoja savo aukų pagal lytį, išsilavinimą ar amžių. Nelaimės dieną ji palietė ir mažiausias esybes. Mokyklos, laisvalaikio leidimo centrai, baseinai su tramplinais, galiausiai vaikų darželiai su išmėtytais žaislais liko tušti. Tądien vaikai išgyveno pragarą, deja, tuokart daugelio jų kančios nesibaigė. Šimtai mažųjų ne vienus metus kovojo su onkologinėmis ligomis ir tik nedaugelis jas pergalėjo. Jelenos ranka padeda pliušinį meškiuką atgal, kur jį kadaise paliko vaikas. Merginos kūnas kovoja su radionuklidais išorėje, o vidinis jausmas grumiasi su vos pakeliama atodaira...

Kas buvo pragaras žmonėms, rojumi tampa laukinei gamtai. Vilkų ir laukinių šernų populiacija Pripetės apylinkėse sparčiai auga. Žvėrys užima apleistus namus ir daržines. Į žmones gyvūnai reaguoja romiai. Akivaizdu, kad nusistovėjusi biologinė pusiausvyra užtikrino jiems pakankamai maisto, tad papildomos ir nereikalingos agresijos priežasčių, rodos, nebeliko.

Amerikos zoologai prieš keletą metų Černobylio zonoje introdukavo keletą retos ir nykstančios rūšies arklių porų. Šiuo metu ten laisvai tarsi gimtosiose Azijos stepėse ganosi kelios sėkmingai prisitaikiusios bandos. Regint nevaržomai lakstančius žirgus atrodo, kad nebenustebintų niekas – net banda senovinių skujuočių.

Zoologai, paakinti pirmosios sėkmės, taip pat bandė šiose apylinkėse veisti laukinius Amerikos bizonus. Tačiau patinas pabėgo nežinia ko išsigandęs – radiacijos ar naujos patelės. Paskutinįkart jis buvo pastebėtas spėriai traukiantis vakarų pusėn, ten, kur daug nesprogusių atominių jėgainių.

Jelena nenustemba dabar pamačiusi vilką, lapę ar šerną, ramiai kertantį kelią. Nors pakelėse nėra ženklų, perspėjančių apie laukinių gyvūnų buvimą, merginos pajauta verčia sulėtinti greitį, nes kartkartėm į kelią gali iššokti aikštingas elnias. Jelena baiminasi, kad ateityje kelionės Pripetėn bus panašesnės į egzotišką safarį nei į greitą pasivažinėjimą Tarkovskio "Stalkerio" zona.

Lietuva irgi maitinama atominės energetikos produkcija. Pripetė gyvavo iš tokių pat reaktorių kaip Ignalinos AE. Ar Lietuvos žmones kankina branduolinės avarijos klausimas? Griežtai atsakyti neįmanu. Lygiai taip pat galima spekuliuoti, ar avarijos tikimybė Lietuvoje didelė, ar maža. Visa tai atsiduotų diletantizmu ir menkai pagrįstu visuomenės gąsdinimu. Vis dėlto klausimas nėra retorinis, nes visai šalia turime šiurpų precedentą. Tarptautinis radiacinės saugos ekspertas Gendrutis Morkūnas, nors ir laikydamasis subjektyvios pozicijos, neretoriškai atsako: "Atsižvelgti reikia ne tik į avarijų tikimybes ir galimas jų pasekmes, bet ir į dozes, gaunamas dėl išmetamų į aplinką radionuklidų. Taip pat ir į problemas, kurias reikės spręsti tvarkant radioaktyviąsias atliekas ir išmontuojant elektrines. Švelniai tariant, įrodymų, kad atominė energetika yra nepagrįsta, nėra. Kas kita – konkrečios technologijos, pvz., reaktorių tipai. Man asmeniškai atrodo, kad atominės energetikos šiuo metu ir bent jau artimiausioje ateityje atsisakyti nėra galimybės".

Kažin ką apie šiuos žodžius galvoja Jelena, nuo aukščiausio Pripetės pastato mesdama paskutinį žvilgsnį į miestą ir už trijų kilometrų stūksančią apleistą Černobylio elektrinę? Žvelgiant nuo trisdešimties aukštų viešbučio ,,Polissia" stogo susidaro įspūdis, kad Pripetė, skirtingai nuo galvotrūkčiais lekiančio pasaulio, yra sustingusios akimirkos miestas. Čia Fukuyamos "Istorijos pabaiga" įgauna visiškai kitokį skambesį, o Huntingtonas nejučia irgi panorsta tarti: the end of the history.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


138273. erikutea :-) 2008-11-14 16:36
man ti patiko labai geras ivertinimas :) :

173875. Arslan Butt :-( 2009-10-30 18:09
Dear Customer, A-B MOTO INTERNATIONAL is recognized all over the world as a manufacturer, Exporter and wholesaler of Quality Leather & Textile Garments. We can give you big selection of designs you can check the latest products of 2009 at our website in Catalogue Products. Products details are available at our website: www.abmoto.biz We can be customized products with your brand logos and labels. Our global prices help you to capture the local and relevant market. We can also build custom size products at very reasonable pricing and quick deliveries. Please do not hesitate to contact us for any question you have in mind to discuss. Looking Forward for Good Relations. Have a nice Day. Office Pakistan: A-B MOTO INTERNATIONAL RORAS ROAD NEW MIANA PURA, Sialkot – 51310 PAKISTAN Tel: 092 523 255824 Fax: 092 524 568521 Emails: sales@abmoto.biz Immediate & Urgent Contact: Mr. Arslan Butt Director Sales Cell No: 0092 333 8780511 info@abmoto.biz

176988. paulius2009-12-16 21:54
Baisu

177787. gubben :-) 2009-12-28 11:22
super

180330. Justė2010-01-20 19:13
Ne Chruščiovkės tie namai, jie Brežneviniai. :) O drabužiai gali būti ir dabar ten gyvenančių naujųjų benamių.

181769. esmė :-( 2010-02-02 16:13
Yra informacijos, kad Jelenos kelionės gryna padielka ir ji visiškai ten motociklu nevažiavo, o keliavo su ekskursijomis ir gidais... va taip. Gaila, bet šitai legendai labai tinka angliškas terminas FAIL.

Rodoma versija 29 iš 29 
14:48:24 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba