ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-12-10 nr. 776

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (31) • JUSTINA VAITKEVIČIŪTĖ. Gidas (13) • EUGENIJUS ŽMUIDA. Profesionalo mirtis (1) • MeilėKAREN L. BLOOMQUIST. Kas apibrėžia Bažnyčią – valstybė, etniškumas ar rinka?SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsKERRY SHAWN KEYS. ApsakymaiDAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ. Eilės (2) • AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės (1) • CASTOR&POLLUX. Recenzijos (49) • CASTOR&POLLUX. Fanaberijos (87) • JŪRATĖ BARANOVA. Aurelijus Augustinas ir Sigito Parulskio „Išpažinimai“Mardasavo dainių Petrą Zalanską prisimenant (1) • JONAS SERAPINAS. Skotoma, arba Lapų pūtiko gyvenimasMEILĖ GIRAITIENĖ. Blusų cirkas?RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Apsakymai (1) • LAIŠKAI (198) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


JUSTINA VAITKEVIČIŪTĖ. Gidas
Todėl paklusniai viską nuryju, nerenku nuorūkų, nevalgau surūgusių žemėtų obuoliukų, nesispjaudau, kramtau kietą jaučio skrandį, užsikeliu koją ant kojos, seku paskui nemalonius bendrakeleivius, prieš išeidama į miestą pusę valandos dažausi, kad būčiau kuo panašesnė į merginą iš reklamos, moteriškės iš penki šimtai dvylikto vyresnės, kasmet joms vis sunkiau nusipaišyti reklaminį veidą, tad dažosi beveik penkiasdešimt minučių. Anksčiau pavydėjau klasės berniukams: per pertraukas jie susikelia kojas ant stalo, garsiai keikiasi, po skambučio neskuba atsisėsti tvarkingai, pamokoje mėto žaismingas replikas, o mokytoja dailiai šypsosi ir švelniai pagrūmoja baltu kumštuku. Nenuleisdavau akių nuo gretimame suole sėdinčios laisvės, stengiausi įsikalti kiekvieną judesį, šypsnį, garsą, namie prieš veidrodį repetuodavau, kartodavau viską dešimtis sykių, mokiausi, kad pagaliau vieną dieną ir aš užsikelčiau kojas ant stalo ir garsiai įkvėpčiau jos, tos laisvės. [...]

EUGENIJUS ŽMUIDA. Profesionalo mirtis
Iš tiesų Profesoriaus tekstai šiek tiek apgaulingi – daro ne visai mokslinių rašinių įspūdį: neaptiksime čia išnašų, nuorodų į teorinę ar filosofinę literatūrą, pašalinių pavardžių, politinių kontekstų analizės. Visos teorijos – o teorijų jis išmanė labai daug (jo seminarų dalyviai tuo gerai įsitikino) – nedeklaruojamos, nusėdusios į gilesnį sluoksnį, ištirpusios ir susilydžiusios su grožiniais kūriniais bei kritiko patirtimi ir pavirtusios tuo, ką būtų galima pavadinti išminties balsu. Perprasti kūrinį "visu savo asmeniu" ir tik tada rašyti – tokį uždavinį sau kėlė Profesorius. Galima net spėti, kad įtakos tam turėjo Levas Tolstojus (jam gyvenime skyrė daugiausia dėmesio – parašė nemažai straipsnių ir net dvi knygas), didysis rusų budistas, matęs, kaip netobulai sutvarkytas gyvenimas, kurį patys žmonės ir sutvarkė, lengvabūdiškai paklusdami negatyviai savo prigimties pusei, vedami tuščių ir paviršutiniškų aistrų – gobšumo, pavydo, ambicijų, nepakantumo ir t. t. [..]

Meilė. Ištrauka iš Dialogo kultūros instituto spaudai rengiamos pokalbių knygos "Vienas Dievas, trys tiesos"
– Kas yra meilė?
– Meilė yra sielos būsena. Islamui aukščiausia meilės forma yra ta, kuri sieja Dievą ir žmogų. Ir tai yra žmogaus pareiga sugebėti pasiekti tokį santykio su Dievu lygmenį. Antrasis meilės lygmuo yra tas, kuris tikintį musulmoną sieja su Pranašu. Ir šį meilės lygmenį musulmonas privalo pasiekti. Tai yra svarbu, nes mylinčiajam yra kur kas paprasčiau paklusti mylimo asmens valiai. Vadinasi, meilė yra priemonė su mielu noru priimti religijos mokymus ir taisykles, daryti tai, ko ji iš mūsų reikalauja. Tarp visų žmonių, taigi ir tarp musulmonų bendruomenės narių, taip pat turėtų egzistuoti tam tikras meilės lygmuo, tačiau, norint priimti šią meilę, reikia išvalyti iš savo sielos visus neigiamus jausmus kitų atžvilgiu. O jei kalbame apie vyro ir moters meilę, tai islamas, žinoma, neneigia šio jausmo svarbos. Tiesiog islamas sako, kad įsimylėjus savo jausmus reikėtų reikšti santuokoje. Jokios kitos meilės formos, pavyzdžiui, gyvenimo nesusituokus, svetimavimo, islamas neleidžia.

KAREN L. BLOOMQUIST. Kas apibrėžia Bažnyčią – valstybė, etniškumas ar rinka?
Kai kurių kitų Europos liuteronų bažnyčių misija dažnai yra aptarnauti tam tikros etninės arba kalbinės mažumos žmones ir puoselėti jų tapatybę tose valstybėse, kuriose dauguma gyventojų yra kitos tautybės. Ir tada, jeigu atitinkamos etninės tapatybės žmonių grupė išmiršta, asimiliuojasi ar išsikelia kitur, Bažnyčiai kyla keistas klausimas – kokia dabar bus jos misija, ypač kada toje valstybėje dominuoja kitų konfesijų krikščioniškos bažnyčios. Kuo liuteroniškas liudijimas galėtų būti išskirtinis tokiose situacijose? Kaip šioms bažnyčioms įkūnyti Evangeliją, peržengiant ir keičiant etnines ribas? Ir kaip tai galėtų tapti Gerąja Naujiena tiems žmonėms, kurie yra tų bažnyčių nariai?

SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlės
Pavyzdžiui, tai, kad ir tiesa, ir neteisybė kartais vienodai žeidžia.
Sakantysis mano "turįs tiesą". Kas belieka?
Nedraskyti akių.

KERRY SHAWN KEYS. Apsakymai
Paprastai per slėpynes kas nors slepiasi, o kas nors kitas ieško, bet su manim išėjo truputį kitaip. Ne taip seniai savo labai skurdžiame mažame kambarėlyje žvelgiau į blausų, bet vešlų savo kilimėlio plauką, o paskui pakėliau akis į lango užuolaidą, ją mano vargingomis sąlygomis atstojo nupjauta išmestų durų plokštuma, kurią prieš keletą metų buvau radęs skersgatvyje. Langas buvo tik vienas, ir, neturėdamas tikrų langinių, aš įsprausdavau šią lentą į lango rėmus, kai norėdavau apsisaugoti nuo šalčio arba saulės šviesos arba kai jausdavau, kad mane kas nors stebi pro langą bute anapus gatvelės ar nuo stogo, ar net kybodamas bet kur ore. Į rėmus tiko puikiai. Dažniausiai uždengdavau pastarajam tikslui – slėptis nuo kokio žmogaus ar padaro žvilgsnio į mano kambarį, kai vakare būnu užsidegęs šviesą. Dieną būdavau visai tikras, kad niekas nežiūrės, nes gyvenu aukštai, ir langas, atrodo, pats turi blausiai drumstą atspindžių tinklą. Gal ne tokį blausų kaip kilimėlis, kuris, manyčiau, kažkieno bute buvo skaisčiai rausvas, prieš man jį nuperkant sendaikčių krautuvėje. Pardavėjas paklausė: "Jūs tikrai norite pirkti – tokį siaubingą?" [...]

DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ. Eilės
Viešpaties godos
Šiandien ir aš
Nepulsiu į glėbį
Akmuo ant kaklo
Didis papuošalas
[...]


AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės
putinas – rasputinas
viskas aišku
kai tau septyniolika
tunelio galas skamba
per daug nešvankiai
kad mirtum


CASTOR&POLLUX. Paprastas kaip vienas centas (Viktor Pelevin. Skaičiai. Romanas ir apsakymai. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2005.).
Šiuolaikinis menininkas – tai paprasčiausias prezervatyvas, kuriuo kapitalas naudojasi ritualinės sueities su pačiu savimi metu.
Ir dar smagu dėl lietuviško posakio "Eina jie b-biop". Dėkui knygos vertėjui J. Gimberiui, šitaip gražiai išvertusiam negražų keiksmažodį.
Ir iš tikro, tegul eina velniop, myriop ir b-biop rusiški keiksmai ir "naujarusiški" romanai!

"Normalios" visuomenės mitas (Slavoj Žižek. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano. Filosofijos darbų rinktinė. Sudarė ir iš anglų k. vertė Audronė Žukauskaitė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.).
Ši knyga, ypač pirmoji jos dalis "Ideologija ir jos šmėklos", skirta tam žmogui, kuris nors kartą pasijuto esąs "nenormalus", kuris nors kartą suabejojo iš valdžios lūpų per jos ruporą – masines informavimo priemones – nuolat sklindančia ideologine propaganda.

Kalba ne-būties namai (David Crystal. Kalbos mirtis. Iš anglų k. vertė Edita Šidlauskaitė, Gabrielė Gailiūtė. V.: Tyto alba, 2005.).
Tai, ką čia parašiau, lietuviams, gimusiems iš filologijos, gali nepatikti. Dar labiau apsiputos kokie nors fašistuojantys filologai, bet reikia žiūrėti tiesai į akis. Istorija determinuota. Viskas nulemta. Iš tikrųjų kalboje negyvena jokia būtis, tad jos mirtis – tai dar ne pasaulio pabaiga.

Absoliutus blogis (Valdemaras Kukulas. Judas taipogi danguj. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.).
Žodžiu, kaukė ir niekis. Kukulatūra. Bloga knyga. Bloga savo banalybėmis, o ne pačiu blogiu savyje, nes absoliutus blogis turi būti blogas ne išore, o savo būtimi. Žaisti poetine hipochondrija – pavojingas dalykas, ir dar spekuliuojant mirtimi? Matyt, V. K. yra prisijaukinęs mirtį ir ji poetą myli. Tik įdomu, apie ką jis rašys atgulęs į Antakalnio nekropolį? Negi apie prarastą rojų...

Tūlikų ir albumų poetika (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis. Eilėraščiai. V.: Vaga, 2005.).
Vaikystės ir paauglystės metais žmonės labai skiriasi. Vieni jų vadinami mergaitėmis, kiti – berniukais.

Fanaberijos (Enrika Striogaitė. Vienišėja. Eilėraščiai.
V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2005.).

Enrika Striogaitė, per Rašytnamio skaistyklą išleidusi antrą knygą, mano manymu, tuoj pat patenka į literatūrinių bobų kohortą. Nes nekyla ranka pavadinti jos poeziją kitaip nei grafomanija. Matyt, Rašytojų sąjunga sušvelnino vertinimo kriterijus arba čia prikišo rankas Kauno mafija. Turbūt ir viena, ir kita.

JŪRATĖ BARANOVA. Aurelijus Augustinas ir Sigito Parulskio "Išpažinimai". Sigitas Parulskis. Miegas ir kitos moterys. V.: Baltos lankos, 2005. 142 p.
Turiu išpažinti, kad ir aš padariau nuodėmę. Interpretuodama rašytojo tekstą pakeičiau jo profesinę priklausomybę: padariau iš jo filosofą. Ne iš kiekvieno rašytojo jį padarysi. Iš Parulskio, kaip ir iš Radzevičiaus, Gavelio, Kunčiaus, Marčėno, labai pasistengus galima padaryti. Lietuvoje pamažu klostosi intelektualiosios literatūros tradicija. Tarpinio rašymo, kyburiuojančio tarp filosofijos ir literatūros, atsiranda vis daugiau. Postmodernizmas, žinoma, trina skirtumus tarp literatūros ir filosofijos. Tačiau pats Parulskis kaip autorius, mano galva, vis dėlto nėra postmodernus. [...]

JONAS SERAPINAS. Skotoma, arba Lapų pūtiko gyvenimas
tinius poelgius. Pavyzdžiui, ar naktį jie mylėjosi, nes daugumos vyrų žvilgsniai – mušto šuns, moterų... tpfu, kaip už pinigus. Taip kalbu, nes nesu cinikas ir mano pareiga ne vien tik lapai. Žmonėms nustatau intelekto koeficientą, sudarau virtualias jų sekas. Kai viskas pabosta ir turiu įgaliojimus, iš karo sandėlių vargšams išduodu maisto talonus. Žmonėms įperšu įkyrias mintis, kad jie gali sirgti mažų organų vėžiu ir jiems reikia atlikti žymenis bei mėginius. Jei žmonės buriasi eilėse, tikrinu jų kišenes, ar jie netyčia neapsivogė, nes mūsų žmonėms tai būdinga. Gesinu vos spėjusius užsimegzti konfliktus ir iškart prašau parodyti pasą, ir žmonės nuščiūva. Kaimiečiams už parduotos karvės pinigus siūlau pirkti kinų prekių, nes prekės rankų darbo. Miestiečiams – užstatyti mansardinius butus, nes vėl atėję rusai juos vis tiek atims ir ten įrengs gynybinius taškus, kai juos (ir mus) puls trečiosios šalys ir į juos (ir į mus) priešai mėtys napalmo bombas bei skleis folijos gabaliukų sidabrinį lietų.

Mums rašo MEILĖ GIRAITIENĖ. Blusų cirkas?
Bet šiandien, šiandien mūsų mokyklą aplankė televizija! Gerbiama žurnalistė, stilinga ir madinga, į mano paprastą klausimą atsakiusi: aš nemokau jūsų dirbti, tai ir jūs manęs nemokykite...
Tai tokia žinia iš sostinės: mes jus parodysim per televiziją, nes jūs turite problemą. Atvykote iš mūsų skaudulių sensaciją daryti. Painiojate mus suktais klausimais...

RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Apsakymai
Ligoniukai tempia plastikinius maišelius. Šį sezoną einamiausi eurovaistinių reklaminiai "GSK – geriausia priemonė erekcijai gerinti". Rožiniai ponuliai tvirtina: "GSK – greitai ir patikimai". Pageidaujantiems šios palaimos – nemokamas telefonas 8~800 102 03 arba internetas "www.erekcija.lt". Vaistų ir malonumų kiekis ribotas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


48687. :)))2005-12-11 08:06
Adventas. Norisi kažko tikro ir gero. Duokit, labai prašau, visą numerį. Ne dėl savęs prašau, aš jau nuo vakar jį skaitinėju. Prašau dėl kitų, kad piktieji (nergumentuotieji) komentarai išnyktų, kad ne savo neva intelektualumą demonstruotų, o daugiau prie teksto palinktų "komentavimo meistrai".

48720. :(((2005-12-12 11:33
Na ir kas gi tas šiknius, "įvertinantis" knygas ir pasislėpęs po Castor...Pollux kepurėle, kas tas "šapka - nevidimka" , - tokių šlykščių opusų seniai neteko skaityti. Jie panašiausi į rašliavas ant tualetų sienų . Mieli Satėnai, ir elektroniniai, ir popieriniai, - jūs katastrofiškai baigiat nusivažiuoti. Laikykit lygį, - šitas mėšlas jūsų tikrai neišplukdys.

48721. virusas2005-12-12 11:39
Na jau tikrai, į elektroninį variantą buvo ir vertesnių straipnių nei ši krūva anotacijų...

48722. rudra2005-12-12 11:51
Čia viršuj turbūt gerbiami autoriai piktinasi? Na, man tai C Polluks patiko milijoną kartų labiau nei pvz. Šiušos šedevrai. Perskaičiau su didžiausiu malonumu!

48723. c.2005-12-12 11:55
Be abejo, kai paliekama rinktis tik iš blogybių - kuri geresnė ...

48740. Natalijus Zvonkis2005-12-12 13:57
Numeris- prastas. Patiko tik apie Bažnyčią ir "Gidas". Beje- "fliakų" sriuba man pasitaikė geresnė, net dabar seilės tysta atsiminus...

48748. visi i kova, visi i kova - artureris puola2005-12-12 14:23
visi i kova, visi i kova - artureris puola; fasistinis/komunistinis pavojus. Visi i kova, visi i kova

48777. rudra2005-12-12 17:24
Numeris neblogas. Patiko Serapinas, Žilevičius ir Baranova.

48783. serafimas2005-12-12 19:24
Numeris - nei blogesnis, nei geresnis už kitus, pilkas , ir tiek , o štai elekroninė versija - tiesiog kibiras poliucijų. Gėda...

48788. Kleopas2005-12-12 23:15
Atrodo, kad tos anotacijos uzurpavo dėmesį, kurio turėjo tekti ir kitiems tekstamas. Pigus triukas, bet visgi...

48799. Saulė2005-12-13 09:34
Internete nebeliko ką skaityti...

48805. zr2005-12-13 11:26
Polinkis cituoti ir užuominos į gotiką išduoda, kieno darbas ta literatūrinė diversija... Ką gi, gabiems vaikams leidžiama paišdykauti, tik įsivaizdavau, kad "vaikas" truputėlį labiau suaugęs. Daugiau nerimo kelia ŠA pozicija: kovoje už prenumeratą (nuo šiol ir internetinę) griebtis tokių priemonių - tas pats, kas pachabnas dažnutes rinkėjams dainuoti. O juk neišgelbės - nuo spaudos prenumeratos lietuviai atprato, prie internetinės - dar nepriprato. Galit išdėti į šuns dienas kad ir Nacionalinės premijos laureatus - niekas nuo to nepasikeis, tik save pažeminsite.

48871. D.O.2005-12-14 10:58
Jei čia anotavo Giedrė Kazlauskaitė, sorry, ji - ligonė. Pritariu zr nuomonei - ŠA, kokia jūsų pozicija, kas atrinkineja straipsniukus elektroniniam variantui, bandot tokiais pigiais triukeliais sučiupti už uodegos kaitytoją, kuris nuo jūsų sprunka, kur nespruks...

48872. Fiureris2005-12-14 11:17
Atėnai, ir toliau taip! Kuo daugiau purvo! Man jūs tuo ir patinkat.

48874. Neįdomu2005-12-14 12:05
Pigus bulvarinis skaitalas tie Šiaurės Atėnai darosi, gal tikrai medžiagos pritrūko, jei tokias niekines "recenzijėjes" kaip CASTOR&POLLUX deda?.. Matosi, kad autorius rašė paskubom, knygas tik pavartęs...

48877. vaya con dios2005-12-14 13:45
ne Kazlauskaitė.

48881. edva2005-12-14 14:21
Manau-ne G.Kazlauskaitė.Iš mūsų,vyrų, kohortos.Ar ne Sigutis Desantininkas?Pilnas nihilizmo ir paniekos Laureatas...

48891. Mąstantis2005-12-14 16:50
Gaila, žinoma, Giedrės, jei buvo neteisingai apkaltinta. Ji iki Castor/Pollux lygio nenusileistų.

48902. xX2005-12-15 01:36
Ne nenusileistų, bet nepakiltų - norėjai pasakyti, Mąstantis? Kuo gi apkaltinta Giedrė, kas ją apkaltino? Ar, pvz., Pakso negaila, kuris buvo neteisingai apkaltintas? O gal verčiau ne kaltinkim, bet jauskim? Ypač, jei mąstymas nesimąsto.

48909. Mąstantis to xX2005-12-15 08:44
Turėjau minty, kad už Castor/Pollux slepiasi tikrai ne GK, ir nereikia jai pripaišinėti autorystės: mano manymu, Giedrė rašo gerai, sugeba įžvelgti esminius dalykus, o Castor/Pollux "recenzijos" - kažkoks skubotas prabėgimas apžvelgiamų knygų paviršiumi. Argi tai - lygis?

48913. mg2005-12-15 09:00
lygis lygiui nepasiekiama,bet... ne popkornas,ne magdonaldas ne kritika...probrekšmiai

48926. detectyvas2005-12-15 10:18
ar tik cia ne K.Pocius darbuojasi?

49024. skrajune2005-12-15 17:59
3 3

49028. abr >Mąstantis2005-12-15 20:00
Pralinksminot:) Sykį parašiau, kokius mėgstamo autoriaus kūrinius labiausiai vertinu. Mėgstamas autorius netyčia užmetė akį žydron paraštėn, pasišaipė iš manęs ir mano mėgstamo autoriaus, tobiš iš savęs. Ir čia įsikišo jo gerbėjas, aišku, nepažinęs savojo kumyro...puolė mums draskyt akis, "gint" savo idolą...nuo paties idolo. Situacija komiška. Raudojau iš juoko. Autorius mėgino gintis, na, nuo gerbėjo, tačiau turėjo trauktis. :) Kitais žodžiais: Dieve, gink autorius nuo gerbėjų, nuo priešų patys apsigins. :)

49033. tikra tiesa2005-12-15 22:38
Yra gerbėjai ir yra gerbėjai.

49066. nepamirškite2005-12-16 17:38
prenumeruoti

49069. Irka2005-12-16 18:02
Man Giedre atrodo pajegi medituoti suaugusiuju i politika imesto vaiko ir atimtos jo vaikystes trauma. To vaiko saugojimas pasidaro nebe sielvartingai is diedu kikenancios galimybems.

Rodoma versija 30 iš 30 
14:44:31 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba