ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-07-12 nr. 660

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Upės portretas (29) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Vandenės dienos (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dėlionės (4) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (17) (6) • VIKTOR JEROFEJEV. Tarybinės literatūros šermenys (2) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (4) • NIKOLAJ GUMILIOV. PoezijaJULIJUS LOZORAITIS. Karti kultūros žurnalistų duona bręsta komercinės žiniasklaidos laukuose (5) • LAIMANTAS JONUŠYS. Santūria kalba apie klaikius išgyvenimus (4) • BARBARA GARLASCHELLI (4) • Širdzingai kviecu! (3) • DARIUS GIRČYS. Vartai (1) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (ir radijas)-vp-. Gyvatės viliojimas (6) • -vp-. Amalas (3) • -vp-. Šilkininkystė (4) • Liūnė Janušytė. Korektūros klaidaLaiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (17) •

Vartai

Laiškas iš Berlyno

DARIUS GIRČYS

[skaityti komentarus]

Klausas dirbo sportbačių fabriko buhalteriu ir šypsojosi tada, kai juokdavosi skyriaus viršininkas. Virš rašomojo stalo pro langą matėsi aukšta gelsvų plytų siena, ant jos – didžiulis plakatas "Pavasaris su H & M". Strazdanota tamsiaplaukė siaurutėliu bikiniu įdegusia ranka lyg ir moja žiūrovui, už šlaunų (antrame plane) – dykumos smėlynai. Vieną popietę Klausas buvo suskaičiavęs ir plytas. Jų buvo 67 666, neaišku, kiek uždengia reklama. Iškabas keisdavo kas tris mėnesius, jos susidėvėdavo taip pat greitai kaip ir fabriko avalynė permainingu oru. Greičiausiai blukdavo viršutinė kūno dalis, o labiausiai drėkdavo apatinė. Kad ir dabar – ant glotnaus pilvo sublizgo pirmi lietaus lašai, o dykuma patamsėjo žalsvais cheminiais pustoniais. Klausas uždarė langą, kad skersvėjis nenupūstų nuo stalo patikrinti atrinktų sąskaitų. Kabinete Nr. 2 buvo skaičiuojamos pajamos, minus nuostoliai, minus šešiolika procentų mokesčių nuo gauto pelno valstybei. Matematinius veiksmus įgarsino ramus kompiuterių ošimas (retsykiais pertraukiamas bendradarbių krenkštelėjimo) ir pritraukiamos prie stalo kėdės kojų čiūžtelėjimas linoleumu. O kai pastato gelmėse besižiojančios lifto durys plienine nugarėle dusliai bumbteli į juodą guminę juostą, atneša paštą. Vartai į įmonės teritoriją – kitas reikalas, parėmė delnu smakrą Klausas, jų yra visokių. Brandenburgo vartai (iki jų penkios minutės kelio nuo čia) įkvėpė Bachą, o Alhambros vartams arabeskas rašė Debussy. Kad lengviau atsivertų, reikėtų užlašinti alyvos ant cypiančių vyrių, o uždarant stumtelėti velkę į movą (retsykiais tenka net jėgą panaudoti). O kokie puikūs yra Pilies parko vartai! Nuo geležinių lelijų, besivejančių aplink užaštrintus virbus, jis laisvalaikiu mielai nugramdytų rūdis. Užsimovęs darbines pirštines, voleliu nudažytų pažaliavusias skardas šviesiomis spalvomis. Juk būtų daug gražiau! Gal padėtų ir kompozitoriai? Pagalvojo apie Bachą, o tas pritariamai linktelėjo. Klausas pašoko nuo kėdės ir sugniaužęs ryšulį raktų nuo seifo leidosi į įsivaizduojamo parko vėsą. Šalia žingsniavo Bachas. Rankose buvo stebuklingi raktai nuo visų pasaulio vartų ir durų. Galėjai įeiti kur panorėjęs. Saulės zuikučiai liuoksėjo ūksmingais platanais. Klausas nusirišo kaklaraištį ir tvarkingai susukęs į ritinėlį švystelėjo į šiukšlių dėžę. Bachas pasiūlė ilgai nelaukus atrakinti Silezijos vartus, o savaitgalį (jeigu nelis) paiškylauti kartu su jo šeima prie Kotbuso vartų. Kiek tolėliau boluojančioje parko estradoje instrumentus derino muzikantai. Tarp mūsų šnekant (apsidairęs sukuždėjo maestro), garsai yra skaičiai. Jie atskleidžia harmoniją, tai yra (sustojo medžio šešėlyje) matematines proporcijas, esančias daiktų prigimtyje ir (visai pašnibždom) žmoguje. Skaičiai yra garsai, – pasitikslino Klausas, krenkštelėdamas visai kaip darbe. Bachas, kad būtų aiškiau, paniūniavo naują preliudą ir toliau jau garsiai pasakojo apie varžybas su Telemannu dėl kunigaikščio teikiamų privilegijų. Pasakojimą šiurkščiai nutraukė kasininkė, skardžiu balsu pasigedusi seifo raktų. Klausas, vengdamas nemalonumų, sugrūdo raktus po marškiniais. Iš baimės sudrėko delnai. Tačiau jis (raktų ryšulys) išdavikiškai dzingtelėjo prasispraudęs pro diržo sagtį ir įsmuko žemyn į tarpkojį. Žingsnis sutrumpėjo per pusę. Ant akies krašteliu įžiūrimų parko vartų nuobodžiaujantys paaugliai juodu aerozoliu vedžiojo žodelį su dviem balsėm ir ruošėsi jį iliustruoti piešiniu. Bachas nusprendė paauklėti bjaurybes lazda ir kiek susikūprinęs nubėgo vartų link. Prašom neužstatyti vartų automobiliais, aidėjo griežtas Bacho balsas nuo parko pusės. Klausas pritarė galvos linktelėjimu, tačiau raktai, kiek pakeitus kojų padėtį, išdavikiškai žvangtelėjo užkarpėlėmis, nuslydo klešne ir minkštai tarkštelėjo ant linoleumo. Bendradarbiai, laikydamiesi saugos taisyklių, iškart užtrenkė duris iš vidaus. Tiesiai į veidą gižiai lekuoja kasininkė, dygiai spoksodama dumblo spalvos akimis. Nepatiklūs bendradarbiai pila klausimus. Skubiai reikia teisintis, bet seilės skandina liežuvį, o jis brinksta, kol užpildo visą burnos ertmę. Todėl išeina tik – (...) ir (...). Įtarūs bendradarbiai, neatitraukdami akių nuo Klauso, garsiai prisiminė prieš metus prapuolusį vyrišką skėtį. Ant rašomojo stalo nutūpė stambi musė, darbo diena artėjo prie pabaigos. Pasiduosi, bus lengviau, užverdamas sunkius vartus riktelėjo Bachas. Iš savo orkestrantų jis reikalavo atidumo atliekant kūrinį ir žinojo, kaip nelengva taisyti ištižusį charakterį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 26 iš 26 
14:44:24 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba