ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-31 nr. 686

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Komponuoti miestą (44) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dykumų šauksmas (17) • GINTARAS BLEIZGYS. Poezija (14) • GEOFF DYER. Art deco neviltis (11) • JOY DAVIDMAN. Baimės nuodėmė (14) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (30) • CHARLES BAUDELAIRE. Prakeiktos moterys (9) • MANTAS MIKŠYS. Miestui (11) • JURGIS KUNČINAS. Aprašytas gyvenimas (8) • LAIMANTAS JONUŠYS. Vieno emigranto Paryžius (6) • EDMUNDAS UNTULIS. Melpomenės dovana Skuodui (2) • SAULIUS MACAITIS. "Žingsniai naktį"JONAS ŠILEIKA. Pri Siesikų pilies su švieduis mušes iš armotų (2) • TOMAS KAVALIAUSKAS. Blynų fenomenologija (30) • ARNOLDO LEBEUFO paskaita (2) • Mieli "Šiaurės Atėnų" autoriai!mano laiškas jums (189) •

Dykumų šauksmas

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Na taip, visiems riejantis darosi aišku, kad ankštokai gyvename. Ir kad Marso dykumos daug patrauklesnės už sacharines safarines, nes jos raudonos raudonos ir toli – nereikia nė teleskopo – žiba raudonai; Marsas ima užburti protus; ne tiek, kad mestum kariavęs, bet tas užsiėmimas labai įtraukia, kaip koks kietas kompiuterinis žaidimas ar losjono gėrimas, – pradėjus sunku mesti.

Tačiau Marsas – tasai vis vien visus suvienijo, ir arabus, ir amerikonus, ir rusus, ir mus, žinoma. Žiūriu internete vaizdelius ir širdis kliba; smagios, gyvatėlė, tos dykumos su akmenukais, grumstais ir vandenų ar lavos nugludintais paviršiais, varančiais horizonto linkui, ano horizonto.

Kaip gražu yra internetas ir tos nuotraukos, čia pat gulančios ant ekrano, nespalvotos ar raudonos, nes spalvotose nuotraukose vien raudonos spalvos variacijos. Raudonos su juoda, bet raudonos daugiau. (NASA tinklalapis yra puikus, bet naujitelaitės nuotraukos dar pernelyg profesionalams, kad ir ką sakytų; pačiam reikia atsirinkti įdomesnes. Kažkodėl geriausiai Marsą pristato ne kokio "Le Monde" internetinis portalas ar rusiški tinklalapiai. Bent man jau neteko matyti geresnio vaizdelyno nei "Frankfurter Rundschau" tinklalapyje – jis labai gerai prižiūrimas, paveiksliukai iš NASA pateiktos medžiagos derinami su europietiškais ir labai tvarkingai sudėliota.) Vaizdai užburia. Didelis Marso rutulys su apendicito randu, gilėliausiu kanjonu su ledokšnių vandeniu ir raudonskruosčiais driežais dugne.

Ir visi nuo to Marso paklaikę, bepigu; juk mes einame į didžiųjų geografinių atradimų epochą, antrąjį jos etapą. Tautų kraustymosi antroji laida buvo Amerikos kolonizacija, o trečioji, smarkiai užtrukusi – Mėnulio ir Marso. O kas gali labiau pakylėti nei naujo kraustymosi pirmieji trimitai?

Indoeuropiečiai, semitai ir chamitai, kiltys, šiandien pasaulio likimus lemiančios ir nūdien besiniaujančios ties geotektoninių plytų ribomis, iš prigimties yra klajokliai. Žydai, arabai ir graikų, keltų, germanų, baltų, slavų gentys, kol buvo laisvo ploto, zvimbinėjo nuo Kaspijos ir Altajaus iki Viduržemio jūros ir Atlanto. Šitas Sturmunddrangas, nuo romantikų nukosėtas totalitaristų, dar XX amžiuje purtė Europą. Dvasia visi klajokliai, o nusėdusiam klajokliui vietos niekada ne per daug. Vis vien reikės lipti Marse ir reikės čia, ant šito Žemės rutulio, taikytis, o nesitaikoma tarsi todėl, kad ankšta; bet jau norisi pagaliau nuo žirgo ir automobilio persėsti į marsaeigį, naujų klajoklių išradimą, šiek tiek nutolusį nuo savo pirmtako – egiptiečių, indoeuropiečių pagrindinio žemaeigio dviračio kovos vežimo. Jais vyrai teritorijas žvalgydavo prieš šešis septynis tūkstantmečius stepėse ar palei Gangą su Indu; paskui jau traukdavo moterys, vaikai, kaimenės, dabar irgi pradžia bus daroma teritoriją žvalgant ne stepėje, bet radioaktyviame Kosmose, bus tas Marsas žvalgomas ir kolonizuojamas, ir patrauks ten po ekspedicijų vaikai ir moterys, nes vaikai visi yra geri chamai ir pasiruošę trypti, kas priešais driekiasi, nosimi arti, o moterys visada visur nusėdusios imasi ugnį užkurti ir įsikurti, oi, šitų genų prireiks vigvamus Marsuose renčiant. Marsas savo vardu yra karas, bet įkėlus koją į Marsą, žinoma, bus aprimta kariauti Žemėje, nes vėl versis erdvės, kaip kadaise nuo kalno nulipus Nojaus vaikams.

Transcendentas; arijų trauka ligi pasaulio krašto; turbūt tai anapusybės ilgesys, ilga kontempliacija, kuri išgyvenama jojant link horizonto, lig pasaulio krašto, kur aptikta pabaiga žada kokybiškai naują pradžią. Jojant visąlaik iškyla kliūčių, paprastai tai demonai arba kokie nors keisto gymio čiabuviai, kas tikram vyrui yra tas pats, jis juos nugali.

Kas atsitiko, kai arijai įsiveržė į Indostaną, prasiveržė per džiungles ir kalnagūbrius, pasiekė jūrą ir atsisėdo sutrikę, kad nebėra kur eina? Taigi ėmėsi medituoti, komtempliuoti irgi filosofuoti, ir rezultatas tatai, kad turime indų mistikas ir religijas ir, matyt, budizmą, kaip veržimosi į Nieką apraišką, ir hinduizmą, kaip suvokimą, kad viskas vis vien sukasi ratu ir nieko nėra naujo po Saule, ką maždaug tuo pat metu nutarė Ekleziastas.

Mėnulis gi pakeliui į planetas tampa tarpstote. Ir gal kalbininkai baigs tuos pokštus ir paliepimus rašyti mėnulį mažąja raide. Jei Tytuvėnai rašomi iš didžiosios, kodėl Mėnuo nusipelnė tokios nepagarbos? Gal todėl, kad mėnulių Saulės sistemoje daug, bet manęs tai, po teisybei, nejaudina. Na, išskyrus Deimą ir Fobą. Nes jie tuščiaviduriai ar gal iš pemzos su ambra. Abu atvejai įdomūs. Na, o Mėnulyje yra vadinamojo helio numeris trys, trečiojo helio, ir beprotiškai daug. O tas helis, dalyvaudamas branduolinėje reakcijoje, nepalieka radioaktyvių atliekų ir yra labai jau geras daiktas, o ten to trečiojo helio iki ausų. Tai yra nuskris amerikonai, atsiveš kibirą mėnulinio helio, ir dešimčiai metų JAV užsitikrina savo energetiką. Tai ne faktas, o tikra tiesa.

Ne be reikalo amerikonai lenda į artimąjį Kosmosą. Žemėje galingiausias bus tas, kuris turės bazes ne (tik) Persų įlankoje ar Panamoje, bet Mėnulyje.

Tad įspėju taisyklingo rašymo mėgėjus: Mėnulis – tai vietovardis ar toks taps po šešerių metų, ne vėliau. Kaip Marsas irgi taps vietovardžiu po dvidešimties metų, po kojomis besidriekiančia atvirybe; ir kada mes užsėsime šitas dykumas, galėsime sėsti marsietiško lotoso poza ir primedituoti tiek kibirų marsietiškos metafizikos, kad pumpotaukšliams dantys išaugs.

O ką?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


12117. Lietukonai uzkariauna Visata2004-02-01 13:36
Lietukonai is auksto ziuri i sios zemes dulkes ir problemas. Ir neaisku, ar tai manieringumo pozymis ar silpnumo: paslepti uz pozos tarsi sirmos save, uzpudruoti menkiausia savo atviro zmogisko buvimo pedsaka.

12140. Catalickas :-) 2004-02-01 18:31
Autoriaus samprotavimai(ieškojau tiksliausio žodžio)-fenomenas,parodantis,kaip įdomiai gali parašyti persiskaitęs-apsiskaitęs(vėl žodžio ieškau,bet neberandu) kultūrininkas apie "ne kultūrą".Jie primena žymios mokslininkės-astrokulinarės Angelo Zalatorienės makaronų sriubą...

12184. au, au:2004-02-02 10:59
paaiskejo,kad autorius narso po interneta. tik neaisku, kaip jis sugeba visk1 surasti. as nemoku, nes neturiu pinigu kursams.kaip liudna...

12189. Valdukas :-) 2004-02-02 11:41
Marsas nenumaldomai šaukia mus... Vis galvoju, kodėl Lietuvos gyventojai tokie neramūs ne tik dėl Prezidento skandalo, bet ir dėl Marso užkariavimo. Labai tikėjausi, kad doc. G. Beresnevičius šiame "Dykumų šauksme" eis toliau, susies Marso tyrinėjimus su Lietuvos "Imperijos darymu". Reikėtų aiškiai suformuluoti mintį, kad mes pirmieji turime nuskristi į Marsą, jau dabar aktyviai diskutuoti dėl kuo vaizdesnės Marso teritorijos įsisavinimo. Pabandykime po 20 - 30 metų įsivaizduoti: pirmasis Marse nusileidęs žmogus (pageidautina - žemaitis, blogiausiu atveju - dzūkas, tik jokiu būdu - ne amerikietis, rusas ar kinas) visiems prie TV ekranų prilipusiems pasaulio žiūrovams taria: "Tai nedidelis žingsnelis Žemaitijos gyvenime, tačiau milžiniškas žingsnis pasaulio raidai". Pagauti Lietuvių ir Žemaičių imperinės didybės polėkio, prie mūsų valstybės autonomijos teisėmis prašo prisijungti Baltarusija, Ukraina, vakarinė Rusijos dalis, dar didesnes autonomijos teises išsireikalauja Lenkija, Latvija. Po metų kitų apie priklausymą mūsų Imperijai prabyla saksonai, čekai, svyruoja netgi Prancūzijos Prezidentas. G. Beresnevičiau! pasiūlykite dar aiškesnių "Imperijos darymo" modelių, atsižvelgiant į raudonųjų Marso dykumų šauksmą, taip imponuojantį klajokliškiems mūsų genams!

12243. gb2004-02-03 08:23
mielieji, o ar ne taip?

12250. dv2004-02-03 12:21
taip taip, mielasis :-)

12277. Vienišų vilkų kanonai2004-02-03 18:22
O gal Beresneviciaus dykuma - tai "aš pats". Po kuria rėplioja vienišas marseigis, kazka tyrinėdamas. Regi kaukolę, gulincia Marse, ir gyvulių gyslas. Tiesa paslėpta uz neregimų permatomų šydų. Zmogus - taip pat tiesa, jis paslėptas po raudonmedzio kūno inkrustacijomis.

12332. Lorca :-) 2004-02-04 13:46
Varom į Mėnulį,Gvntj,kol dar ten sklypų niekas tvorom neatsitvėrė:)))

12365. varna2004-02-05 00:29
Ir ko čia GB taip džiūgauja? Bus ir tenai, Marse bei Mėnulyje, savų Persų įlankų, Vietnamų ir t.t. Bet naujų atradimų dvasinėje srityje nei arijai, nei kiti nebepadarys. Tik dar labiau viskas susišiks. Čia bent jau jaučia sentimentus ( kas ne kas ) Motinai Žemei, o ką jaus tenai ir kam? Kas ir veš cisternomis helį Nr.3, bjaurodami nekaltą Marso veidą. Kad tik ledo ( su kitu eilės numeriu ) neatsivežtų...

12439. ARGAS2004-02-05 22:40
smagu tur būt buti nomenklatūriniu rašeiva

12588. liamas2004-02-10 03:24
ka turi aumeny rasikli, ar zinai kad tas suknistas gb uz sita marsaeigi teksta gauna 15 lt? manai kad cia nomenklatura, tai pac parasyk ka tai-satenai spausdins

12695. ebola2004-02-11 15:25
15..mhm...tureciau parasyt 6 i diena. Ne, negerai but raseiva.

27496. almas2004-12-28 15:32
kartojami seniai išmokti Vakarų "istoriografijos" mitai - arijų "klajonės" iš mitinės protėvynės į visus galus. Tai net ir nebejuokinga... gryniausias vaizduotės produktas

45216. acum2005-10-21 12:52
zinot ka antspekite krizezody nepagautas ne vagi (:

45217. acum2005-10-21 12:58
zinot galiu papasakoti istorija inai siurpi ir kraupi patarimas silpniems nervo zmonems neskaityti : ISTORIJA REALIAI Viena diena mes su draugais ejome i nama kur vakarais ten aidavo zmones ir tvirkindavo vaikus mes gallvojom eisim paziuresim .Isejome rite ten buvo tamsu ir niuru mes matem kartuves ir svirkstu primetita buvo labai kraupu):.Nepikite bet toliau nepasakosiu pasakojimo ieskokite 2 daly cia rase andrius cizikas acum

137265. vita :-( 2008-11-04 17:01
o kur apendicitas?

Rodoma versija 31 iš 32 
14:45:59 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba