ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-28 nr. 634

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Andrius Martinkus. Pasaulis. Tiesa. Realybė (17) • Kitas numeris išeis ... (4) • Gintarė Adomaitytė. Apie Jurgį (7) • Laimantas Jonušys. Alacho vardu (27) • Ričardas Šileika, Dainius Gintalas. Kur "išeinam" numirę (6) • Dalia Staponkutė. Aleksandrijos saulė (1) • Alfredas Bumblauskas. Lietuva ir Europos istoriniai regionai (6) • Urgis Raudys. KiaušinisJack Kerouac. Eilėraščiai (8) • Olga Tokarczuk. Raudonosios musmirės tortas (9) • Fikrat Salimov. Eilėraščiai (1) • Verkių Parkas. Apie praeivius (12) • Janina Bielinienė. Benedictus Samotulsky. Šimtmečio metraštisJuozas Šorys. Kūli, kūli, kas dangiau? (8) • Laima Burkšaitienė. Nusipelnęs vadintis lietuvininku (1) • -vp-. Paršelis automobilio bagažinėje ir kt. (1) •

Kur "išeinam" numirę

Dainius Gintalas: "Numirę mes pirmiausia "išeinam" ne kur kitur, o į savo išvietes"

Ričardas Šileika, Dainius Gintalas

[skaityti komentarus]

iliustracija

Aštuonis klausimus ta pačia tema fotografuojančiam poetui DAINIUI GINTALUI įpiršo Ričardas Šileika

– Sakyk, kurių mąstytojų – Platono, Marxo, Wittgensteino – veikalus studijuodamas, sumanei imtis šios iš tiesų vertos ir originalios išviečių fotografavimo temos? Ar šį sumanymą "pakišo" dailėtyros magistrantūros studijos Vilniaus dailės akademijoje?

– Čia jau greičiau galėtų prisidėt koks pašaipūniškas Rabelais su savo "Gargantiua ir Pantagriueliu", kaip koldūnus ar kaip kokius apvalius androginus į visas puses vartęs, ridenęs žmones ir atvėręs įvairiausių angų, skylių ar dar kokių plyšelių funkcijas, jų gyvastingumą ir grožį. Bet ir tai su mažąja architektūra, su išviečių elegancija beveik nieko bendro neturi. O kai pradėjau fotografuot šias mano vadinamas filosofines būdeles, o vėliau ir geriausių mūsų draugų – šunų – būdas, dar nebuvau pradėjęs studijuoti VDA. Tada dar nieko nežinojau nei apie Charlesą Sheelerį, besimėgavusį liaudiška architektūra – tvartais ar klojimais, nei apie tokią vieną vokiečių konceptualistų porelę, gal trisdešimt metų fotografavusią siloso bokštus, nei apie Frenką Foremaną, kurio paroda praeitais metais buvo "Vartų" galerijoje ir kurio ilgą laiką "traukiamų" hidrantų formos išryškino tai kaži kokius gnomus, tai moteris, tai falus. Kiekvienas hidrantas – savotiškai skirtingas vaiduoklis su savo charakteriu, dinamika, net kėslais. Pagalvojau: mano išvietės irgi panašios, padarysiu ir aš parodėlę. Ir padariau. Va, o fotografuot išvietes paskatino labai elementarus atsitiktinumas – jokie veikalai, jokios vizualinės medžiagos įtakos čia neturėjo. Gal apie 1996 metus su "chebra" išsiruošėm aplankyt pačios aukščiausios Lietuvoje vietos – Juozapinės kalvos. Diena graži, šviesi pasitaikė. O grįžtant atgal kažkur netolies Medininkų staiga išvydau du susiglaudusius lauko tualetus, o buvo kaip tik toji šv. Valentino diena. Dailus sutapimas, pamaniau: meilės diena ir tualetai įsimylėjėliai. Taip va ir įsiplieskė meilė toms būdelėms.

iliustracija

– Prisipažink, ar pats esi naudojęsis išvietėmis? Jeigu taip, gal galėtum pasakyti, kokie šios būdelės trūkumai ir kokie pranašumai? Gal palygintumei ir su mūsų būstuose esančiais klozetais ar unitazais? Ar būdelėse turi būtinai šluostytis laikraščio skutais? Ar teko? Drįstum prisipažint ir išvardyti jų pavadinimus?

– Tai kad jokia čia išpažintis, turbūt nėra mūsų kartos atstovų, kurie nebūtų turėję reikalų tose paslaptingose vietelėse, o kadangi pats esu kilęs iš kaimo, žinoma, nemažai savęs per tiesiąją žarną, lengvai ar skaudžiai, tenai esu išspaudęs. Tarkim, žiemą didelių pranašumų tos būdelės, žinoma, neturi, nes norisi juk žmogui malonumą pajust sėdint – neskubėt, pamąstyt, paskaityt, o čiagi tas prakeiktas šaltis į plikas vietas gnybia. Taigi žiemą tų būdelių filosofinėm jau nebepavadinsi. Jei gyventumėm amžino įšalo žemėj, tai nei Antano Maceinos, nei Arvydo Šliogerio neturėtumėm. Kad filosofu pataptum, turi gi neskubėt – ilgai tupėt ir giliai mąstyt privalai. Kitas reikalas vasarą, ypač jeigu tavo išvietė sode stovi, kaip pas mus sodyboj. Atsisėdi, praveri duris, o aplink bitės, paukščiai, vabalai savo mini spektaklius rodo – jauties kaip rojaus teatre. Beje, savo išvietę sodyboj su didžiausiom ceremonijom pastatėm – sodyba tarsi nušvito, atsigavo. Pažiūrėk, ten, kur mirusi sodyba, veikiau išlikusios krosnies kaminą pamatysi nei lauko tualetą. Tualetas yra gyvybė, dinamika, humoras, poezija ir filosofija, nors vienas mano draugas dailininkas iš Prancūzijos Izidoras Krapo tą vietelę prisimena kaip vieną didžiausių savo vaikystės siaubo vietų, stovėjusių kažkur sodo gale, ir visada jam rodės, kad kas nors ims ir įsitrauks į tą juodą skylę. Juokai juokais, bet kai tenka ir pačiam naktimis prisėst virš tos angos, iš tiesų visokių baisenybių prisigalvoji – ims ir kokia didelė kirmėlė į tave įsigaus ar koks biesas tą daikčiuką nukąs. O va tokių dalykų į galvą nešauna, kai buto "tulike" sėdi, ypač kai mano namuose nutapytas Brazauskas su "čierka" visas linksmas kabo, – tad jautiesi saugus, nuotaika gera, laikraštį į rankas – ir pirmyn. Tik vienas minusas čia – kai tik atsisėdu, iškart telefono skambutis, – vienu metu tiesiog fatališkai mano bendradarbė lyg tyčia kaskart visą proceso malonumą sujaukdavo. Žodžiu, kiekviena tupykla turi pliusų ir minusų. O dėl to šluostymosi laikraščiais – žinoma, teko, ir nemažai, ypač sovietmečiu, kai dar mokyklą lankiau. Kažkaip mano inteligentiškiems tėvukams tualete laikraštis arčiau širdies ir užpakalio buvo nei spec. popierius. Ir taupiau, ir inteligentiškiau – sukarpo dailiai, – ir penas tau, ir šitoms, ir toms kitoms smegenims, kurias kartais, kaip sako, ir užpakaly atrast pavyksta. O daugiausiai sunaudota buvo "Komjaunimo tiesos", "Lietuvos pionieriaus" ir panašaus tipo laikraščių, kurių tikriausia paskirtis, pasirodo, ir buvo intymių vietų šluostymasis.

iliustracija
iliustracija

– Gal gali didžiuotis nufotografavęs kokių nors įžymybių, tarkim, politikų, menininkų, poetų, lauko būdelių? Žinoma, jeigu ši informacija nėra konfidenciali…

– Galgi Seimo narys Gediminas Jakavonis, pats žurnalistų persekiojamas, nepradės man lipt ant kulnų, kad su didžiausiu pasigardžiavimu "nutraukiau" veikiau ne į išvietę, o į pasakų namelį ar į Dionizo Poškos baublį panašų iš galingo ąžuolo kamieno išskaptuotą ir dailiai dekoruotą lauko tualetą ir jame rituališkai "pasysiojau", kai sodybos šeimininkų nebuvo namie. Kita vertus, tuomet ir nežinojau, kad ši sodyba ir ši gražuolė išvietė, vos ne mis Lietuva, priklauso būtent Jakavoniui. Esu nutraukęs, kaip pats puikiai žinai, ir Obelių nenuoramos menininko Rimvydo Pupelio tupyklą. Saulius Kruopis siūlė nuvykt į svečius pas Gediminą Storpirštį, kuris, anot Sauliaus, savo buto "įstaigoj" įsitaisęs ištisą biblioteką. Labai įdomu būtų pamatyt, bet fotografuot vidaus ar lauko tualetų interjerą nėra mano tikslas.

iliustracija

– Ne per seniausiai įvykusioj savo parodoj Užupyje intelektualiajai visuomenei parodei tik 20 vaizdų. Ar gali pasakyti, kokį archyvą jau turi sukaupęs ir per kiek laiko?

– Parodoj darbelius specialiai sudėliojau tokia tvarka, kad nuo labiausiai sunykusios, sukriošusios tupyklos akys atklystų iki išdidžios raumeningos išvietės, ką būtų galima įvardyti egzistencine išviečių pergale. Tai lyg optimistinis akordas, reiškiantis, kad tie sodybų būtinosios paskirties objektėliai Lietuvoje dar ilgai stovės, be miesčioniškai iškreiptos šypsenos dar gyvuos ir mūsų kaimietiškas natūralumas ir galėsim surasti vietelę, kur būtų galima pasislėpt nuo įsisiūbavusių psichikos skersvėjų. O jei bus išviečių, bus ir naujų vaizdelių, kurių dabartinį kiekį, susikaupusį per kokį šešetą metų, nedrįsčiau vadint archyvu.

– Nesi namisėda: entuziastingai pasitrankai po Europą. Ar ten irgi aptinki medžiagos savo šauniajai idėjai? Ar ten tokie rudimentai nebeegzistuoja? Ar galėtum palyginti?

– Ten, kur baigiasi gandralizdžiai, baigiasi ir išvietės. Pradedant Vokietija ir judant į vakarus, išvietes sodybose ten būtų galima vertinti tik kaip rudimentą, kaip tikrą liekaną, o gal ir nesusipratimą. Kadangi keleri metai iš eilės šaunam į Prancūziją, kaip tu sakai, medžiagos savo idėjai tenai nerandu. Lenkija – prašom, o toliau – "Pustota be Čiapajevo". Bet tiems, kurie, pavyzdžiui, fotografuoja autobusų stoteles, o esu girdėjęs, kad tai yra daroma, patarčiau šaut į Šiaurės Čekiją – ten tokia stebuklinga įvairovė, kad panaudotoms fotojuostelėms susikraut turbūt reikėtų viso sunkvežimio.

iliustracija

– Man, irgi fotografuojančiam žmogeliui, įdomu, kodėl, Dainiau, egzotiškuosius objektus "gaudai" su "muiline" vadinamu fotoaparatu? Ar šis tavo pasirinkimas yra tyčinis?

– Viena vertus, toji "muilinė" yra kietesnė už daugelį kitų muilinimo aparatų ir vaizdo tikrai nenumuilina. Kita vertus, mažų galimybių fotoaparatu "gaudau" mažąją architektūrą, o išvietės kuklios – jos prisileidžia mane ir su šiuo, pigesniu, daiktu.

– Vis giliau lendu į Tavo sielą (vidurius). Tesiryžta Tavo liežuvis išpažinti visą tiesą: ar nesi sukūręs eilėraščių rymodamas virš skylės savo bute Nemenčinės plente ar sodybos būdelėje Širvintų rajone?

– Šimtą kartų pasakota istorija: dar būdamas trejų ir sėdėdamas ant puoduko, kai dar gyvenau savo gimtinėj, Slabadėlės kaime, Dzūkijoj, ir žvelgdamas, kaip mano diedukas "leikuoja" su savo sėbrais, išmekenau savo pirmą eilėraštuką, apimtimi vos ne beitą: "Noriu sysy, noriu kaku / Noriu vyno, noriu šnapso". O Nemenčinės plente atsitiko toks paprastas dalykas: skaičiau vieną Sigito Gedos knygą ir kažkaip netikėtai susuko vidurius, bet jos nepaleidau iš rankų ir atsisėdau tvarkytis reikalų. O mintyse viską tiesiogiai ir persakiau visiškai natūralistiniame mini tekste, kurį pavadinau "Apie gero poeto knygą", taigi: "Net ir baisiai / susukus vidurius / jos nepaleidau iš rankų".

iliustracija

– Manau, turėdamas jau nemenką patirtį ir archyvą, gali samprotauti apie savo fotografuojamus objektus ir juos apibendrinti. Ar būtų galima juos klasifikuoti pagal išvaizdą, dekoratyvumą, medžiagas, iš kurių suręsti, spalvas, tvarkingumą ar apleistumą? Ar pagal išvietę galima charakterizuoti šeimininkus?

– Iš išvietės, matyt, galima spręsti ne tik apie pačius šeimininkus, bet ir apie įvykį, aplink kurį sukasi jų gyvenimas. Žmonės ruošiasi vestuvėms – pastatys naują išvietę. Neseniai įsikūrė, dar vertėsi be jos, tačiau artėja jubiliejus – būtinai išaugs nauja būdelė, kad prieš svečius nebūtų sarmata. Šeimininkai organizuoja savo sodyboj masinį renginį – aplink sodybą išdygs paprastos konstrukcijos, kartono ar šiferinio tualetai. Bet jeigu žmonės "prie meno", tai net ir tokie "greiti" tualetai bus ne šiaip monochrominės dėžės, bet būtinai dekoruoti kūriniai. Inteligentų išvietėj paprastai būtinas atributas yra knygos, ypač poezijos. Alkoholikų tupyklos paprastai girtos, pakrypusios, kaip ir patys šeimininkai. Žodžiu, išvietė iš tiesų yra dar vienas žmogaus vidaus veidrodis. O apie klasifikacijas gal nereikia, galiu tik pasakyt, kad tupyklų, kaip ir šuns būdų, įvairovė tokia milžiniška, kad darbo turėsiu iki pat grabo lentos. Beje, kadangi mums mirus atsileidžia viduriai, numirę mes pirmiausia "išeinam" ne kur kitur, o į savo išvietes.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


152. Klausimas2002-12-30 13:28
Kodel sitie vyrai be "Platono, Marxo, Wittgensteino ir Rabelais" negali nueiti i ta savo "I-vieta_" vieni? Tamsu, baisu?

162. Kasparas :-) 2002-12-30 19:00
Gerai cia suvesti taskai. Filosofija, mirtis ir tupykla. Linksma kuno filosofijos isdava. Postmodernizmas!

208. @2003-01-07 13:42
dar Parulskis su dangaus dazytom durim

214. Vadikas2003-01-09 12:58
Ričardai, linkėjimai iš Radviliškio.

1037. Ramūnas fon Gal Daugai :-) 2003-02-24 10:27
Už vieną apsišikusį poetą 10 neapsišikusių duoda,Ar ne taip Dainyla?

Rodoma versija 22 iš 23 
14:44:47 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba