ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-08-12 nr. 808

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (12) • DARIUS GIRČYS. Nekaltas padarasGINTARAS BERESNEVIČIUS. Vaizdai ir elgesiai (48) • -js-. Sekmadienio postilėGINTARAS LAZDYNAS. Senasis ginčas dėl senųjų ir naujųjų (2) • B. M. BAJ. KregždėlaiškisSIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėmsTOMASZ ZALEWSKI. Amerika už plačiai užvertų durųKalbos policijaCASTOR&POLLUX. Verba de verbisGYVENTOJAS. GyvenimasKĘSTUTIS NAVAKAS. "Gero gyvenimo kronikos". B-sides (1) • VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ. Kas trokšta mūsų mirties? (240) • KASPARAS POCIUS. In memoriam GBALEXANDER MCCALL SMITH. Labai puiki merginaLAIŠKAI (106) •

Amerika už plačiai užvertų durų

TOMASZ ZALEWSKI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Neal Slavin. Konkursas "Mis Amerika". 1973

Vienos Masačusetso valstijos mokyklos šešiametis mokinys užkišo du pirštus už priekyje jo sėdinčios bendraklasės sijonėlio gumytės. Mokykla kreipėsi į prokuratūrą ir pranešė apie seksualinio priekabiavimo atvejį. Baudžiamoji teisė Masačusetse taikoma asmenims, sukakusiems septynerius, taigi berniukas išvengė pataisos namų ir atsipirko mokinio teisių atėmimu trims dienoms. JAV tokių atsitikimų daugybė. Antai Leksingtono miestelyje kitam šešiamečiui mokinio teisės buvo sustabdytos už tai, kad pabučiavo vienmetę. O vienas dešimtmetis, įsimylėjęs klasės draugę, savo meilinimusi taip užrūstino jos motiną, kad ši patraukė mokyklos vadovybę į teismą dėl toleruojamo seksualinio priekabiavimo. Teismas ieškinį priėmė.

Amerikos paplūdimiuose moterys nedrįsta pasirodyti be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies. Liemenėlės privalomos jau trimetėms mergaitėms. Policija gainioja motinas, maitinančias kūdikius krūtimi viešose vietose. Kino teatrai nerodo erotiškai atviresnių Europos filmų, o jei išdrįsta, tai gyventojų protestai greitai priverčia pašalinti juos iš repertuaro. Prostitucija uždrausta visur, išskyrus keletą Nevados apygardų. Kovai su ja skiriama daug energijos, pasitelkiamos slaptosios agentės. Barai su egzotiškais šokiais – taip dabar vadinamas striptizas – glaudžiasi nušiurusiuose etniniuose kvartaluose arba užmiesčiuose. Išimtis tik Las Vegasas ir Naujasis Orleanas; pastarajame įvykęs potvynis, protestantų fundamentalistų manymu, ne kas kita, kaip Dievo bausmė už palaidumą.

Jokioje kitoje šalyje tiek daug nekalbama apie seksą kaip Amerikoje. Apie seksą amerikiečiai kalba visur – baruose, per radiją ir televiziją, interneto pokalbių svetainėse. Kalba arba su gydytojo dalykiškumu, arba su jaunatvišku susijaudinimu, brendimo amžiaus paauglių tonu, kikendami ir spygčiodami, akcentuodami su seksu susijusius momentus filmuose ir knygose, tarsi jie ten būtų svarbiausi. Lengvas ir žaismingas tonas – didelė retenybė. Pakvaišimas dėl sekso uždėjo žymę ir amerikiečių literatūrai. Dar ryškiau jis atsispindi pastarųjų trijų keturių dešimtmečių filmuose, kuriuose kūniški vyrų ir moterų – o pastaruoju metu ir homoseksualų ("Kuprotas kalnas") – santykiai yra viena pagrindinių temų. Filmuose knibždėte knibžda personažų, kuriems seksas, o pastaruoju metu ir lytinė tapatybė ("Transamerika"), yra pagrindinis kančių ir liūdnų dramų šaltinis.

Seksualinė isterija įgavo nacionalinį mastą 1998 m., kilus skandalui dėl prezidento Clintono seksualinių nuotykių Ovaliajame kabinete, vos nekainavusių jam posto. Tuo metu lankydamasis Vašingtone Čekijos prezidentas Václavas Havelas diplomatiškai leido suprasti, kad jį stebina amerikiečių polinkis taip sureikšminti erosą.

Nuo pirmųjų Naujojo pasaulio dienų Amerikoje dominavo puritonų piligrimų įdiegtas įsitikinimas, kad seksas turi būti skirtas tik giminei pratęsti ir niekam daugiau. Čia nebuvo XVIII a. aristokratų libertinų, o XIX a. didelį poveikį žmonių protams padarė krekerių išradėjas Sylvesteris Grahamas ir spragintų kukurūzų išradėjas Johnas Kellogas, įtikinėję savo šalies piliečius, kad bet kokie seksualiniai santykiai – įskaitant ir santuokinius – vyrui žalingi, nes atima energiją ir atitraukia nuo darbo.

Vėliau kovą su nuodėmingais potraukiais pratęsė komivojažierius Anthony Comstockas. Jo vardu pavadintas įstatymas uždraudė siųsti erotinę literatūrą paštu, o pagarsėjęs Holivudo papročių kodeksas įtvirtino griežtus reikalavimus vaizduojant meilės scenas, pavyzdžiui, filmo veikėjams bučiuojantis bent viena kiekvieno iš įsimylėjėlių koja turi liesti grindis.

XX a. Amerikoje rūstus puritoniškas etosas susidūrė su urbanizacija, tradicinės kaimo kultūros krize ir suvešėjusiu jaunos tautos libido. Išradus automobilį atsirado galimybė paaugliams patenkinti savo geidulius ant užpakalinės sėdynės. Tačiau seksualumas ir toliau buvo slepiamas. Lūžį sukėlė Alfredo Kinsey pranešimai, parodę, kokia gili praraja skiria išorinį seksualinį santūrumą ir tikrąją padėtį: paaiškėjo, kad amerikiečiai ne taip jau smarkiai skiriasi nuo kitų tautų, t. y. sutuoktiniai vienas kitam būna neištikimi, partneriai kartais praktikuoja oralinį seksą, 90 procentų vyrų masturbuojasi, o homoseksualistų kur kas daugiau, nei manyta. Pranešimų sukeltas šokas kartu su feminizmu ir kontraceptinėmis piliulėmis pagimdė septintojo dešimtmečio seksualinę revoliuciją. Jos šauklys buvo žurnalas "Playboy", įkurtas griežtoje metodistų šeimoje augusio Hugh Hefnerio.

Tačiau ir seksualinis išsilaisvinimas Amerikoje įgijo ypatingą pavidalą. Hipių antikultūros ir maišto prieš sistemą atmosferoje tuometinių dvidešimtmečių karta puolė į kitą kraštutinumą – pradėjo gyventi visiškai palaidai. Baby boomers kartos hedonizmas ir emancipuotų moterų pasibodėjimas santuoka bei motinyste sukėlė šeimos krizę. Devintojo dešimtmečio konservatyvizmo banga buvo reakcija į elgsenos ekscesus. Stiprėjanti religinga morali dauguma sutiko AIDS kaip Dievo bausmę už gėjų ir visos palaidos kartos nuodėmes. Santuoka, skaistybė prieš vedybas ir monogamiški ryšiai vėl tapo madingi. Šiandien, atslūgus AIDS baimei ir spaudžiant komerciniam erotizmui, geidulius žabojantys stabdžiai vėl silpnėja. Kaip rodo tyrimai, jaunimas pradeda seksualinį gyvenimą vis anksčiau ir nepernelyg rūpinasi apsisaugoti. Amerikoje, kraštutinumų šalyje, sekso istorija eina kilpomis.

Šiuolaikiniai puritonai, tradiciškai turintys didelę politinę įtaką, ir toliau bando – kaip ir jų protėviai – pažaboti kūniškų geismų stichiją teisės normomis. Pernelyg uolus jų įgyvendinimas kartais sukelia liūdnų pasekmių. Devintajame dešimtmetyje per šalį nusirito teismo procesų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo banga. Prokurorai kėlė sunkius kaltinimus remdamiesi vadinamųjų vaikų apsaugos tarnybų tyrimais ir pačių vaikų pasakojimais, kuriais buvo tikima, manant, kad patirtų skriaudų vaikai negali išsigalvoti. Vėliau paaiškėjo, kad šimtai žmonių, nuteistų remiantis tokiais parodymais, buvo visiškai nekalti. Labiausiai pagarsėjo Vašingtono valstijos Venačio miestelio bažnyčios pastoriaus atvejis. Jis buvo apkaltintas kartu su žmona ir suaugusiais kongregacijos nariais rengęs orgijas su mažamečiais. Kaip išaiškėjo po kurio laiko, vaikai viską išsigalvojo, įkalbėti fanatiško detektyvo ir apsukraus prokuroro. Ši byla buvo lyginama su Salemo raganų procesu.

Inkvizitorių ir seksualinės policijos vaidmenį šiandien dažnai atlieka ne konservatoriai, o liberalai, remiantys didesnę valstybės kontrolę. Valstybinių moralės saugotojų auka prieš keletą metų tapo ir jaunas lenkų imigrantas Rafałas Pietrzakas, kuris maudydamas netyčia sužeidė mažametei podukrai intymią vietą. Pagal vaikų apsaugos tarnybų pranešimą jis buvo apkaltintas seksualiniu vaiko išnaudojimu ir nuteistas trisdešimt metų kalėti, nors jį gynė net mergaitės motina. Visi bandymai jam padėti nuėjo perniek. Tokia istorija nebūtų galėjusi atsitikti, jei ne amerikiečių isterija dėl pedofilijos ir seksualinio vaikų išnaudojimo. Kai kurie veikėjai tvirtina, kad seksualinį išnaudojimą yra patyrę net trys ketvirtadaliai mažųjų amerikiečių. Tai akivaizdi nesąmonė.

JAV kur kas griežčiau nei kitose šalyse baudžiama už prievartavimą. Dar prieš trisdešimt metų kai kuriose valstijose už prievartavimą buvo numatyta net mirties bausmė. Šiandien prievartautojas gali būti nuteistas kalėti iki gyvos galvos; nors praktikoje tokių nuosprendžių pasitaiko retai, bausmės yra griežtos. Tačiau įdomu tai, kad prievartavimo sąvoka taikoma ir neprievartinio suaugusiojo bei nepilnamečio lytinio santykiavimo atžvilgiu. Amerikoje tai vadinama statutory rape, t. y. išžaginimu, kaip įstatymo nustatytu nusikaltimu. Kaip tik tokiu nusikaltimu kaltinamas Romanas Polańskis, ir net jo aukos užtarimas bei faktas, kad praėjo jau trisdešimt metų, neįtikina atkaklaus prokuroro nutraukti bylą. Nepaisant abipusiškai savanoriško santykių pobūdžio, laikoma, kad esant dideliam amžiaus skirtumui jaunesniojo asmens apsisprendimo savanoriškumas mažų mažiausiai diskutuotinas.

Taip suvokiamomis prievartautojomis Amerikoje tampa ir moterys. Pastaruoju metu vis daugiau mokytojų pagaunamos besimylinčios su jaunesniais mokiniais (arba tiesiog žiniasklaida daugiau domisi tokiais atvejais). Keletas tokių mokytojų nuo mokinių pastojo ir pagimdė vaikus. Viena jų duodama interviu televizijai pareiškė, kad jei kas ir buvo seksualiai išnaudojamas, tai tik ji, o ne jos mokinys. Tačiau pasakojamos jaudinančios meilės istorijos nepadeda; įstatymas yra įstatymas ir panelės mokytojos viena po kitos atsiduria už grotų.

Egzistuoja taip pat sąvoka date rape – išprievartavimas per pasimatymą, tiesa, dar ne baudžiamuosiuose kodeksuose, bet jei viskas taip klostysis ir toliau, tai tikrai bus į juos įtraukta. Kol kas ji funkcionuoja įvairių institucijų vidaus statutuose. Antai Antiocho koledže Jelouspringse jau prieš dešimt metų buvo įvestas seksualinio elgesio kodeksas. Studentai iš jo sužino, kas galima ir ko negalima per pasimatymą su mergina. "Jei nori nuvilkti jai marškinėlius, pirma atsiklausk. Jei nori paliesti krūtis, privalai paklausti, ar ji sutinka. Jei nori nuleisti ranką žemiau, privalai..." Ir taip toliau. Visos šios taisyklės aiškinamos per privalomas paskaitas pirmamečiams: privalai klausti, nes tylėjimas nereiškia sutikimo. Kai kurie studentai bandė protestuoti, keldami tokius primityvius argumentus kaip antai: "Tai nenatūralu", "Pats jaučiu, ko nori mergina". Tačiau netrukus jie padarė pažangą ir atlyžo, antraip galėjo būti išbraukti iš studentų sąrašo.

JAV vis efektyviau veikia seksualinio priekabiavimo baidyklė. Terminas sexual harassment kodeksuose atsirado jau seniai. Tačiau tik po pagarsėjusio Anitos Hill klausymo Kongrese, kai ši apkaltino savo buvusį viršininką, kandidatą į Aukščiausiojo Teismo narius Clarence’ą Thomą, nepadoriu priekabiavimu, moterys įsidrąsino kovoti su storžieviais viršininkais. Nuo to laiko tūkstančiai amerikiečių moterų laimėjo teismuose dideles kompensacijas. Tačiau anksčiau vis dėlto viskas buvo aišku: neleistina daryti nepageidaujamų erotinių gestų, glamonėti bei glėbesčiuoti ir apskritai naudotis tarnybine padėtimi. Laikui bėgant priekabiavimo samprata buvo taip smarkiai išplėsta, kad šiandien pavojinga rodyti bet kokį vyrišką dėmesį ar daryti paprasto galantiškumo gestus, pavyzdžiui, atidaryti moteriai duris ar sakyti komplimentus. Pasak Švietimo departamento, priekabiavimas – tai "bet koks seksualinės prigimties nemalonus elgesys, tiek rimtas ir atkaklus, kad sukuria nepalankią aplinką studijoms ir daro poveikį studentų galimybėms naudotis švietimo programomis". Amerikietės atprato nuo riteriškų gestų. Vienas lenkų mokslininkas rašė, kad jo kolegę iš Jungtinių Valstijų, skaičiusią paskaitą Lenkijoje, ištiko isterijos priepuolis, kai po paskaitos jai buvo įteikta gėlių.

Mokslo įstaigų ir didelių korporacijų teisininkai, siekdami apsaugoti jas nuo bylinėjimosi, sudaro vidinius elgesio kodeksus, kuriais romanai tarp darbuotojų, ypač tarp pavaldinių ir viršininkų, nerekomenduojami arba draudžiami. O jei jau jie užsimezga, patariama nerodyti jausmų viešai. "Net seksualus susižvalgymas sukuria nepalankią darbo aplinką", – aiškina "HR Magazine" teisininkas Jonathanas A. Segalas. Todėl kiekvienas darbuotojas, pastebėjęs įtartinus kontaktus, privalo pranešti vadovybei. Panaši tvarka nustatyta ir mokslo įstaigose. Amerikos universitetų darbuotojų moterų draugijos atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 62 procentai studenčių mokymo įstaigose patiria priekabiavimą. Tačiau "tik 10 procentų aukų bando apie tai pranešti mokymo įstaigų darbuotojams", su nuostaba ir pasipiktinimu pažymi draugijos veikėjos. "Kiekvienas, kas blogai jaučiasi tokioje aplinkoje, ne tik tiesioginė auka, turi pranešti apie pastebėtą priekabiavimą", – apeliuoja jos į studentų sąžinę.

Kovodamos su macho kultūros liekanomis amerikiečių feministės – šiuolaikinis puritonų inkvizitorių įsikūnijimas – pasiekė savo: vyrai pradėjo bijoti moterų. Universitetų dėstytojai palieka kabinetų duris atviras, kai pas juos užeina kolegės. Korporacijų vadybininkai nevažiuoja vieni liftu su moterimi. Idealiai draugiškoje, steriliai korektiškoje biurų aplinkoje nėra vietos flirtui, kontaktai tarp priešingų lyčių atstovų turi būti dalykiški, daugių daugiausia bičiuliški.

Tai iš dalies paaiškina kitą, vis labiau Amerikoje plintantį reiškinį: kodėl gausėja vienišų žmonių gretos ir kodėl amerikiečiai taip desperatiškai ieško žmonų Rusijoje, Meksikoje ir Filipinuose.


"Polityka", 2006.III.25

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 32 iš 32 
14:47:30 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba