ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-12-09 nr. 824

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (71) • HANS CARL ARTMANN. Neužgimusi žinia. 90 sapnųKĘSTUTIS LABANAUSKAS. Ginčijimosi konkursas tęsiasiRASA ŽIEMYTĖ. Aštuoniolika-js-. Sekmadienio postilėMARIUS IVAŠKEVIČIUS. Civilizacija „Veržbolovo“ (33) • NIDA VASILIAUSKAITĖ. Atpažinimo schemaDARIUS POCEVIČIUS. Lietuva: muzikos avangardas ir literatūros ariergardasSIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIEMILIS MILKEVIČIUS. Pasakojimas apie Adomą ir Ievą (15) • RŪTA BROKERT. Eilės (2) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Oposumo kronikos (2) VALDAS PRUSKUS. Gali nusipirkti viską, visur ir visada (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Kinematografiška literatūra: du vienameJŪRATĖ ŠLEKONYTĖ. Paslaptingoji aristokratė šarka (10) • JUOZAS ŠORYS. Šarka krežena (1) • IAN BURUMA. Kelias link BabelioLAIŠKAI (413) •

Ginčijimosi konkursas tęsiasi

Atsakymas buvusiam kolegai dėl Valdovų rūmų

KĘSTUTIS LABANAUSKAS

[skaityti komentarus]

Spaudos antys ir arkliškas humoras, iš šipulių priskaldomi vežimai ir pučiami muilo burbulai šiandien nelabai ką gali nustebinti – labiau suklūsti, jei spaudoje aptinki informatyvų, padoriai suredaguotą straipsnį. Valdovų rūmų atkūrimo vizija sulaukė gausaus šlakstymo žurnalistinėmis pamazgomis, įmantraus nežiniukų, pavyduolių, intrigantų kokteilio – panašiai kaip dauguma atnaujintų Vilniaus sienų sulaukia mūsų epochos nebrendilų teplionių.

Vis dėlto gruodžio 2 d. „Šiaurės Atėnuose“ pasirodęs kandus paskvilis su šmaikščiu adresu – „Am Schlossberg“ – sujaudino. Išties buvęs kolega, su kuriuo nemažai metų, regis, prasmingai bendradarbiauta, nustebino: nesitikėjau gabaus architekto Dainiaus Juozėno, ilgai dirbusio Lietuvos paminklosaugoje ir net buvusio vienu jos organizatorių, pamatyti tokiose gretose. Tepliotojai su dažų flakonėliais primityviai išreiškia sapnus. O kolega rafinuotoje mozaikoje įsismaginęs žaisti kreivu veidrodžiu prieina net iki „maro puotos metu“. Čia jau tinka viskas: „sovietinis dolgostrojus“, Černobylio sarkofagas, Potiomkino kaimas, grėsmingai vaiduokliška varnų kolonija, statybinis kolchozas „pakazuchai“ ir „monstras“. Tokia frazeologija labai dera su straipsnio pabaiga – smuklėje „Pas Šliosbergą“...

Kam jau kam, o paveldosaugininko patirtį turinčiam autoriui netiktų šaukti, kodėl Valdovų rūmai ilgai statomi, kai visokios „Europos“ pastatomos per dvejus metus. Čia atkuriamas vienas sudėtingiausių Lietuvos istorijoje statinių kompleksų, barbariškai išgriautas imperinės jėgos, siekusios nušluoti Lietuvos savitumą ir valstybingumo atminimą (kartu uždarius universitetą, panaikinus Lietuvos Statutą, pagaliau net lietuvišką spaudą uždraudus).

Prie svarbiausio mūsų valstybingumo simbolio atkūrimo teko eiti iš lėto, etapais, atliekant kruopščius tyrimus ir rengiant ilgas diskusijas. Teko atremti nežiniukų ir karštakošių išpuolius, matyt, dar ir iš šalies pakurstomus imperinių kritikų – kaip čia ta šimtmečiais dusinta Lietuva drįsta ant kojų stotis... Ar ne iš šio šaltinio maitinamas ir mitas apie XIX a. statyto Šliosbergo namo, užlipdyto ant Valdovų rūmų rytų korpuso, didžias menines vertybes? Kiek ten jų yra, tiek jos puikiai galės rasti vietą kituose muziejuose, eksponuojančiuose XIX a. meną.

O rūmai turi būti atkurti pagal tokį projektą, koks daugelio rimčiausių Lietuvos specialistų tarybų – ne, autoriaus postringavimu, „kažkokio kolektyvinio organo“ – ne kartą buvo apsvarstytas ir 2000 m. LR Seimo patvirtintas įstatymu. Projektas vykdomas ir apskaičiuotas užbaigti 2009 m. – žinoma, jeigu nepasiduosime oponentų kvaituliui jį keisti, dirbtinai eksponuojant nežiniukų ar intrigų spaudimui pasidavusiųjų peršamą XIX a. namą.

Eksponuoti Valdovų rūmuose tikrai bus ką. Atliekant tyrimus rasta 300 tūkstančių ilgaamžės XIII–XVIII a. pilių raidos detalių: nuo pypkių, sagčių, Venecijos stiklo fragmentų, monetų (ir net jų kalimo štampų), gausybės meniškiausių koklių iki stambių karnizų, portalų, apdailos elementų, kurių dalį galėsime eksponuoti net autentiškose vietose.

Be abejo, atkūrimo baigiamasis etapas sudėtingas, neišvengsime ginčų – čia tas atvejis, kai privalome septynis kartus atmatuoti ir aštuntą kirpti. Tačiau diskusijų nedera paversti ginčijimosi konkursu, mosikuojant kreivais veidrodžiais, apsimetant liberaliu teisuoliu „be pykčio“ ir priešiškai į visus žvelgiant (panašiai kaip pagarsėję XIX a. Ispanijos akademikai, kurie 20 metų aklai neigė paleolitinių žmonių piešinius, aptiktus Altamiros urve, nė neidami jų apžiūrėti, nes „to būti negali“). Tikėkimės, mūsų Valdovų rūmų vertės neigėjams nereiks dar 20 metų – gal iki 2009 m. jie žvilgtelės į tyrimų ataskaitas ir pripažins tūkstančių radinių vertę.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 30 iš 30 
14:47:07 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba