ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-12-10 nr. 776

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (31) • JUSTINA VAITKEVIČIŪTĖ. Gidas (13) • EUGENIJUS ŽMUIDA. Profesionalo mirtis (1) • MeilėKAREN L. BLOOMQUIST. Kas apibrėžia Bažnyčią – valstybė, etniškumas ar rinka?SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsKERRY SHAWN KEYS. ApsakymaiDAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ. Eilės (2) • AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės (1) • CASTOR&POLLUX. Recenzijos (49) • CASTOR&POLLUX. Fanaberijos (87) • JŪRATĖ BARANOVA. Aurelijus Augustinas ir Sigito Parulskio „Išpažinimai“Mardasavo dainių Petrą Zalanską prisimenant (1) • JONAS SERAPINAS. Skotoma, arba Lapų pūtiko gyvenimasMEILĖ GIRAITIENĖ. Blusų cirkas?RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Apsakymai (1) • LAIŠKAI (198) •

Eilės

DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Editos Matulionytės piešinys

Poilsis prie užmiesčio upės


        Debesys dangumi nusineša tavo žvilgsnį
        Prie lengvo upės vingio pasroviui
        Nuplaukia mažas plūduras
        Prikabintas prie permatomo siūlo
        Bebalsė žuvis žiopčioja krante
        Aidint vėjo varpams kažkur mieste
        Švento Kazimiero bažnyčios bokšte
        Čia pat po kojomis smėlėti kurmio urvai
        Labirintais išdarkę pievą
        Lėti ir tylūs sėlinančios katės žingsniai
        Saulė kaitri skaudžiai degina
        Veidą pečius krūtis rankas liemenį kojas
        Degina mintis skrajojančias su paukščiu
        Tarp laibų medžio šakų ir liepsnojančių
        Žaluma pavasarinės gyvybės pumpurų
        Ant spinduliuojančio upės kranto
        Sidabro šaltumo vandenyje raibuliuoja
        Atvirkščias šio pasaulio vaizdas
        Keistai pulsuojantis kūniškasis atspindys
        Atsiduodantis vandens ir gyvių glamonėms
        Srovenančioje saulėkaitos tėkmėje
        Paslaptingai tylus alsavimas





        Pasikartojantys nakties sapnai
        Keistai ar pranašiškai šlama ant raudonų lūpų
        Su rytmečių kavos kvapais
        Atsimušdami į kasdienišką buitį
        Persmelkdami skaidriai lengvą palaidinę
        Prigludusią prie mieguisto kūno
        Erotiškai bundančių formų

        Svaiginanti ramybė virpa
        Ant saulėtairaštuoto patalo
        Kartu su maža sparnuota sapnų būtybe
        Pragmatiškai dairausi aplink
        Tobulai sudėliotame interjere
        Amžinojo ilgesio virpantis balsas

        Po to mazgoju veidą sename aliuminio dubenyje
        Lėkštes šakutes langus sienas veidrodžius
        Panardinu į mirguliuojantį muiluotą vandenį
        Toks žaidimas žiūrint į baltas putojančias dėmes
        Į baltas mano skriejančių laivų bures

        Užkaistame puode kunkuliuoja
        Kraujo spalvos ir skonio sriuba
        Pakvimpa lauro lapais kariu pipirais…




Tu


        Kada piktdžiugiška melancholija
        Aplenkė kūnišką realybę
        Iš rėmų apdulkėjusių žvelgei
        Liūdnom akim
        Fatališka būtis ir personažai
        Paprastos transformacijos
        Absurdiškame kankinimo paviljone
        Vis dar tikėjai manimi
        Pozityviais miražais
        Akių gelmėse tobulame
        Portrete





          Tėvui


          Viešpaties godos
          Šiandien ir aš
          Nepulsiu į glėbį
          Akmuo ant kaklo
          Didis papuošalas
          Be tauraus metalo
          Skausmo akimi
          Žvelgiančia iš tolo
          Pro metų lapiją
          Tą didžią dieną
          Kai neliko tavo žingsnių
          Tik mediniai ramentai
          Į pačią širdį
          Išeinant pro praviras
          Duris ne į kitą
          Pasaulį ne pas mane
          Ne pas tave
          Žydi ugnimi
          Viešpaties godos
          Kiekvieną dieną
          Paženklindamos




Įprastas šnabždesys vidurnakčio salėje


        Šioje atkarpoje – tolimiausi taškai
        Mūsų nesusitikimai ir išsiskyrimai
        Įnoringi kaprizai ir pasyvūs nuoboduliai
        Gilesnės raukšlės savigraužos veiduose
        Riebaluotais pirštais nučiupinėti
        Porcelianiniai puodeliai ąsotėliai lėkštelės
        Išdėliotos apdulkėjusiuose metų natiurmortuose
        Nutapytuose aliejiniais dažais po lakuotais paviršiais
        Virpančių rankų prisilietimai ir sentimentai
        Nubraukiant dulkių pilkumą nuo seno juodo
        Atmintyje vis dar skambančio fortepijono

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


147582. Regina :-) 2009-01-22 12:12
Kiek daug kartų skaičiau, masčiau ir nesupratau, tai išnyra prisiminimais tartum jie butų mano. Daiktai-atgiję žodžiuose.

149940. Emilija2009-02-12 15:51
Jeigu eilėraščiuose galima surasti kažką artimo, savito tai kūinys nėra svetimas ir šaltas. Esame žmonės, tik kiekvienas gyvename savo gyvenimą. Patiko, labai.

Rodoma versija 30 iš 30 
14:44:27 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba