ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-12-09 nr. 824

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (71) • HANS CARL ARTMANN. Neužgimusi žinia. 90 sapnųKĘSTUTIS LABANAUSKAS. Ginčijimosi konkursas tęsiasiRASA ŽIEMYTĖ. Aštuoniolika-js-. Sekmadienio postilėMARIUS IVAŠKEVIČIUS. Civilizacija „Veržbolovo“ (33) • NIDA VASILIAUSKAITĖ. Atpažinimo schemaDARIUS POCEVIČIUS. Lietuva: muzikos avangardas ir literatūros ariergardasSIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIEMILIS MILKEVIČIUS. Pasakojimas apie Adomą ir Ievą (15) • RŪTA BROKERT. Eilės (2) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Oposumo kronikos (2) VALDAS PRUSKUS. Gali nusipirkti viską, visur ir visada (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Kinematografiška literatūra: du vienameJŪRATĖ ŠLEKONYTĖ. Paslaptingoji aristokratė šarka (10) • JUOZAS ŠORYS. Šarka krežena (1) • IAN BURUMA. Kelias link BabelioLAIŠKAI (413) •

Oposumo kronikos (2)

RŪTA BIRŠTONAITĖ

[skaityti komentarus]

„Tai be trijų minučių septynios. Prie įėjimo.“

Ponia Potolok nesusilaiko ir pabučiuoja mobilųjį telefoną. Visą dieną ją lydi pakilimas, sunku susikaupti ir priimti sprendimus, lyg būtų išgėrusi per daug kavos puodelių. Šiaip ne taip sulaukia vakaro, brūkšteli pūkučiu per veidą ir stengiasi žingsniuoti neskubėdama, sulaikydama jaudulį. Namų laivai nuskendę rūke, tolumoje vos gali įžiūrėti Filharmoniją. „Ir žmonės išplaukė valtelėmis“, – staiga nušneka ponia Potolok nei šį, nei tą. Bet tikrai – netgi priėjus Filharmonijos slenkstį aplinkui nematyti nė vienos lūkuriuojančios būtybės, tik kažkoks švelnus rutuliukas nusirita palei kojas. Potolok suklinka, bet Oposumas jau rieda tolyn taip, kad tik pėdelės žybsi rūke. Rankinuko dugne vis skamba telefonas, ir moteris dar ilgai negalės jo surasti.

„Laukiu nesulaukiu tavęs.“ – „Aš nesuvokiu nieko, turbūt įvyko fatališka klaida.“ – „Atrodo, nujaučiu. Tu – prie Filharmonijos?“ – „Steve’ą Reichą įsivaizdavau tik šitoje salėje!“ – „Ne metas apie tai. Bėk!“

Dabar tenka kuo eikliau statyti kojas, apautas šį vakarą grakščiais ilgaauliais. „Gatvėse viskas išrausta, perrausta, suknista.“ Ponia Potolok aimanuoja ir stengiasi neprarasti oraus pasitempimo, bet ties Prancūzų skvereliu galiausiai kapituliuoja ir nusilpusi sukrinta ant suolelio. Jos vyras kiek padvejoja, pasitaiso žydrą šaliką, paskui, negrabiai suglamžęs, išmeta du bilietus į urną prie Kongresų rūmų ir ima kilti Vilniaus gatve aukštyn. Pakeliui į jį minkštai atsimuša uždusęs bėglys Oposumas. Atšoka ir rikošetu nuskrieja centrinių durų link. Metęs tikrintojui savąjį bilietėlį, pasileidžia rūmų laiptais.

– Ir priveskit į salę sulčių žarnelę, antraip pasimirsiu iš troškulio, – įspėja personalą, reguliuojantį vėluojančiųjų eismą.

Salėje karšta, ypač sėdintiems ne krėsluose, o ant laiptelių. Dar nenurimo kalbos apie prabėgusios dienos reikalus, bet netrukus ore kybos vien tanki tyla, tik retkarčiais bus girdėti gyvybinius poreikius tenkinančio Oposumo čepsėjimas. Apžiūrėjęs kaimynus, kurie susiėmė už galvų ir pasirengė medituoti, Oposumas demonstratyviai išsitraukia partitūrą. Šis vakaras neskirtas siurprizams. Kokie gali būti siurprizai, kai viskas kartojasi.

Visiems staiga palengvėja, kai scenoje su trimis maloniai senstelėjusiais muzikantais lyg tarp kitko pasirodo maestro, dėvintis juodą beisbolo kepurę.

– Laikui bėgant, tenka pasirinkti – juoda ar balta.

Kaimynai priekaištingai sužiūra į Oposumą.

Trys maloniai senstelėję muzikantai subalansuotai vilki baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Jų judesiai lengvi ir simpatiškos šypsenos, bet užsispyrimas mušant bongus – nenumaldomas. Oposumas net sukreta. Per kitus kūrinius prie jų prisijungs marimbos ir kiti mušamieji, vargonėliai, minkšti moterų balsai... Kažkur kampe tūnos ir savo muzikinį darbą dirbs Reichas. Tačiau pamatas jau padėtas. Taip, iš pradžių visi kala tą patį per tą patį, kol vieni ima atsilikti, kiti nuklysta savo keliais, o dar kiti įgauna pagreitį. Atsilikėliai vejasi ir aplenkia. Šalikelėje pasirodo paklydėliai ir prisideda prie atsilikėlių. Stabteli pailsėti greičiausieji.

– Ir vėl bėga vienoje vietoje tie, kurie prasilenkė. O tie, kurie nuskubėjo tolyn, pavėluotai gauna šansą senatvėje tapti šviesesnio proto, lengvesnio kūno, – ponią Potolok guodžia vyras.

„Taip, taip, taip“, – kaip mechaninės lėlytės linkčioja Reicho trupė. Ir taip – ne vieną vakarą, o daugybę metų. Gal kitą dieną ir gels visus kaulus, bet publika neprivalo apie tai galvoti. Jai saldžiai gelia kažką sunkiai nusakomo, kai atlikėjai čirpina, skambina, dainuoja „Muziką aštuoniolikai muzikantų“. Oposumas pajunta, kaip susibalansuoja organizmo skysčiai. Ta proga jis netgi prisimena skudurais besirengiančio jaunimo pamėgtą mokslo populiarinimo filmą apie vandenį. Pamanykit – vanduo, pasirodo, turi atmintį! Bet atsarga gėdos nedaro, todėl su įvairiais skysčiais Oposumas stengiasi elgtis pagarbiai. „Ačiū, ačiū“, – sumurma tiesiai į sulčių žarnelę.

Oras praretėja, praskaidrėja kaip viršukalnėse. Dar nesibaigė paskutinė dalis ir kol kas niekas dar neprisimena, kad greitai, visai greitai reikės bėgti čiupti savo paltų, striukių.

Taip jau yra, kad kiek ramiau pasidaro ir dviem liekniems siluetams Prancūzų skverelyje.

– Prisimeni, kaip Filharmonijoje lankėmės Gavino Bryarso koncerte?

– Ai, to mielo popsininko... – ponia Potolok minutėlę susimąsto. – Ne, žinai, muzikiniu atžvilgiu visiškai nieko nepamenu. Įstrigo tik kad leido fonogramą iš užnugario, o kažkoks barzdyla gręžiojosi suglumęs. Šalia tavęs sėdėjo moteris odinėmis kelnėmis ir, kai buvo paskelbtas dar vienas programos numeris, ji sudejavo: „O Viešpatie“. Labai, matyt, jai buvo muzika atsipykusi. Po visko ištiko užtemimas ir ėmėme traukti estradines dainas.

Ponios Potolok vyras nusijuokia, ir rūkas iškrinta ant jų taisyklingos formos krištolinėmis ašarėlėmis. Bet ar jie žino – kieno dėka?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 30 iš 30 
14:47:12 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba