ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-03-04 nr. 787

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (55) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Švytintis trūnėsis (16) • Karikatūrų karas (1) • -gk-. Sekmadienio postilėSu danų kino režisieriumi LARSU VON TRIERU kalbasi Januszas Wróblewskis. Laisvė nereiškia niekoPAULIUS SAUDARGAS. "Darbiečio kodas": milijardų dalybų dramaVALDAS GEDGAUDAS. Tik ji viena – tiktai naktisSIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsRENATA DUBINSKAITĖ. Apie Joną Meką kartu su juoPAUL ÉLUARD. Iš rinkinio "Vaisingos akys"CASTOR&POLLUX. Verba de verbisJŪRATĖ BARANOVA. Kodėl skaitytojai renkasi Jurgą Ivanauskaitę? (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Lietuvos skersvėjai prisiliečia (4) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Kaltinėnų apylinkių dievkalniai ir milžinkalniai (12) • JANINA BIELINIENĖ. Knygos dvynėsVYTAUTAS LANDSBERGIS. PoezijaLAIŠKAI (416) •

Kodėl skaitytojai renkasi Jurgą Ivanauskaitę?

JŪRATĖ BARANOVA

[skaityti komentarus]

Lietuvos radijas ir televizija, "Lietuviškos knygos" ir Lietuvos leidėjų asociacija surengė akciją "Geriausios 2005 metų knygos rinkimai". Daugiausiai skaitytojų balsų surinko rašytojos Jurgos Ivanauskaitės knyga "Miegančių drugelių tvirtovė". Kodėl tūkstančiai skaitytojų renkasi būtent Jurgą Ivanauskaitę?

Atsakydama į šį klausimą pasiūlysiu keturias hipotezes. Pirmoji: skaitytojams imponuoja kūrybinis rašytojos įdirbis. Ivanauskaitė rašo jau dvidešimt metų. Pirmąją knygą – novelių rinkinį "Pakalnučių metai" – išleido 1985-aisiais. Naujausią romaną "Miegančių drugelių tvirtovė" – 2005-aisiais. Per tą laiką išėjo septyniolika knygų, daugiausia prozos kūrinių. Be prozos, išleista pjesės, poezijos, kelionių įspūdžių, interviu knygos, tapybos albumas. Kuo toliau, tuo knygos labiau storėja. "Pakalnučių metai" dar kuklios apimties. "Mėnulio vaikai" – jau storesnė, "Ragana ir lietus" – dar storesnė. Trilogija "Tibeto mandala" daro kosminio darbo įspūdį. "Potibetinės" knygos "Placebas" ir "Miegančių drugelių tvirtovė" taip pat rodo rašytojos užmojį. Ivanauskaitė gyvena rašydama ir rašo gyvendama. Net ir pats uoliausias autorius nėra pajėgus išrašyti viso praplaukiančio gyvenimo. Tačiau pabandyti raštu sugriebti bent mažytę jo dalį gali. Tai yra titaniškas sumanymas. Skeptikas pasakytų: toks nepaliaujamas rašymas menkina literatūrinę teksto kokybę. Tačiau, kaip straipsnyje "Lošti iš romano" ("Metai", 2004, Nr. 8–9) pažymi kritikė Jūratė Sprindytė, "skaitytojui pirmiausia rūpi, ką pasakoji, o ne kaip. Skaitytojui svarbiau ne estetinės, o egzistencinės patirtys. Literatūros istorijai, fiksuojančiai estetikos išplėtojimą ir formų saviraidą, rūpės kaip".

Literatūrinis tekstas skleidžia ne vien kalbos, bet ir kitus prasminius ženklus. Antroji mano siūloma Ivanauskaitės populiarumą aiškinanti hipotezė: rašytojos kūryba jos gerbėjams imponuoja visų pirma įtempta ir sodria egzistencine patirtimi. Man asmeniškai Ivanauskaitės "Ragana ir lietus" ir Ričardo Gavelio "Vilniaus džiazas", kurie pasirodė vienu metu – 1993 metais, – buvo pirmas impulsas, paskatinęs tarpdiscipliniškai mąstyti vienu metu ir apie filosofiją, ir apie literatūrą. Knygoje buvo išskleista egzistencinės ribos patirtis, apie kurią kaip apie principą mes nuolat kalbame filosofijos kursuose, dėstydami egzistencializmą. Arvydas Šliogeris pastarosiose savo knygose tokį patyrimą vadina Niekio patirtimi. Ypač knietėjo palyginti "vyriškąjį" ir "moteriškąjį" egzistencinės tuštumos kaip patirties ribos aptikimo ir išeities scenarijų. Filosofai mąsto apie abstraktų principą, o rašytojas sukuria vaizdą. Tokia paralelė provokuoja. Tačiau tuomet nieko neparašiau. Kol neišmokau Richardo Rorty, Jacques’o Derrida, Gilles’io Deleuze’o tarpdisciplininio tyrimo pamokų, nedrįsau rašyti apie literatūrą. Tekstą "Mirties ir meilės sąsaja Jurgos Ivanauskaitės kūryboje" parašiau neseniai, pasirodžius romanui "Miegančių drugelių tvirtovė" ("Literatūra ir menas", 2006.I.27). Šiame romane atpažinau kai kuriuos iš "Raganos ir lietaus" atklydusius ženklus.

Trečioji hipotezė būtų tokia: didžiajai daliai skaitytojų gali imponuoti rašytojos romanuose atskleistas veikėjų gebėjimas peržengti nykią kasdienybę.

Ivanauskaitės knygų veikėjos kasdienybėje neieško poezijos. Jos stebėtinu būdu išvengia buities. Rašytojos kūryba ženklina tam tikrą eskapizmo fenomeną. Pirmosiose, "ikitibetinėse", Ivanauskaitės knygose pagrindinės veikėjos ir pasakotojos nenusiteikusios ramiai medituoti stebėdamos aplinkinį pasaulį. Sustojimas ir tyla joms grasina egzistencine bedugne, baime, niekio patirtimi ir savinaikos sindromu. Pasaulis anapus "čia ir dabar" esamybės rašytojos tekstuose įgyja išganančią galią. Jos veikėjos "čia ir dabar" esamybės rašytojos tekstuose įgyja išganančią galią. Jos veikėjos nuolatos bando išsiveržti į kitą dimensiją, kitą galimą erdvę. Skaitytojai atpažįsta šį rašytojos judesį ir seka iš paskos. Išnirti iš uždaro ir siauro pasaulio – kas gali būti patraukliau?

Įdomu tai, kad rašytoja sukuria įvairiausių eskapizmo atmainų spektrą.

Pirmosiose rašytojos knygose veriasi tam tikras hipių kartos patyrimas. Tai būtų pabėgimas į tam tikrą alternatyvaus gyvenimo stiliaus bendruomenę. "Mėnulio vaikuose" ryškėja pasitraukimo į egzaltuotą, kančią teikiančią meilę motyvas. "Raganoje ir lietuje" nuo esamybės bandoma pasislėpti pasineriant į absoliutų erotinį susiliejimą. Kita vertus, matomas tam tikras istorinis ir kultūrinis nutolimas. Pagrindinės veikėjos patyrimas susimaišo su dviejų istoriškai tolimų moterų patirtimis ir Šventraščio simboliais. Galutinis pasitraukimas pasibaigia mirtimi. "Agnijos magijoje" erotinė patirtis įvairėja. Ji jau supinama su kelionėmis ir susitikimais su tolimų kraštų žmonėmis. Taip autorė pamažu subręsta jau net ne kūrybiniam, o egzistenciniam pasitraukimui. Ji pati išvyksta į Tibetą. Tačiau ne kaip turistė ar svetimų kultūrų tyrėja. Rašytoja interviu ne sykį yra minėjusi, kad ji jaučiasi gimusi Himalajuose. Pirmųjų rašytojos knygų veikėjai kavinėse tik kalbėdavo apie Tibeto mirusiųjų knygą. Kūrėja pati išvyko išgyventi šios šalies patirties kaip asmeninio egzistencinio įvykio. Taip išvykę kartais žmonės apskritai negrįžta. Ivanauskaitė grįžo. Ir pradėjo, sakyčiau, trečiąjį – "po Tibeto" – kūrybos etapą.

Kuo trečiasis etapas skiriasi nuo pirmojo? Kai kurie kritikai sako: išnyko aistra. Aš manyčiau: sumažėjo nerimas kaip alinanti kančia. Romane "Placebas" (2003) jau nebėra tokio radikalaus jausmų lauko, koks buvo pirmuosiuose rašytojos romanuose. Niekas nekalba apie Tibeto mirusiųjų knygą. Romano intriga beveik detektyvinė. Kas įtariamasis? Tas, kas sukūrė placebą. Autorės sumanymas primena Gavelio kūrybinius žaidimus su nematomomis pasaulį valdančiomis metafizinėmis galiomis. Šiuo atžvilgiu "Placebas" ženklina autorės sugrįžimą – bandymą stilistiškai rezonuoti su čia gyvenusio savo kolegos rašytojo atradimais. Pasakotoja, kaip ir Gavelio romane "Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste", atsitraukusi – transcendavusi esamybę. Ji jau mirusi ir reflektuoja įvykius iš anapusybės atvertos gana saugios perspektyvos. Skaitytojas, sekdamas iš paskos, gali pasiklysti ir nebesuprasti, ką gi reiškia katės Basetės raiškos ir persikūnijimo istorijos ir kiti romane vykstantys nuotykiai. Tiesiog rašytoja eskapizmo fenomenui suteikia naują potėpį. Romanas "Miegančių drugelių tvirtovė" tarsi liudytų galutinį rašytojos apsisprendimą sugrįžti. Pagrindinė pasakotoja Monika jau nėra labai nerami ir judri. Ji pakeičia gyvenamąją vietą, persikrausto iš namų į vasarnamį tik nepalankiai susiklosčius aplinkybėms – kartu su savo globotinėmis vyro išginta iš namų. Po pasaulį keliauja kiti: jos globotinės prostitutės. Bet ir tai – būtuoju laiku. Romano veiksmo metu jos visos jau vėl atsidūrusios Lietuvoje, po socialinei globai atsidėjusios Monikos sparnu. Kai į Paryžių su meiluže išskrenda Monikos vyras, ji nepalydi jų pavydžiu žvilgsniu. Nekantrauja, kad tik jie greičiau išskristų. Laukia savo merginų. Jungtinėje Karalystėje gyvena duktė. Monika nė sykio jos neaplankė ir nesikrauna daiktų bėgti jai iš paskos. Monika tampa stabilumo ir saugumo simboliu. Ji kaip inkaras nusėda giliai savyje, apsisprendusi susikurti tegul kiek dirbtinį, gal keistoką, bet savo pačios pasaulį. Neatsiklaususi vyro prisileidžia į jųdviejų namus pasaulį perėjusių globotinių: bando tobulinti aplinkinį pasaulį, nors jai pačiai trūksta ir profesinių, ir psichologinių, ir tvirtesnių egzistencinių pamatų. Romano pradžioje į galvą ateina jau Biblijoje skambėjęs skepsis – "toks tokį veda". Bet pamažu išryškėja, kad Monika nieku gyvu nepasiduos, kad jos stiprybė yra radikalus apsisprendimas turėti keistoką, tačiau savo pačios projektą. "Bent penkiasdešimt kartų per dieną nustebdavau, kodėl šios svetimos merginos keistoku raštu įsiaudė į mano gyvenimą, ir vis dažniau pagalvodavau, kad esu patenkinta dabartine situacija. Jaučiausi reikalinga. Banalybė, žinoma, bet kiekvienoje banalybėje glūdi tiesos grūdas", – reflektuoja savo situaciją pagrindinė veikėja. Ji net liaujasi daryti tai, ką darė per dienas ir naktis: registruoti pasaulio pabaigos ženklus, tarsi pėdsekys ieškoti naujų senatvės pėdsakų savo kūne, fiksuoti mirties baimės priepuolius "pagal Monikos skalę". Pabėgti pačiai nuo savęs, pasirodo, galima net neišėjus iš namų. Romane "Miegančių drugelių tvirtovė" matome dar vieną rašytojos atskleistą eskapizmo aspektą: užmiršti save galima ir susitapatinant su kokiu nors susigalvotu projektu. Skaitant romaną, pamažu lenda į galvą mintis: ar visa tai, ką mes nutaisę rimtus veidus šiame pasaulyje darome, nėra tokios pačios prigimties kaip ir Monikos sumanymas? Rašome knygas, kuriame grandiozinius verslo ar mokslo planus. Žinoma, tam reikia idėjų ir kūrybinių galių. Kita vertus, gal visus mus gena pirmyn tik baimė įstrigti patiems savyje. Tampame labai išradingi bandydami apsisaugoti nuo mirties baimės, nesaugumo ir vienatvės gniaužtų.

Tačiau galima ir ketvirta hipotezė. "Kiekvienoje mano sukurtoje veikėjoje yra dalis manęs", – sakė rašytoja viename interviu. Autorė neišsižada savo veikėjų. Jos pačios auros blyksniai pasiekia ir jos herojes. Mūsų visuomenė išgyvena, sakyčiau sekdama Giambattista Vico, proto barbarybės laikus, kai suklestėjęs mąstymas praranda moralinius orientyrus ir ima gėrėtis savo paties kritiškumu, nuvertinančiu herojus ir iškilias asmenybes. Visi visus kritikuoja ir peikia. Visi visais nepatenkinti. Nietzsche pasakytų, kad tai ressentimento (t. y. amžinai nepatenkintų dvasios vergų) laikai, kai visų pirma sakoma "ne" tam, kad, iškiliuosius nutempus žemyn, būtų galima visus sulyginti. Tačiau išlieka ryškių asmenybių ilgesys. Rašytoja nėra ressentimento žmogus. Ji visada sako "taip". Ji savo kūryba visada kažką teigia. "Ivanauskaitė yra gilus žmogus ir meniškos prigimties natūra. Ji rašo originaliai ir laisvai, gyvena, kaip nori", – sako mano mama, kuri nėra jokia kritikė, o tiesiog palanki jos tekstų skaitytoja. Skaitytojams rašytoja gali imponuoti nekonvencine drąsa.

Tačiau gali būti ir taip, kad visos šios keturios hipotezės yra tik mano išsigalvotos, o skaitytojai balsavo dėl visai kitos priežasties, kurios man nepavyko įžvelgti. Galbūt kai kurie skaitytojai lygino naujausią knygą su ankstesnėmis, pavyzdžiui, "Placebu". Ir pastebėjo, kad jos siužetas tvirčiau sustyguotas, kad ją lengva skaityti. Galbūt kai kas skaitė iš eilės visas penkias knygas. Rado laiko. Tada pasirinko. (Gali būti ir taip, nors abejoju, kad taip darė dauguma.)

Mano galva, Sigito Parulskio knyga "Miegas ir kitos moterys" nenusileidžia "Miegančių drugelių tvirtovei" ir egzistencinių įžvalgų gelme, ir kitais svarbiais aspektais. Tačiau šiame žaidime, ko gero, buvo lošiama ne vien iš knygų, bet ir iš viso gyvenimo įdirbio. Šiuo aspektu mūsų literatūroje Jurga Ivanauskaitė yra aiški lyderė.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


116438. == :-) 2008-05-05 13:13
==-

Rodoma versija 32 iš 33 
14:45:30 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba