ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-08-12 nr. 808

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (12) • DARIUS GIRČYS. Nekaltas padarasGINTARAS BERESNEVIČIUS. Vaizdai ir elgesiai (48) • -js-. Sekmadienio postilėGINTARAS LAZDYNAS. Senasis ginčas dėl senųjų ir naujųjų (2) • B. M. BAJ. KregždėlaiškisSIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėmsTOMASZ ZALEWSKI. Amerika už plačiai užvertų durųKalbos policijaCASTOR&POLLUX. Verba de verbisGYVENTOJAS. GyvenimasKĘSTUTIS NAVAKAS. "Gero gyvenimo kronikos". B-sides (1) • VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ. Kas trokšta mūsų mirties? (240) • KASPARAS POCIUS. In memoriam GBALEXANDER MCCALL SMITH. Labai puiki merginaLAIŠKAI (106) •

In memoriam GB

KASPARAS POCIUS

[skaityti komentarus]

Žinia, kad mus paliko Gintaras Beresnevičius, yra be galo skaudi. Pirmadienį, kai tai sužinojom, apsitraukęs dangus, klykiančios varnos ir šaltas lietus pulsavo neviltimi, juoda nebūtim. Ėmė pyktis, gniaužėsi kumščiai – kodėl? Taip neteisinga...

Pirmiausia daugelis mūsų, ypač jaunieji, pažinome Jį iš tekstų. Skvarbių, užkabinančių, tiesių. Rašydavo, kitų liudijimu, labai greitai, tiesiog žaibiškai, ir kartu su pagarba skaitytojui, neatsainiai. Vėliau pats esu gavęs Jo patarimų – rašyti lengviau, atsisakyti dvylikaaukščių metaforų. Buvo nepaprastai produktyvus (įsiminė jo žodžiai: "Kol rašosi, tol rašau, o paskui..."), bet negreit pamatėme tokio darbingumo kainą – Gintarą sudegino milžiniška kūrybinė įtampa, kurią (nežinia, ar būtinai) reikėjo tonizuoti.

Gintaras kaip Mokytojas, dėstytojas – visada kitoks, originalus, drąsus, įkvepiantis. Prieš paskaitą ilgai su cigarete sėdėdavo ant suoliuko Sarbievijaus kieme. Didelis. Pasisveikinus nusišypsodavo, atsidusdavo. Jo paskaitose niekad nekildavo žiovulys. Į jo dėstomą rimtą religijotyros paskaitą dažnai įsipindavo šelmiški minčių viražai, kurie dažnai šmėkštelėdavo ir jo moksliniuose tekstuose. Štai jis rimtai, lėtai, tylia, raiškia, šamaniškai užburiančia kalba (beveik visada be paruošto teksto) kalbės apie Rudolfą Otto ar Mesopotamijos dievus, štai padarys pauzę ir privers auditoriją plyšti juokais... Patį girdėjau juokiantis labai garsiai ir, tiesą sakant, nelabai jaukiai. Kažkaip antžmogiškai. Jo paskaitų laisvumo ir padaužiškumo tradicija tęsėsi ir per egzaminus ar įskaitas. Negaliu pamiršti, kaip per įskaitą buvome išsivesti į kiemelį šalia kairiosios Šv. Jonų navos ir susodinti vienoje kiemo pusėje, o kitoje, ant suoliuko, sėdėjo Mokytojas ir po vieną egzaminavo. Į Jo paskaitas paskutiniais metais ėmė rinktis vis daugiau studentų. Tai buvo Gentis ir Šamanas.

Be minėtų šelmiškų viražų, Mokytojas savo paskaitose kartais iškeldavo pritrenkiančių idėjų. Pavyzdžiui, baltiškosios šventyklos tema. Kai kurie šiuolaikiniai istorikai ikikrikščionišką baltų civilizaciją laiko netobula, kadangi ji neturėjo šventyklos, nepuoselėjo sakralinės architektūros. Šią abejonę Gintaras lyg kūju atkirsdavo – baltų visuomenė buvo nomadinė, o sterilioje šventykloje uždarytas Dievas nomadams kėlė siaubą. Turbūt toks požiūris daug paaiškina ne tik baltų kultūroje, bet ir paties Gintaro gyvenime...

Gintaro interesų žemėlapiai buvo nepaprastai platūs. Kairuoliškos, anarchistinės jo pažiūros (ne sykį yra save vadinęs anarchistu) netrukdė išsamiai, rimtai nagrinėti baltiškąjį kultūros paveldą, kurti šiuolaikinės Lietuvos išlikimo ideologiją ir strategiją. Jo istoriosofinis "Imperijos darymo" projektas nė kiek nenusileidžia prieškarinėms Stasio Šalkauskio ir kitų teorijoms, o knygos apie baltų religiją ir mitologiją tęsia, jungia ir skatina toliau plėtotis šio mokslo tyrimus. Buvo religijos fenomenologas, ieškojo jos gyvenime ir įvairiose asmeninėse patirtyse. Sakydavo, kad daugiau negu penkių religijų per gyvenimą pakeisti negalima – tiek buvo pakeitęs pats.

Būdamas neginčijamas autoritetas, Jis galėdavo tapti autsaideriu – kartais buvo nemylimas dėl "ėjimo prieš srovę", kai kada – dėl kandžios kritikos. Buvo vieniša, bet tvirta ir europietiška par excellence figūra mūsų viešojoje erdvėje.

Ir visgi stipriausias Gintaro bruožas buvo noras peržengti ribas. Tai vertė protėjiškai keistis, nesustoti. Jame tilpo šimtai skirtingų žmonių. Tvirtai sudėtame, milžiniškame kūne siautėjo deginanti, laukinė gyvenimo ir kūrybos aistra. Visada stovėjęs akistatoje su neaprėpiamais tikėjimų ir dvasių pasaulio arealais, dabar Gintaras išėjo daužyti Dangaus langų. O mums, bendraminčiams ir mokiniams, lieka jo horizontas ir žvilgsnis – skvarbus, ironiškas, sutelktas anapus...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 32 iš 32 
14:47:32 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba