ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-12-06 nr. 679

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros (30) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Variacijos be temos (34) • Su UMBERTO ECO kalbasi Catherine David. Pranešimas butelyje (11) • DALIA STAPONKUTĖ. Kalbiniai apsėdimai (33) • WILLIAM BUNCH. Tamsoje (1) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (9) • TOJANA RAČIŪNAITĖ. Kopėčios ir žuvis, kurios nėra, arba Antano Šnaro akmeninių skulptūrų nuostaba ir istorija (9) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Vytautas Balčytis ir degradavusi kultūra (12) • MANTAS MIKŠYS. Vasara buvo (3) • MANTAS MIKŠYS. Mirtis (7) • ULF PETER HALLBERG. Stebėtojo žvilgsnisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Stebuklai, istorija, architektūra (3) • KURT SCHWITTERS (4) • Dainų švenčių fondo ir Lietuvos liaudies kultūros centro direktorių JUOZĄ MIKUTAVIČIŲ kalbina Juozas Šorys. Dainų švenčių tradicija – UNESCO išrinktoji (6) • SAULIUS MACAITIS. "Ignotas grįžo namo" (3) • Poema apie geležinį strypąMagistras-vp-. Odisėjas ir Mirtis-vp-. Žodžiai-vp-. Ksenofobija (2) • KĘSTUTIS PULOKAS. MeTeoFragmentai (3) • JŪRATĖ STAUSKAITĖ. Pareiškimas (67) •

KURT SCHWITTERS

[skaityti komentarus]


KURTAS SCHWITTERSAS (1887–1948) – dailininkas, skulptorius, poetas, vienas iš dadaizmo pradininkų. 1919 m. pradėjo naują meno kryptį, kurią įvardijo žodeliu "Merz" (vokiško žodžio "Kommerz" pabaiga, lietuviškai galėtų skambėti kaip "mercija"). Tai koliažai ir asambliažai, sukurti iš laikraščių iškarpų, šiukšlių, medžio gabaliukų, plaukų sruogų ir visokio kitokio šlamšto. Nuo 1923 iki 1932 m. leido dadaistų žurnalą tokiu pat pavadinimu – "Merz". Gyveno įvairiuose Europos miestuose, visą gyvenimą kūrė ir statė vadinamąjį "Merz" namą. Pirmą tokį namą – didžiulį koliažą iš plastiko, medžio ir metalo konstrukcijų – ėmė rengti 1923 m. savo namuose Hanoveryje. (1943 m. per oro antskrydį jis buvo sugriautas). Antrą pradėjo 1937 m. iš Vokietijos pasitraukęs į miestelį netoli Oslo, šis irgi neišliko, nes 1951 m. sudegė. Trečiąjį kūrė nuo 1940 m. Anglijoje, bet taip ir neužbaigė.
Žymiausi Kurto Schwitterso poezijos kūriniai – garso eilėraščiai "Anna Blume" (1919) ir "Ursonate" (1932).

Radadistų* siųstuvas


Radadistų siųstuvas suderintas tavo bangoms. Jis sukonstruotas iš visokių ratukų, ašelių ir velenėlių, pagamintų iš dvėselienos, azoto rūgšties ir mercijos**. Tu ateini čia sveiko proto, o išeini visiškas beprotis. Tai didžiulis pranašumas. Sumokėk už gydymą radadistų siųstuvu ir niekada nesigailėsi, o po gydymo kurso iš viso nebegalėsi dėl ko nors apgailestauti. Nesvarbu, esi turtingas ar ne, radadistų siųstuvas išvaduos tave netgi iš vadinamųjų "pinigų savyje". Turtuolis būsi įsiurbtas į vidų, įsuktas daugybės velenėlių ir panardintas rūgštin. Akis į akį susitiksi keletą lavonų, actu lašės kubizmas ir dada. Ir štai tada išvysi didįjį radada. (O ne viso pasaulio prezidentą, kaip daugelis spėja.) Radada trykšta sąmoju, jame stirkso 100 000 aštrių adatų. Būsi mėtomas ir vėtomas, perskaitysi mano naujausius eilėraščius ir be jėgų nugriūsi žemėn. Būsi išvelėtas ir išradadėtas, paskui staiga atsidursi išorėje pasijutęs nauju nuglaistytu antifilisteriu. Prieš gydymą bijojai net savo šešėlio, dabar – nieko nebebijai. Esi radadistas ir kupinas įkvėpimo meldies savo siųstuvui. Amen.

1921

Banalybės iš kinų kalbos


Musių kojos trumpos.
Neskubėk ir juoksies pirmas.
Raudonos žemuogės raudonos.
Pabaiga visų galų pradžia.
Pradžia visų pradžių pabaiga.
Visus piliečius banalybė puošia.
Visi piliečiai pradeda nuo pilietybės.
Piliečių musės trumpos.
Kalbėk trumpai, juoksies drūtai.
Visos moteriškės su savom prikyštėm.
Kiekviena pradžia pasibaigia.
Pasaulis pilnas protinguolių.
Protas kvailas.
Ekspresionizmas ne visad išraiškingas menas.

Protas vis dar kvailas.
Kvailybė protinga.
Protas liks kvailas.


1922

Kaip gauti nemokamą bilietą į kiną


Įėjimas Prahoje vadinamas "vchod", o išėjimas – "vichod". Visas skirtumas – trumpoji i raidė. Šis faktas man sukėlė minčių, tad ėmiau mąstyti apie sąvokas "įėjimas" ir "išėjimas". Ir gana sėkmingai. Esmė yra galvos pasukimas, įeinant ji nukreipiama į vidų, o išeinant – į išorę. Tvarka. Taigi Berlyne paklausiau vieno didžiulio kino teatro šefo, ar reguliuojamas greitis prie kino teatro durų. Šis atsakė, kad jokiu būdu ne. Taigi šis pasakojimas gali skambėti ir negatyviai. Jei norite gauti nemokamą bilietą į kiną, turite eiti ne pro įėjimą, o pro išėjimą, pasukti galvą į išorę, kitas gražias savo kūno dalis, žinoma, į vidų ir neigiamu greičiu judėti laukan. Niekas nieko nesakys, nes Jūs naudojatės išėjimu taip, kaip pridera. Šitaip visi norintys į salę pateks nemokamai. Tvarka. Jūs jau salėje. Tačiau čia pasilikti Jūs negalite, nes to neleis policija. Už vietą reikia mokėti. Tada galimi du variantai: arba susimokate ir atsisėdate, arba jau aprašytu būdu vėl išeinate.

1925

Nuostabus išradimas


Paryžiuje dažnai mąstydavau apie duisburgiečių posakį: "Gyvenimas – nuostabus išradimas". Apie jį mąstau ir dabar. Reikėtų gi šį išradimą užpatentuoti! Tik kyla klausimas: "Kas pretenduoja gauti autorinį atlyginimą?" Šiaip ar taip, šį išradimą užregistruoti Vokietijos patentų biure ketinu aš pats. Man tikrai pavyks, nes jis dar ligi šiol nepatentuotas. Gyvenimas juk nuolat atsinaujina, o naujumas – pati svarbiausia patento dalis. Užtenka bet kokio naujo noro gyvenime, ir gali patentuoti iš naujo. Taip dažniausiai ir būna, kitaip nebūtų paties gyvenimo, ir visas mano Paryžius taptų beprasmis. O kaip Jūs manote?

1927

Mes gyvename pavėlavę 25 minutėmis


Jei pažiūrėsi iš dešinės, mes gyvename 25 minutėmis per vėlai. Pažiūrėjus iš kairės, gyvename 20 minučių per anksti. Per vėlai ir per anksti – tai mūsų dešinysis ir kairysis likimai. Tačiau, pažiūrėjus į mus iš viršaus, mes plokšti kaip elementorius, o pažiūrėjus iš apačios – aukšti lyg cilindras. Iš priekio galima stebėti mūsų atodairą, iš užpakalio – mūsų pilvą, nes jį irgi turime. Kai mūsų tarpudančiuose tirpsta sniegas, dantis surakina skausmas, kuris liaujasi saulei pašvietus tiesiai į smegenis. Taip kyla šviesios mintys, iš kurių vienos užtenka išdėstyti tokią išmintį kaip šita.


1938

Taip taip!


Ant stogo vienąkart sėdėjo keturi meistrai.
Ir ištarė pirmasis: "Vai vai vai!"
Antrasis: "Kaipgi čia dabar?"
Trečiasis: "Kad stogas laikosi vis dar!!!"
Ketvirtas: "Juk jo nelaiko niekas, nors tu pasikark!!!!!!"
Ir staiga baisiu trenksmu
Nugriuvo stogas po velnių.

Ruduo


Ruduo. Gulbės lesioja ašarose čirš-
kintus patinus. Leisgyviai ekspresionistai šūkaloja
vyno, vyno čia dar į valias, tačiau ekspresionizmo
jau nebėra.
Tegyvuoja karalius, nes karaliaus jau nebėra. Laikrodžiai
matuoja valandas dvidešimt penktąjį tūkstantį kartų.
Slystu.
Slidi kilpa.
Šaižus klaksonas.
Ant sienos kadaruoja katės.
Pro langą žydas gyvulėlį čirpina.
Per langą.
Ruduo. Gulbės irgi rudenėja.

Visai paprastas gyvenimas


Jūs juoksitės, jei atvirai prisipažinsiu, kad iš tikrųjų turiu visai nedaug ką Jums pasakyti. Siaurose gatvelėse Jūs gi kartais klausotės turgaus bobučių, kurios irgi nedaug ką turi pasakyti, tačiau vis tiek kalba. Vis dėlto jos sako daug, nes visos kalba apie kažką didinga, apie tai, dėl ko apskritai verta gyventi, jos kalba apie paprastą gyvenimą.
Nieko daugiau pasakyti neturi ir tie, kurie tobulai moka 3 ar net 5 kalbas. Nors jie gali išversti iš vienos kalbos į kitą, pasakyti gali mažiau, nes jų gyvenimo patirtis skurdesnė negu turgaus bobučių, kurios visada pačiame gyvenimo verpete. Taigi, ponai filosofai, tie, kurie sudėlioja turgaus bobučių pasakojimų fragmentus į savo schemas, ir, beje, klaidingai. Niekad neleiskite, kad filosofas ką nors Jums aiškintų. Kaip gydytojas nustato diagnozę, taip ir filosofas daro loginę klaidą, o ta klaida – filosofinė. Tuo pasiguosti gali visi filosofai, nes klysta visi žmonės, kad ir ką jie veiktų, kad ir kokius postus užimtų.
Dabar Jūs turbūt juoksitės, jei pasakysiu, kad ir aš neturiu Jums ką pasakyti. Tai ištariu su viltimi, kad Jūs susiprasite skaityti tarp šių eilučių.

Koks čia gar koks čia gar koks čia garsas


Koks čia gar koks čia gar koks čia garsas
Koks čia gar koks čia gar koks čia čia
Koks čia garsas garsas gar
Koks čia garsas garsas gar
Koks čia garsas garsas garsas gar gar
Koks čia gar koks čia gar koks čia garsas
Koks čia gar koks čia gar koks čia čia
Koks čia gar gar gar gar gar
Koks čia gar gar gar gar gar
Koks čia gar gar gar gar gar gar čia garsas gar gar gar
Koks čia garsas.


Vertė Darius Pocevičius
_______________________
* Autoriaus naujadaras iš žodžių radistas ir dada, kaip ir radada, išradadėtas.
** Autoriaus naujadaras iš žodžio komercija.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


10335. Lankytojas :-( 2003-12-13 19:55
Gudruolis mat, mane issusiksias pasakydamas, jog skaitytume tarp eiluciu, nes ten gludi esme. Kuriu galu "Siaures Atenai" spausdina tokias tuscias ir beprasmes grafomanu keverzones ? Zinoma, galima ir neskaityti, bet juk nezinai, kas taves laukia kitame sakinyje, tikiesi autoriaus pasitaisymo, o jis tave tik nuvilia. Prasau Jusu rimtai susimastyti ir nebebpublikuoti tokiu straipsniu. Dekoju, jei ne veltui isreikstas prasymas.

77429. skaitytojas2007-03-13 23:29
Dada - tikras smagumas. Ačiū už skaitymo malonumą. 100%

139587. L. :-) 2008-11-24 16:12
Gerbiamas Lankytojau, yra žmonių, kuriems dadaizmas ir dadaistų `beprasmės keverzonės` tartum atgaiva sielai. Taip kad prieš švaistydamasis žodžiais susimąstykite ir išmokite atsirinkti. Juk ne kas kitas, o jūs pats, pavyzdžiui, renkatės knygas ar kelią, kuriuo pasuksite, ir dėl to kaltinti galite tik save, o ne tą, kas tą knygą parašė, išleido ar kas surentė kelią, kuriuo pasukote.

Rodoma versija 24 iš 25 
14:45:41 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba