ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-03-04 nr. 787

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (55) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Švytintis trūnėsis (16) • Karikatūrų karas (1) • -gk-. Sekmadienio postilėSu danų kino režisieriumi LARSU VON TRIERU kalbasi Januszas Wróblewskis. Laisvė nereiškia niekoPAULIUS SAUDARGAS. "Darbiečio kodas": milijardų dalybų dramaVALDAS GEDGAUDAS. Tik ji viena – tiktai naktisSIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsRENATA DUBINSKAITĖ. Apie Joną Meką kartu su juoPAUL ÉLUARD. Iš rinkinio "Vaisingos akys"CASTOR&POLLUX. Verba de verbisJŪRATĖ BARANOVA. Kodėl skaitytojai renkasi Jurgą Ivanauskaitę? (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Lietuvos skersvėjai prisiliečia (4) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Kaltinėnų apylinkių dievkalniai ir milžinkalniai (12) • JANINA BIELINIENĖ. Knygos dvynėsVYTAUTAS LANDSBERGIS. PoezijaLAIŠKAI (416) •

Karikatūrų karas

[skaityti komentarus]

Per keletą pastarųjų dienų terminas cartoon wars paplito visoje Vakarų pasaulio informacinėje erdvėje. Liūdnai pagarsėjęs tuzinas pranašo Mahometo karikatūrų po Danijos imamo Achmedo Abdel Rachmano Abu Labano išvykos į Artimųjų Rytų šalis kažkokiu "stebuklingu būdu" pasidaugino ir virto penkiolika karikatūrų. Trys "pridėtos" karikatūros, neką išradingesnės už daniškus originalus, buvo jau aiškiai įžeidžiančios kiekvieną musulmoną. Taip "pakoreguoti" ir atitinkamai pakomentuoti atitinkamose žiniasklaidos priemonėse, blankūs "karštakošių" danų kūrinėliai tapo eiline kibirkštimi, iš kurios įsiplieskė liepsna.

Danijos prekės boikotuojamos daugelyje musulmonų šalių, arabų šalių gatvėse deginamos Skandinavijos šalių vėliavos. Radikalios islamistų grupės grasina Danijai plataus masto teroro aktais. Saudo Arabijoje du danai pateko į ligoninę dėl sunkių kūno sužalojimų. Indonezijoje minia pabandė šturmuoti pastatą, kuriame įsikūrusi Danijos ambasada, o Londone buvo surengta demonstracija su šūkiu "Ruoškitės tikram Holokaustui". Sirijoje ir Libane siaubiamos ir deginamos Vakarų šalių atstovybės.

Tačiau toks protesto reiškimo būdas islamo pasaulyje – nieko nauja; kur kas didesnį nerimą kelia tai, kad jau ne pirmą kartą emigrantai iš šių šalių nė kiek nemodifikuota forma pasitelkia jį ir Europoje. Turbūt jau visi puikiai žino, kokia disciplinuota ir valdoma yra tariamai "nežabota" musulmonų minia. Štai ir dabar, kaip ir praeitais metais, musulmonai pareiškė pretenzijas spręsti Europos reikalus, savo reikalavimus grįsdami nežaboto gatvės chuliganizmo argumentu.

Stulbinantis įžūlumas, būdingas islamo visuomeninių organizacijų ir mažai kuo nuo jų besiskiriančių teroristinių grupuočių pareiškimams, kuriais grasinama neįtikusių Europos šalių piliečiams, dar prieš dešimtmetį būtų palaikytas dėmesio nevertu kuriozu, parodančiu tik jų skelbėjų neadekvatumą. Kaip savotiška psichopatija arba labai savotiška religinės egzaltacijos forma jie suvokiami ir šiandien, nors nederėtų. Jie šaltai apmąstyti ir pagrįsti ne vien manipuliavimu musulmonų minia, bet ir, dar labiau, puikiu Vakarų visuomenės silpnybių išmanymu. Gal šėtoniškas įžvalgumas, o gal žvėriška nuojauta leido prieš mūsų akis surengto vaidinimo (o kad šie įvykiai ne "stichiški", nėra jokių abejonių) režisieriams įkalti pleištą į vieną iš lemtingų plyšių pasaulietiškos demokratijos pamatuose, susidariusį dėl prieštaravimų tarp dviejų jos pamatinių principų – žodžio laisvės ir mažumų teisių.

Kol mažumos (žydai, homoseksualai, šizofrenikai) buvo juos pagimdžiusios arba juos toleravusios (kartais kaip neišvengiamą blogį, o kartais kaip "žydinčios įvairovės" pamatą) kultūros integrali dalis, pasinaudodamos savo teisėmis, kurių spektras vis labiau plėtėsi, jos galėjo šokiruoti blogiausiu atveju konservatyviąją visuomenės dalį, nekeldamos grėsmės jos egzistavimui (jei neskaitysime būtinybės atsisakyti religinio gyvenimo lygmens, bet tai jau kita kalba). Dabar, vis didėjant mažumų įvairovei ir jų skaičiui, tolerantiškajai "daugumai" vis dažniau tenka būti netolerantiškai sau. Susiklostė paradoksali situacija, kurią gana tiksliai apibūdino vienas iš islamo aktyvistų Vakarų Europoje, Europos arabų lygos vadovas Dajabas Abu Jachja. Komentuodamas dėl danų spaudoje paskelbtų karikatūrų prasidėjusius įvykius ir teisindamas smurtinius musulmonų veiksmus, jis pareiškė maždaug tokią mintį: europiečiai mano, kad Europoje garantuota žodžio laisvė, ir gina ją nuo islamo puolimo, tačiau iš tiesų Europoje jau seniai nėra žodžio laisvės.

Kad ir kaip būtų liūdna, tas Abu Jachja veikiausiai yra teisus. Ir reikalas čia net ne tas, kad negalima "publikuoti karikatūrų apie Holokaustą". Abu Jachja ir jo parankiniai tiesiog neišplėtojo savo minties iki galo, redukavę viską į antisionistinės propagandos ribojimą Europoje. Daugelyje Europos šalių priimti įstatymai, nukreipti "prieš neapykantos apraiškas", netoleruoja beveik jokios realios žodžio laisvės. Europietiškos laisvės ribas aiškiai pajuto Baltijos šalys, kurioms Europos Parlamentas pagrasino ekonominėmis sankcijomis už homoseksualų "diskriminavimą". Deja, jas jaučia ir tokie žmonės kaip Norvegijoje garsus "mula Krekaras" ir minėtasis Abu Labanas, liūdnai pagarsėjusių karikatūrų pretekstu inspiravę pasaulinio masto neramumus. Ir pasiekti jiems liko visai nedaug. Politinis korektiškumas jau ištrynė iš europiečių leksikono žodį "Kalėdos", o iš kalėdinių dovanų sąrašo – kiaulieną kaip "įžeidžiančius religinių mažumų jausmus". Anglijoje musulmonų bendrija tuo pačiu pretekstu pareikalavo uždrausti "Mikę Pūkuotuką", o toks Rašadas Achtaras pasiekė, kad iš "Burger King" valgiaraščio būtų pašalinti šokoladiniai ledai, forma primenantys (!) arabiškais rašmenimis užrašytą žodį "Alachas". Tai jau ne demokratijos ekscesai. Akivaizdu, kad šiandien europiečiai gina nuo "radikalių islamistų" jau ne pirmąją žodžio laisvės "barikadą", ir visai galimas daiktas, kad ši barikada – paskutinė.

Simboliška, kad net atvirai besikėsinantys į Vakarų demokratijos šventoves puspročiai nesulaukia vieningo profesionalių jų sergėtojų atkirčio. Tokiems žmonėms kaip Krekaras, savo tikėjimą pirmiausia suvokiantiems kaip radikalią politinę doktriną, jau nepakanka vien žmonių sielų, ir jie atvirai reikalauja dar kai ko: blut und boden – "kraujo ir žemės". O Londone, tolerancijos sostinėje, policija budriai saugo mitingą, kuriame skelbiamas "džihadas netikėliams".

Atėjo laikas, kai Europa, sušildžiusi prie krūtinės islamo gyvatę, turi apsispręsti, ar dar liko, dėl ko priešintis, ar geriau pasiduoti nugalėtojo malonei. Apgailėtina lemtis, juo labiau kad "nugalėtojai" – daugiausia gatvės vadeivų vadovaujamos pusiau kriminalinės gaujos, susidedančios iš jaunų suskių, kurie gali atstovaujanti savo kultūrai neką daugiau nei, pavyzdžiui, anglų futbolo aistruoliai Anglijai.

Gal kaip tik todėl kampanija "Palaikykime Daniją" žiniasklaidoje įgauna vis didesnį pagreitį, o pagarsėjusios karikatūros, visos arba kai kai kurios, patenka į Prancūzijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados laikraščius. Tokios lemties įžvalga ar net veikiau nuovoka kaip tik ir lėmė stulbinantį šūkio "Šiandien mes visi danai" populiarumą. Šūkis "Apginkime Vakarus" išplito be jokių Europos elito pastangų ir prieš jo valią. "Šiandien cenzoriai ateina dėl nejuokingų Mahometo karikatūrų. Rytoj jie ateis priversti mus nutilti", – šie žodžiai bene tiksliausiai atspindi visuomenės nerimą dėl valdžios pasirinktos pozicijos. (Antai valstybei priklausantis BBC transliavo siužetą apie karikatūras su patamsinimais, kurie paprastai pasitelkiami rodant pornografinius vaizdus, o Britanijos užsienio reikalų ministras Jackas Straw pasmerkė nacionalinius spaudos leidinius, perspausdinusius karikatūras. Aukšti ES valdininkai susierzinę rypavo apie galimus naftos kainų svyravimus dėl savo piliečių kvailiojimų.)

"Danų humoras visiškai nejuokingas, bet jį reikia ginti", – ši citata iš pirmojo "Daily Telegraph" puslapio Vakaruose virsta visuomenės veiksmų leitmotyvu. Visos iniciatyvos kyla "iš apačios". Suderinę veiksmus elektroniniu paštu, mobiliaisiais telefonais, šimtai europiečių jau pradėjo boikotuoti Prancūzijos prekybos centrų tinklą "Carrefour", pašalinusį iš savo parduotuvių lentynų danų prekes.

Karikatūrų karas – tai galbūt prasidėjęs Vakarų karas su savo mąstymo stiliumi. Gerai viską apsvarsčius, galima padaryti išvadą, kad pastaruosius įvykius, vienaip ar kitaip parodančius islamo įsitraukimą į pasaulinę politiką ir šio įsitraukimo mastą, galima tik sveikinti. Vakarų pasaulis įkliuvo į savo paties "tolerantiškumo" žabangas, o "pasaulinis terorizmas" – tai tik jo pasekmė. Pats prigimdęs pabaisų, dabar bando lyg kovoti su jomis, lyg susigyventi. Nors, ačiū Dievui, pastarųjų savaičių įvykiai nėra labai kruvini, jie vis dėlto turi atverti akis tiems, kuriuos tiesiogiai liečia ir kurie dar neprarado gebėjimo matyti ir analizuoti nemalonius dalykus, parodydami jiems, iš kur šiandien kyla pavojus Europai. Tačiau galbūt dar svarbiau tai, kad šie įvykiai neįtikėtinai įtikinamai parodė visiems, kaip neatskiriamai Vakarų galia susijusi su jų silpnybe. Pasinaudodami pamatine vakarietiška vertybe – žodžio laisve, vidiniai valstybės priešai, dangstydamiesi daugiakultūriškumo ir tolerantiškumo idėjomis, įsijautę pjauna šaką, ant kurios sėdi ir jie patys, ir, deja, daugybė niekuo nekaltų žmonių.

Lygiai taip pat kaip kitados techninis ir ekonominis Vakarų pranašumas pagimdė islamo pasaulyje nenumaldomą pavydą ir troškimą įrodyti savo konkurentiškumą, taip ir musulmonų veiksmų darnumas bei solidarumas turi tam tikra prasme tapti pavyzdžiu visoms Vakarų tautoms ir juo labiau civilizacijai, kaip reikia ginti savo vertybes nuo atvirų pasikėsinimų. Pasimokyti šito vertėtų ne dėl kokių miglotų idėjų, o grynai praktiniais sumetimais. Atvirai kišdamasis į suverenių valstybių vidaus reikalus pasaulinis islamas aiškiai parodo, kas namuose šeimininkas, kas gali diktuoti sąlygas ir nustatyti elgesio taisykles. Šiandien veikiausiai dar mažai kas supranta, kokiu košmaru netolimoje ateityje gali virsti europiečių gyvenimas, jei Europa neišmoks atlaikyti smūgio.

Pagal Davido Bujanerio ir Nikitos Kurkino straipsnius "Russkij žurnal" (II.6) parengė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


143098. Никола2008-12-21 23:21
karikatūros karikatura.lt

Rodoma versija 32 iš 33 
14:45:27 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba