ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-08-12 nr. 808

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (12) • DARIUS GIRČYS. Nekaltas padarasGINTARAS BERESNEVIČIUS. Vaizdai ir elgesiai (48) • -js-. Sekmadienio postilėGINTARAS LAZDYNAS. Senasis ginčas dėl senųjų ir naujųjų (2) • B. M. BAJ. KregždėlaiškisSIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėmsTOMASZ ZALEWSKI. Amerika už plačiai užvertų durųKalbos policijaCASTOR&POLLUX. Verba de verbisGYVENTOJAS. GyvenimasKĘSTUTIS NAVAKAS. "Gero gyvenimo kronikos". B-sides (1) • VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ. Kas trokšta mūsų mirties? (240) • KASPARAS POCIUS. In memoriam GBALEXANDER MCCALL SMITH. Labai puiki merginaLAIŠKAI (106) •

Gyvenimas

GYVENTOJAS

[skaityti komentarus]

Cypteli užprogramuotas laikrodis – metas į kelelį! Ponia Potolok gracingai spaudžia mygtuką, automatinės durys supypsi ir užsitrenkia. Aidã su vėjeliu ir Dievo padėjimu!

Gaiva alsuojantis žemagrindis apgaulingai švelniai trukteli iš vietos. Lengvesnieji keleiviai subyra iš priekinio sektoriaus į užpakalinį, paskui vėl nurieda atgalios. Sunkesnieji suklumpa pačiame žemagrindžio gale, kur monumentaliai sustingę narkomanai lyg skeptrus laiko iškėlę vienkartinius švirkštus. Stvarstydamiesi vieni už kitų, sunkesnieji ropoja į priekinį sektorių. Čia aukštose mėlyno veliūro kėdėse karaliauja senoji gvardija, pabrėžtinai prisidengusi nuo šitos sodomos ir gomoros "15min" vėduoklėmis. Viena tik Otė prieštarauja gamtos dėsniams ir aplinkinių tendencijoms, stovi pačiame centre susibrukusi rankas į kimono kišenes. Kassyk, kai žemagrindis stabteli sankryžoje ir pažyra žaidimo kauliukai, Otė tik nežymiai palinksta į priešingą pusę. Kaip blizgusis bambukaitis, o gal koks kitas varietetas, kurį regėdavau prie Jangdzės krantų. Štai ką reiškia išmokti balansuoti ant gimnastikos kamuolio! Žvilgsnis slysta užtamsinto lango paviršiumi, vilnijančiu tarsi šilko audeklas. Mi, sol, la, mi, sol, la, sol, si – stebuklingas apsėdimas, maloni kankynė, klastingai įtraukiantis žaidimas! Otė ir vėl mintyse išsitraukė dirigento lazdelę ir dabar ore piešia melodijos kilpas. Viena kilpa staiga išsivynioja, čiumpa Otę, perskrodžia žemagrindžio langą ir švysteli į giliausią žemės kultūrinį klodą. Otei aptemsta akyse, bet greitai ji atsipeikėja, išneria, o tada jau ima duotis. Oras sustingęs sluoksniais, debesys – suplaktos putos. Kvepiančios eglaičių dekoracijos, pridengusios rūdimis aptrauktus griozdus, dar toliau – apšiurę balzgani namai ir žaliuojančių krūmokšnių tamsybės. Otė nardo po industrinį gyvenamąjį rajoną lyg po knygą, kur tarp puslapių suslėgtos tolimų laikų gėlės ir paslėpti kaligrafijos pavyzdžiai.

Ponia Potolok niekaip nesiryžta nuspausti kito mygtuko. "Man neturėtų būti gėda tai daryti. Bet taip gėda. Už ką man tokia kančia? Seniau viskas buvo paprasčiau. Mažiau agresyvaus kišimosi į kasdieninį žmonių gyvenimą", – dar kartą suskamba vidinis monologas. Potolok net pamėgina nustatyti to balso buvimo vietą. Panašu, kad jis murma kažkur pačiame viršugalvyje, paskui ataidi smilkiniuose. Išmuša prakaitas – dar truputis tokių mėginimų, ir ji amžiams praras sveiką protą. "Įkvėpkim oro, paspauskim galų gale tą prakeiktą mygtuką!" – unisonu ištaria Potolok ir vidinis balsas. Potolok suima save į rankas, ir žemagrindyje sugriaudėja Beethovenas. "Oi, kaip garsiai", – skuba pritildyti. Iškaitusi žvilgteli į veidrodėlį, kuriame atsispindi žemagrindžio salonas. Keleiviai apsimeta, kad nieko negirdi. Atrodo, jie visi staiga susimąstė apie kažką neatidėliotina. Ariergardas išvis nesuvokia nieko, tik dėbčioja į ventiliacijos angas ir damų rankines – gal ten taip skalambija mobilieji?

Otė – klaikiai surūgusi. Šilkinė melodijos gija nutraukta, stiklas netekęs minkštumo, blausus ir plokščias, su riebalų dėmėmis. Ne, Beethovenas – ne jos stichija. Otė įsižiūri į lango stiklą ir pastebi, kad ant jo užlipintas kompozitoriaus portretas iš vidinės pusės primena bukanosio šunelio profilį. Žemagrindis staigiai stabteli, Otė čiūžteli, išsinarina koją ir apmaudžiai klesteli šalimais vyriškio, nervingai virpinančio koją į taktą.

Ponios Potolok sąžinė byloja vis garsiau. Vairuotoja griebiasi psichoterapijos: sykį skaitė, kad, norint nutraukti vidinį monologą, reikia įsivaizduoti radijo imtuvą ir sukti jo rankenėlę, kol tas balsas užsikimš. "Košmaras", – galiausiai neatlaiko nervai, ir vairuotoja išjungia Beethoveną.

Potolok namuose tylu. Prie kompiuterio sėdi žemagrindžio vairuotojos vyras ir ieško – pats nežino ko. Atsitiktiniai filmai, atsitiktinė muzika. Vyras niekada niekur nedirbo, kita vertus, jam daug ir nereikia. Kavos ir duonos, kartais žmonos paprašo nupirkti pigiausio lietuviško brendžio. Išorė asketiška, bet apgalvota, ir ponia Potolok vis keistai sutrinka, išvydusi violetinio megztuko ir šimtamečių žydrų džinsų derinį.

Kai ponia Potolok atrakina buto duris, ją stveria ir įtraukia vidun melodijos gūsis. Vyras saldžiai prisnūdęs ant sofutės.

– Kas tai? – supurto vyrą.

– Rimskis-Korsakovas, "Svečio iš Indijos daina".

– Na, žinoma, seniai girdėta ir nederamai užmiršta. Jei neklystu, mi, sol, la, mi, sol, la, sol, si... – grakščios rankos ima rašyti ore natas. Vaikystėje ponia Potolok skambino pianinu ir apie šituos dalykus turi nuovoką.

– Ir kas sugalvojo, kad mano žemagrindyje turi groti Beethovenas!

– Nepamiršk, kad kituose skamba Lisztas, Čiurlionis, Sibelius, – klastingai šypteli sutuoktinis.

– Čiurlionis man labai patinka. Tiek muzika, tiek paveikslai. Bet ta muzikinė didybė kelia jausmų sumaištį, – papurto garbanas žmona, vaikydama slogius prisiminimus.

– Kartais norėdavau, kad einant gatve mane lydėtų koks nors muzikinis motyvas. Lyg filme. Tačiau nėra nieko geriau, kaip išgirsti žemą šiurkštų balsą užnugaryje ar vasaros naktį dusliai kaukšinčius batelius, ar plačių skvernų šlamėjimą rudens lietuje...

– Oi, tik nešiurpink tu manęs, ir taip prisikamavau per visą dieną, – ponia Potolok išsiima iš bufeto ispanišką vėduoklę ir ima vėduotis. Vyras supratingai nutyla, paspaudžia mygtuką "Play" – paleidžia muzikinį failą.

"Не счесть алмазов в каменных пещерах..."

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 32 iš 32 
14:47:50 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba