ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-12-10 nr. 776

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (31) • JUSTINA VAITKEVIČIŪTĖ. Gidas (13) • EUGENIJUS ŽMUIDA. Profesionalo mirtis (1) • MeilėKAREN L. BLOOMQUIST. Kas apibrėžia Bažnyčią – valstybė, etniškumas ar rinka?SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsKERRY SHAWN KEYS. ApsakymaiDAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ. Eilės (2) • AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės (1) • CASTOR&POLLUX. Recenzijos (49) • CASTOR&POLLUX. Fanaberijos (87) • JŪRATĖ BARANOVA. Aurelijus Augustinas ir Sigito Parulskio „Išpažinimai“Mardasavo dainių Petrą Zalanską prisimenant (1) • JONAS SERAPINAS. Skotoma, arba Lapų pūtiko gyvenimasMEILĖ GIRAITIENĖ. Blusų cirkas?RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Apsakymai (1) • LAIŠKAI (198) •

Profesionalo mirtis

EUGENIJUS ŽMUIDA

[skaityti komentarus]

In memoriam

Periodiniai literatūros leidiniai intensyviai ruošėsi minėti Rimvydo Šilbajorio 80-mečio jubiliejų sausio 6 dieną: „Kultūros barai“ jau gruodžio numeryje spausdins Kęstučio Nastopkos straipsnį, neseniai Mackaus fondo išleistą knygą „Poezijos skaitymai“ sausio mėnesį „Metuose“ recenzuos Viktorija Daujotytė, buvo rengiamas interviu su Profesoriumi... Publikacijos pasirodys, bet viskas bus jau su netekties ženklu – parinkęs šį simbolišką pavadinimą savo ankstesnei knygai, Rimvydas Šilbajoris štai pats virto tokiu ženklu, kurį dabar galime tik interpretuoti, negalėdami pasitikrinti, ar mūsų spėjimai teisingi. Lietuvių literatūrologija išgyvena sunkius laikus – prieš metus žuvo profesorius Vytautas Kubilius, iškiliausias literatas Lietuvoje. Dabar mus paliko didžiausias išeivijos kritikas.

Nepaisant jo sąmojo ir taiklios ironijos – lakios vaizduotės ir sveikos distancijos palydovų, reikia pasakyti, kad a. a. profesorius Rimvydas Šilbajoris buvo labai geras žmogus – gerasis senelis, ir tas gerumas buvo viena jo nelauktos, bet gražios mirties priežasčių – per daug jis turėjo apsiėmęs darbų ir per daug įsipareigojusią sąžinę jiems atlikti – datos ir terminai visą laiką spaudžia, kol vieną kartą užspaudžia tiesiog berašantį.

Per penkiasdešimt aktyvios veiklos metų Šilbajoris parašė apie 200 straipsnių (daugiausia lietuvių kalba), apie 300 apžvalgų (anglų kalba), dalyvavo dešimtyse konferencijų įvairiuose pasaulio kraštuose, nuolat dėstė kursus ir vedė seminarus skirtinguose universitetuose, rašė knygas, gavo daugybę premijų ir apdovanojimų, buvo redakcinių kolegijų ir įvairių asociacijų narys ar pirmininkas ir t. t. Jeigu surašytume visus jo titulus, veiklos ir publikacijų punktus, prireiktų kelių dešimčių puslapių. Kas mėnesį – po publikaciją. Šalia kitos veiklos. Skaičiai gluminantys. Dar labiau gluminantis yra repertuaro platumas. Kaip sodininkas savo sode, jis laisvai vaikščiojo po lietuvių, latvių, rusų literatūrą – prozą, poeziją, dramą ir kritiką – nuo XVII iki XXI amžiaus, kaip vaisių paimdamas į rankas tai Mažvydo „Katekizmą“, tai Astridės Ivaskos eilėraštį, Dostojevskio romaną ar Algirdo Landsbergio dramą, Donelaičio poemą ar Kubiliaus kritikos knygą, Girdzijausko lietuvių eilėdaros studiją ar Jono Meko eseistiką, Jasukaitytės prozą ar Gedos poeziją, pasukdamas rankose ir parodydamas kiekvienąkart netikėta puse, pasakydamas esminius dalykus. Mėgo jis plačias apžvalgas (viename straipsnyje aprėpia, tarkim, paskutinių kelių dešimtmečių rusų romanus – ne pavadinimus, bet turinius, tendencijas, literatūrinę vertę – iš kur jis tuos romanus gauna? kada perskaito?), komparatyvistinius dalykus (palyginti, pavyzdžiui, Henriko Radausko ir Gunaro Salinio poeziją), literatūros teoriją, mėgo atrasti poezijoje mitologijos ir folkloro pėdsakus, binarines struktūras, pasikartojimus ir sąšaukas (Tolstojaus epas „Karas ir taika“ aptariamas šiuo aspektu – tarytum geras poezijos kūrinys...). Bet labiausiai gluminantis yra atliktų darbų profesionalumas, tobula klausa, suvokimo mastas ir jėga – kiekvienas sakinys preciziškai taiklus ir motyvuotas, naratyvas nepaprastai intensyvus ir turiningas, išsakoma mintis aiški ir skaidri. Perskaityti tekstai jo neblaškydavo, jis nepasiduodavo asociacijų pagundoms pasipuikuoti savo išprusimu, koncentruotai išlikdavo prie teksto, sakydamas tik tai, ką reikia sakyti – pavyzdinė profesionalo disciplina. Įdomu tai, kad jis savęs nelaikė akademišku mokslininku, kaip apskritai mokslu nei kritikos, nei literatūros teorijos nevadino. Paklaustas apie dabartinę kritiką ir konkrečiai Haroldą Bloomą, Profesorius laiške rašė: „Harold Bloom savo laiku labai skaitytojus paveikė ir pasekėjų susilaukė, bet pastaruoju metu tarp tų „postmodernistų“ susidarė nuomonė, kad jis retoriškas, atgyvenęs, retrogradas, kartojantis tik senas buržuazines vertybes, kurios, anot Barthes, buvo užmestos visuomenei, tartum jos būtų savaime aiški tiesa. Naom Chomsky ir Derrida – va, čia kas kita... Amerikoj labai daug didelių universitetų, kuriuose smarkiai darbuojasi dekonstrukcionistai ir savo raštais, buvimu sudaro pagrindinį intelektualinį svorį. Paskaičius kai kuriuos Modern Language Association iškeptus straipsnius, tik ieškai, kur čia Harold Bloom kaip antipodas toms komiškoms nesąmonėms. Barthes: „Šilbajoris irgi buržujus“. Greimas: „Ne visai – mano semiotiniame kvadrate jis iš tiesų tik ‘ne anti-buržujus’“. Foucault: „Taigi, kad jo nėra; savo parašymo aktu jis save panaikino, liko tik jo tekstai“. Šilbajoris: „Norisi miego“.

Iš tiesų Profesoriaus tekstai šiek tiek apgaulingi – daro ne visai mokslinių rašinių įspūdį: neaptiksime čia išnašų, nuorodų į teorinę ar filosofinę literatūrą, pašalinių pavardžių, politinių kontekstų analizės. Visos teorijos – o teorijų jis išmanė labai daug (jo seminarų dalyviai tuo gerai įsitikino) – nedeklaruojamos, nusėdusios į gilesnį sluoksnį, ištirpusios ir susilydžiusios su grožiniais kūriniais bei kritiko patirtimi ir pavirtusios tuo, ką būtų galima pavadinti išminties balsu. Perprasti kūrinį „visu savo asmeniu“ ir tik tada rašyti – tokį uždavinį sau kėlė Profesorius. Galima net spėti, kad įtakos tam turėjo Levas Tolstojus (jam gyvenime skyrė daugiausia dėmesio – parašė nemažai straipsnių ir net dvi knygas), didysis rusų budistas, matęs, kaip netobulai sutvarkytas gyvenimas, kurį patys žmonės ir sutvarkė, lengvabūdiškai paklusdami negatyviai savo prigimties pusei, vedami tuščių ir paviršutiniškų aistrų – gobšumo, pavydo, ambicijų, nepakantumo ir t. t. Tarytum nematomo profesionalo ranka parašyti Šilbajorio tekstai skleidžia išmintį ir ramybę, kur reikia – tylią gėlą ir visad – džiaugsmą dėl gero kūrinio. 1947–1949 metais studijavęs vokiečių ir anglų literatūrą Johanneso Gutenbergo universitete Maince (Vokietija), vėliau dar baigęs koledžą Amerikoje, Kolumbijos universitete 1955 metais gavęs magistro, o 1962-aisiais – rusų literatūros daktaro laipsnį, nuo 1963 metų iki pat pensijos (1991) Šilbajoris profesoriavo Ohajo valstybiniame universitete kaip slavų bei Rytų Europos kalbų ir literatūrų specialistas. Paskui daugiau kaip dešimt metų dar buvo kviečiamas įvairių universitetų – ne tik Lietuvoje. Įdomu, kad latviai, vos atgavę Nepriklausomybę, 1991 metais Profesorių išrinko savo Mokslų akademijos garbės nariu. Panašu, kad mūsų akademiniuose sluoksniuose Šilbajoris niekad nebuvo pakankamai įvertintas, galbūt dėl asmeninio kuklumo, galbūt dėl nerėkiančio mąstymo stiliaus, nors, ko gero, jis buvo pasaulinio lygio mokslininkas: jam skirta vietos tokiuose žinynuose kaip Who’s Who in the Midwest, Who’s Who in America, Who’s Who in American Education. Kad 1999 metais Šilbajoriui įteiktas Gedimino ordinas už nuopelnus Lietuvos kultūrai – tiesioginis prezidento Valdo Adamkaus, Šilbajorio bendražygio „Santaros-Šviesos“ suvažiavimuose, nuopelnas ir daugiau asmeninis įvertinimas. Tačiau dar niekas neprarasta – mes turime Profesoriaus tekstus, protingus ir nesenstančius, tad jei skirsime jiems daugiau dėmesio – tai ir bus geriausias atlygis, tai ir bus, kaip sakė Rimvydas Šilbajoris, „mano amžinybė“.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


114191. Ernestas Tyminas :-) 2008-04-11 22:41
labai geras straipsnis! mano dede parase sita straipsni! as jou labai didziuojuosi!

Rodoma versija 30 iš 30 
14:44:30 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba