ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-28 nr. 634

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Andrius Martinkus. Pasaulis. Tiesa. Realybė (17) • Kitas numeris išeis ... (4) • Gintarė Adomaitytė. Apie Jurgį (7) • Laimantas Jonušys. Alacho vardu (27) • Ričardas Šileika, Dainius Gintalas. Kur "išeinam" numirę (6) • Dalia Staponkutė. Aleksandrijos saulė (1) • Alfredas Bumblauskas. Lietuva ir Europos istoriniai regionai (6) • Urgis Raudys. KiaušinisJack Kerouac. Eilėraščiai (8) • Olga Tokarczuk. Raudonosios musmirės tortas (9) • Fikrat Salimov. Eilėraščiai (1) • Verkių Parkas. Apie praeivius (12) • Janina Bielinienė. Benedictus Samotulsky. Šimtmečio metraštisJuozas Šorys. Kūli, kūli, kas dangiau? (8) • Laima Burkšaitienė. Nusipelnęs vadintis lietuvininku (1) • -vp-. Paršelis automobilio bagažinėje ir kt. (1) •

Benedictus Samotulsky. Šimtmečio metraštis

Janina Bielinienė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kuriuos septynioliktojo amžiaus raštus, išlikusius Šv. Ap. Petro ir Povilo bažnyčios archyve, galima būtų pavadinti šimtmečio dokumentu? Į dešimtuko pradžią iš vos ne tūkstančio XVII a. dokumentų, surašytų į 3560 lapų, vertėtų įrašyti kun. Benedikto Samotulskio rankraštinę knygą, pusšimtį jo pasirašytų raštų, vertinant juos kaip visumą, kaip vientisą B. Samotulskio minties raišką, kaip įsivaizduotiną knygą. Toliau eitų Mykolo Kazimiero Paco ranka rašytas testamentas ir karaliaus kanceliarijos raštas su karaliaus Jono Kazimiero autentišku parašu ir didžiuoju antspaudu.

Kunigas kanauninkas Benediktas Samotulskis (istorikai kunigo pavardę rašo Šamotulskis, Szamotulski; jis pats visur pasirašinėdavo: Benedictus Samotulsky) iš Krokuvos į Vilnių atvyko 1658. VI. 8 paskirtas Šv. Petro bažnyčios klebonu, išrinktas Antakalnio reguliariųjų Laterano kanauninkų prioru. Paveldėjo 1655 m. į Vilnių įsiveržusios caro Aleksejaus kariuomenės sudegintą vienuolyną, nusiaubtą medinę bažnyčią. Puoselėjo mintį melstis mūrinėje bažnyčioje ir pastatyti vienuolynui mūrinius pastatus. Likimas Antakalnyje jį suvedė su garsiu karvedžiu, LDK lauko etmonu, Suvalkų, vėliau Vilniaus vaivada Mykolu Kazimieru Pacu. Pirmais B. Samotulskio klebonavimo metais M. K. Pacas kariavo: kelis kartus sumušė švedus, rusus, totorius. Dievobaimingas, maldingas M. K. Pacas kaip padėką Dievui už globą mūšiuose įsipareigojo pastatyti maldos namus. Klebono ir M. K. Paco norai sutapo. Lėšas skyrė M. K. Pacas; architektūros idėjas, interjero ikonografinę programą derino abu; statybos darbų vykdytojas buvo klebonas. Kol mecenatas kariavo, klebonas rūpinosi teisėtai įsigyti sklypą bažnyčiai statyti. Vos tik M. K. Paco kariuomenė išvadavo iš rusų antplūdžio Vilnių, klebonas 1662 m. raštu patvirtino radęs galimybę įteisinti bažnyčios statybai reikalingą žemės sklypą. 1666 m. rašo apie pakankamą žemės plotą bažnyčiai ir vienuolynui, mini žmones, padėjusius įsigyti žemę. Po poros metų buvo iškilmingai pašventintas bažnyčios kertinis akmuo, nors iškilmes kun. B. Samotulskis aprašo kukliai. Šį aprašymą skaitome "Kunigo Benedikto Samotulskio reguliariųjų Laterano kanauninkų knygoje". Tai paties kunigo rašytas metraštis. Rudos odos viršelis išpuoštas smulkių ornamentų ir šv. Petro portreto įspaudais. Centre paauksuotom raidėm užrašytas pavadinimas: "Liber Canonicorum Reguliarium Coventus Vilnensis in Antocollo". Visa tai pasimatė tik nuvalius didelį apnašų, dulkių sluoksnį. Į knygą rašė ne tik B. Samotulskis, bet ir kiti vienuoliai. Yra nurašyti svarbūs vienuolyno, bažnyčios dokumentai: yra vysk. K. Bžostovskio 1701. IX. 4 konsekravimo dokumentas; kai kun. B. Samotulskis laidojo M. K. Pacą, glaustai aprašė jo mirtį ir be galo kuklias laidotuves. Laidojo taip, kaip buvo reikalauta testamente. Knyga labai informatyvi – aprašyti įvykiai, suminėti žmonės nekelia abejonių, rašyta žymint datas. Vos pora metų pergyvenęs M. K. Pacą, klebonas mirė 1685 m. balandį, bene ilgiausiai, vos ne trisdešimt metų, vadovavęs šiai parapijai ir vienuolynui. Perėmė griuvenas, griuvėsius, o paliko Lietuvai baroko šedevriuką, didingus vienuolyno pastatus.

"Iki šiol ši šventovė nė vienos dienos per tris šimtus metų nebuvo uždaryta, jinai nepatyrė gaisrų ar kitaip nebuvo nuniokota, kaip kitos Vilniaus bažnyčios", – teigė Šv. Ap. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Tautvydas Aukštikalnis pamoksle, pasakytame iškilmingose šv. Mišiose, skirtose konsekracijos trijų šimtų metų jubiliejui. Minėjo ir pirmąjį šios bažnyčios kleboną.

Apie reguliariųjų Laterano kanauninkų vienuolynus Lietuvoje nėra rašyta, nors kitų vienuolijų veikla nemažai tyrinėta. Matyt, stigo istorinių duomenų. Ši B. Samotulskio knyga ir kiti bažnyčios archyvo dokumentai užtektinai teikia informacijos šios regulos vienuolių įvairiapusės veiklos Lietuvoje istorijai rašyti. Yra išlikusių pora regulos konstitucijų su vienuolių parašais. Išlikę ir vienuolių sąrašai su gimimo, įšventinimo datomis, kilmės, mokslo ir kt. įrašais. Sąrašai tvirtina: šios regulos vienuolynas Antakalnyje buvo žinomas visoje šalyje. Čia amžinuosius įžadus yra davę krokuviečiai, liubliniečiai, sileziečiai, žemaičiai, Aukštaitijos, Vilniaus krašto ir kitų vietovių jauni vyrai. 1796 m. sąrašuose įrašyti 98 vienuoliai, iš jų 51 lietuvis, 21 iš Žemaitijos. Knyga ir kiti dokumentai liudija, kaip caro valdininkija kontroliavo, reguliavo, siaurino vienuolyno teises, didino mokesčius. 1820 m. Antakalnyje gyveno jau tik 14 vienuolių. Po B. Samotulskio mirties knygoje įrašai buvo tęsiami iki 1828 m. Kodėl po 1828 m. metraštis nebuvo tęsiamas, pasakyti sunku – liko tuščių lapų, o vienuolyną uždarė po šešerių metų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 22 iš 23 
14:44:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba