ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-12 nr. 844

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALLISTER HEATH. Sveiki atvykę į šviesią dabartį (9) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatūros (2) • MANTAS ČIŽAS. Eilės (7) • -gk-. Sekmadienio postilė (6) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Vokietmetis Viekšniuose (6) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Buratino rakteliai ir rauginti agurkėliai (1) • ROMAS SADAUSKAS. Gegutės lizdasSIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (12) • AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ. 45 iliustracijos eilėraščių knygai „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (11) • IEVA GUDMONAITĖ. Šešėlių mantros (3) • MINDAUGAS MILAŠIUS-MONTĖ. Tembrai ir variacijos keturiems trieiliams (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (27) • VYTAS GEDUTIS. Ežeras (2) • JONAS BENAMIS. Ir šunims reikia civilizacijos (2) • VYGANTAS VAREIKIS. Kaip Airijoje (2) • MEDA BOROVSKA. Kas uždraus CCCP? (13) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-gahyro (16) • GILBONĖ. Kai aš buvau protinga (218) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXV) (1) • gal rasot hieroglifus voveres plauku teptukais vandeniu ant saligatvio? (315) • 2007 m. gegužės 19 d. Nr. 19 (845) turinys (12) •

Kas uždraus CCCP?

MEDA BOROVSKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andriaus Šiušos karikatūra

Matyt, senstu. Man vis dažniau išsprūsta žodis uždrausti.

Negi šitų nesąmonių dar niekas neuždraudė rodyti? – užverdu, kai vyras savaitgalį panyra į kokią rusišką humoro laidą lietuvišku televizijos kanalu. Klausimas, be abejo, visiškai kvailas. Valdo laisvas žodis ir jį reguliuojantys reitingai bei pinigai. Užsiminti apie patriotinius televizijų vadovų jausmus net netaktiška. Jau girdžiu atsišaukiant: o kuo rusiškos laidos blogesnės už amerikietiškas, švediškas, latviškas? Negaliu palyginti, nes tokių mūsų televizijose nėra. O gal aš nacionalistė, rusofobė? Kad ne. Dostojevskį rusiškai skaičiau, o užkalbinta rusų neapsimetu nemokanti jų kalbos.

Kaip galima šito neuždrausti įstatymu? – įsiuntu, kai pamatau ant marškinėlių ar automobilio numerio raides CCCP ir kūjį su pjautuvu. Svastiką uždraudė – nežinau, kuo šventesni sovietiniai ženklai ir juos sukūrusi ideologija. Įtariu, kad jais pasipuošia tie, kurie nežino nei ką tie ženklai reiškia, nei koks tada buvo gyvenimas. Estetika ar specialiųjų tarnybų sąmokslo teorija – kad visuomet būtume pasirengę atgaivinti žlugusią „tėvynę“ ar bent jau nebūtume jos pamiršę?

Man tai niekuo nesiskiria Lietuva nuo Sovietų Sąjungos, – parkelyje nugirstu istorijos testą aptarinėjančias gimnazistes. Iš netikėtumo stabteliu. Man trisdešimt treji, jei būtų antra tiek, įsiterpčiau. Tiesiog įdomu sužinoti, ką merginos turi omeny. Galėčiau jų istorijos žinias praplėsti linksmais pasakojimais apie spaliukus ir pionierius, apie patriotinius žygio ir dainos konkursus, apie Pergalės dienos minėjimus, kai į mokyklą plūsteldavo ordinuoti karo vetaranai ir riesdavo istorijas, kaip Berlyną ėmė (iš tiesų jie buvo vietiniai miestelio stribai, kurių „karo“ žygiai baigdavosi ties artimiausia geležinkelio stotimi). Kai visa tai papasakojau beveik dešimtmečiu jaunesnei draugei, jai buvo juokinga ir... neįtikėtina. O jei mus skirtų dvidešimt metų, galbūt galėčiau šnipštelti ir kokią solidesnę istoriją, pavyzdžiui, iš CK ar KGB gyvenimo. Ką gali žinoti. Dabar lengva visiems moralizuoti, kokie blogi buvo kagėbistai, kaip reikia juos uždrausti, pasmerkti, išmesti iš padorios nacionalinės visuomenės. Išmeskim ir tuos, kurie naujojoj Lietuvoj lipa per kitų galvas siekdami aukščiau iškilusios kėdės, dėl pomėgio ar naudos skundžia kolegas viršininkams. Neįžvelgiu didelio skirtumo tarp šių veiksmų. Kagėbistai skundė kitus dėl mylimos tėvynės („tėvynės meilė – šventa“, – rašė vienas mūsų poetas), modernieji stukačiai – tik dėl asmeninės naudos.

Negaliu atsistebėti aplink girdėdama, kaip sovietiniais laikais neva visi tyliai kovojo prieš sistemą, kaip visi žinojo tikrąją istorinę tiesą, net spaliuko ženkliuką segintys pypliai. Nežinojau ničnieko ir tikėjau tuo, ką man mokykloje sakė – ir, atrodo, labai nuoširdžiai – mokytojai. Būčiau tarnavusi tėvynei kaip kokia Marytė Melnikaitė, kurios vardu buvo pavadintas mūsų pionierių būrys.

Kartais su vyru projektuojame savo gyvenimą anoj sovietinėj erdvėj, o dukrai sekam stebuklines pasakas apie tuščias parduotuves ir minias prie deficitinių mandarinų. Vienas kitam vardijame tragikomedijų variantus: mūsų pažintis užsimezga pradedančiųjų kagėbistų suvažiavime, mes sėkmingai darome politinę karjerą, ir staiga viskas nutrūksta, iš didvyrių tampame nusikaltėliais... Šioj istorijoj, kuri galbūt kažkam ir nutiko, kraupiausia yra suvokimo akimirka, kad viskas, kam tarnauta ir kuo tikėta, tėra farsas, absurdas, tobulų tobuliausias mulkinimas, epochos apgavystė. Laimė, kad man dabar trisdešimt treji, o ne dešimt metų daugiau – kužda savisaugos instinktas. Man tiesiog pasisekė. Iš manęs sistema tyčiojosi ir kodavo „kilniems darbams“ tik keliolika metų; jei taip būtų elgęsis koks asmuo, paduočiau į teismą, mane pripažintų nusikaltimo auka (buvau lengvai pažeidžiamas vaikas, nepilnametė!) ir priteistų konvertuojamų rublių sumelę. Dabar Seimas net užsiminti bijo apie istorinės, jau nepataisomos, žalos atlyginimą Lietuvai, šiukštu, dar ateis Putinas su kūju ir pjautuvu ir ištaškys akiplėšas. Gynėjų nebus: ES tyliai susigrąžins nespėtus panaudoti struktūrinių fondų pinigus, o Bushas pažadės pagalbą per kitas Kalėdas, kai baigs karą Irake. O gal net niekas ir nepastebės, ypač jei Putinas paleis į Europą pigias dujas.

Galėtų į teismą paduoti koks buvęs kagėbistas: už tai, kad buvo apmulkintas ir apgautas. Tik ką paduoti? Sistemą ar mirusius jos kūrėjus? Pagal mūsų išgyvento farso dėsnius atsakovas galėtų būti kad ir Leninas: koks skirtumas, kur jam pagulėti – mauzoliejuj ar teismo salėj? Sovietinė sistema dar ne tokius triukus išdarinėjo.

Nesibylinėjame, vis tiek niekas negrąžins prarasto laiko. Tariamai ramiai gyvename. Randuoti, nepasitikintys savimi ir kitais, skaudžiai užgauliojantys. Perduodame tai savo vaikams kaip žiaurų palikimą, kad jie pratęstų tą neįtikėtinai absurdišką okupacinę sistemą, kuri mus kūrė ir visam gyvenimui ryškiau ar blankiau įspaudė ženklus, rusiškus keiksmažodžius, sparnuotas sovietinių filmų frazes, meilę rusų popžvaigždėms ir paprastiems agitbrigadų ansambliams, ūmai užplūdusiems lietuviškus televizijos kanalus. Vieni mielai vartoja šį Rusijos eksportą, palaikantį sovietinį įšalą Lietuvoje, kiti trina menkiausią sovietinio palikimo ženklelį ir deda spaudą uždrausti.

Negaliu pasakyti, kodėl būtent dabar man parūpo sovietinis laikas, vis dar persmelkęs mūsų gyvenimus. Juk nieko naujo nepasakiau: visi tą patį išgyvenome, ir prisiminimai, ko gero, panašūs. Gal provokuoja į anuos laikus grąžinančios ir pastebimai besirusifikuojančios Lietuvos (ES narės!) televizijos. Gal senstu: tai ne amžius, tai tokia būsena, kai praeitis suspaudžia į prisiminimų gniaužtus. O gal tiesiog pagailo buvusio užsienio reikalų ministro, virš kurio galvos tyros sąžinės ir komunistinės praeities nesužalotas Seimas garsiai iššovė raudoną draudimo salvę. Rasti atpirkimo ožį ir jį viešai nubausti užvis lengviausia, tai tikrai esame išmokę. Tik niekaip nepalieka mintis, kad juo galėjo tapti bet kas. Kad ir aš, jei taip dar dešimt ar dvidešimt metų...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


83672. tarybinė dešrelė :-) 2007-05-16 14:30
Tuoj mes LR uždrausime!

83683. vegetarai2007-05-16 17:21
Tik pabandyk. Mes tavęs neėsim!

83688. ne :-) 2007-05-16 18:36
Dievo bausmė - būti Judu arba kolaborantu.

83714. e -ne2007-05-17 08:40
naivuolis! kaiptik - dievo dovana. paziurek kaip jie dabar materija ir pareigomis- titulais apdovanoti!

83720. ne ne :-) 2007-05-17 09:18
Vertybė - blizgantis kūnas ir juoda-purvina siela?

83730. e - ne2007-05-17 11:52
sugebejimas suprast ironija-sarkazma irgi vertybe.

83740. Sutinku is dalies :-) 2007-05-17 12:45
Sutinku iš dalies. Bet pranyko ribos tarp realybės ir sarkazmo. Skaityk kai kuriuos straipsnius ir gali suprasti kaip labai gilią ironiją, arba kaip tiesioginę kolaborantų propogandą. Kur ribos?

83749. e2007-05-17 14:50
a jooo... gorbis sunaikino gelezine uzdanga, postmodernas - ribas. neliko aiskios vertybiu nomenklaturos. gyvenimas tapo dar sudetingesnis. vai,vai.

83752. Liko viskas :-) 2007-05-17 15:28
Viskas liko. Ir vertybes ir nomenklatura.

83829. krankt2007-05-18 01:34
Vaje, tik dabar pamaciau, kad cia musu kiskis p nupiestas!!!

126551. u_s_s_r_ :-( 2008-08-02 22:33
ЛИТВА. – КАК ВСЕ ОПУЩЕННО! ВОТ СКАЖИТЕ МНЕ, ВИДИМО НИ ВЧЁМ НЕ РАЗБИРАЮСЬ: ПОЛУЧАЕТСЯ, ЧТО ПРИ КОММУНИЗМЕ БЫЛ БЕСПРЕДЕЛ, А ТЕПЕРЬ, МОЛ – ПОРЯДОК?!

167787. nesutinku :-( 2009-08-12 10:31
nebuvo taip blogai tais laikais

Rodoma versija 26 iš 27 
14:44:11 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba