ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-12 nr. 844

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALLISTER HEATH. Sveiki atvykę į šviesią dabartį (9) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatūros (2) • MANTAS ČIŽAS. Eilės (7) • -gk-. Sekmadienio postilė (6) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Vokietmetis Viekšniuose (6) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Buratino rakteliai ir rauginti agurkėliai (1) • ROMAS SADAUSKAS. Gegutės lizdasSIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (12) • AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ. 45 iliustracijos eilėraščių knygai „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (11) • IEVA GUDMONAITĖ. Šešėlių mantros (3) • MINDAUGAS MILAŠIUS-MONTĖ. Tembrai ir variacijos keturiems trieiliams (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (27) • VYTAS GEDUTIS. Ežeras (2) • JONAS BENAMIS. Ir šunims reikia civilizacijos (2) • VYGANTAS VAREIKIS. Kaip Airijoje (2) • MEDA BOROVSKA. Kas uždraus CCCP? (13) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-gahyro (16) • GILBONĖ. Kai aš buvau protinga (218) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXV) (1) • gal rasot hieroglifus voveres plauku teptukais vandeniu ant saligatvio? (315) • 2007 m. gegužės 19 d. Nr. 19 (845) turinys (12) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viršelio dailininkas Ramūnas Čeponis


Ecce homo!

Poezijos pavasaris 2007. Almanachas. Sudarytojai Valdas Daškevičius ir Agnė Biliūnaitė. V.: Vaga, 2007.

Prigimtis, žmogau, – nuostabiai bjaurus dalykas. Atidžiau pažvelk, brolau, į veidrodį (o dar geriau – į sielrodį) – ir tu išvysi kergtis pasiruošusį žvėrį iššieptomis iltimis, kruvinais nagais ir varvančiomis išskyromis. Taip taip, tai tu. Visu savo gyvulišku grožiu ir dieviška esybės didybe... Kad ir kaip besistebeilytum, nieko ten daugiau neįžiūrėsi... O jeigu to nematai, tai esi arba aklas, arba melagis. Arba ir tas, ir tas kartu.

Kas gi tau išdūrė akeles ir išmokė melo žodelių? Ar tik ne ta viliokė mergelė Kultūrėlė?.. Apsuko galvelę, pavergė širdelę, atėmė jėgeles, ir tu užsnūdai su kvaila ir palaiminga šypsena veide. O pabudai jau neregys, beiltis ir benagis. Pakilai su baimingai susigūžusiu pimpaliuku. Ir prabilai su melo žodžiu lūpose. Ir ėmei apgaulingai suokti apie tyrą, nežemišką, vos ne dievišką savo prigimtį...

„Esu įsitikinęs, kad tai, ką laikome prigimtimi, paprasčiausiai sukurta socialinės aplinkos ir kultūros“ (A. Tereškinas, „Apie mazochistinius vyrus, šleikštulį ir senas moteris“, p. 279). Sena gera tiesa. Yra tikroji žmogiška prigimtis – žvėris žvėries snukiu. Ir dirbtinė – žvėris angelo veidu, net angelas su dar angeliškesne kauke. Pastarąją mes idiotiškai laikome natūralia, prigimtine. Ir kuriame dirbtinius mokslus bei menus, stengdamiesi ją išaukštinti. Studijuojame kvailą kultūros antropologiją ir rašome dar kvailesnius religinius eilėraščius...

Apskritai reiktų kalbėti apie dvi visiškai priešingas, viena kitą neigiančias prigimtis. Žmogaus prigimtį ir kultūros prigimtį. Visos senos ir atsibodusios šnekos apie žmogaus prigimties dvilypumą – tuščios, nieko dvilypio ar dar kaip nors sulipusio joje nėra. Žmogus ir kultūra – antagonistai. Prigimtinė kultūros paskirtis – neigti žmogišką prigimtį, o natūralus žmogaus siekis – nusimesti dirbtinės kultūros pančius. Viskas paprasta ir aišku: žūtbūtinė priešybių kova ir jokios vienybės...

Tačiau tikra velniava prasideda, kai žodį „kultūra“ pakeičiame kitu, jam artimu žodžiu, pavyzdžiui, „poetas“. Žmogaus prigimtis ir poeto prigimtis. (Žinoma, poetu negimstama, tad apie pastarąją prigimtį kalbame tik sąlygiškai.) Jos gi kovoja viename asmenyje! Poetas neigia žmogų, o žmogus – poetą. Ar galime kalbėti apie kokią nors šių priešybių vienybę, kad ir tariamą? Manau, ne. Arba žmogus-žvėris praryja su visais žarnokais savo vidinį poetpalaikį, arba žmogus-poetas tampa narsiu kultūros kareiviu ir be gailesčio nudobia inkščiantį savo sielos žvėriūkštį. Pasirinkimo nėra. Arba – arba. Bet gal yra išimčių?

Atsiverskime naują, tautai dar nepristatytą almanachą „Poezijos pavasaris 2007“ ir pasigrožėkime, kaip savuosius prigimties demonus vaiko geriausi nūdieniai Lietuvos poetai. Juk almanacho tema – „Prigimties pavidalai“, o jo sudarytojas V. Daškevičius kvietė „suprasti prigimties stichiją, atpažinti jos sūkurius savo sieloje ir dabarties civilizacijoje“. Pažiūrėkime, ar poetai, t. y. kultūros kūrėjai, neužmiršta savo žmogiškos esybės, taip sakant, paieškokime tarp poetų ŽMOGAUS.

Pirmiausia iškart išmesiu ir iš atminties ištrinsiu visus kitakalbius literatūrinius turistus. Kultūros veikėjus ir karjeristus, kurie čionai atvyksta tik tam, kad į savo kūrybines biografijas įsirašytų dar po vieną apgailėtiną eilutę. Tuos, kuriuos atsitiktinai pakviečia A. Biliūnaitė, ir tuos, kuriuos jai įsako pakviesti. Ispanų leidėja, indų literatūrologas, makedonų internetininkas, kubietė emigrantė, iranietis tremtinys... Get out. Come back. Please.

Kitu plačiu rankos mostu sviesiu šalin visus kviestinius senjorus ir senjoras, senjoritus ir senjoritas. Tuos, kurie titaniškomis sudarytojo ir leidėjų pastangomis buvo priprašyti „per jėgą“. Arba įrašyti „dėl vaizdo“ ir su almanacho tema neturi nieko bendro. H. A. Čigriejus, S. Jonauskas, Just. Marcinkevičius, J. Mekas, O. Milašius, J. Strielkūnas, P. Žemgulytė. Niekam nereikalingas sunkiasvoris balastas, traukiantis dugnan. Per bortą jį!

iliustracija
Jono Landsbergio iliustracijos

Paskui iš prigimties ieškotojų sąrašo linksmai išbrauksiu visas cypdavatkes. Poetes ir poetus, kurie manosi gimę po bažnyčios skliautais, kurie perrašinėja ir laisvai traktuoja šventraščius, kurie šventai tiki, kad jų tekstai užgimsta iš Šventosios Dvasios... L. Gutauskas, V. Jasukaitytė, A. E. Puišytė... (Beje, sudarytojo garbei turiu pasakyti, kad religinių eilėraščių almanache ne tiek jau daug. Ačiū jam.) Keliaukit laimingai velniop! Sudiev!

Paskui lyg piktžaizdes nuo sveiko kūno pašalinsiu visus „kultūrūrininkus“. Tuos, kurie tariamos savo prigimties ieško senoviniuose išgalvotuose mituose, kitų žmonių kūryboje ir biografijose. Tuos, kurių eilėraščiai panašūs į kultūros ir literatūros istorijos vadovėlių fragmentus. V. Kukulas, T. Marcinkevičiūtė, K. Platelis... Kultūringai žygiuokit į gražiai sutvarkytą istorijos šiukšlyną! Tegul Homeras jums kelią rodo!

Tada be jokios graužaties atsikratysiu ir socialinių išgamų. Tų, kurie sėdi užsidarę stikliniame šiuolaikinio sociumo kube, viską aplinkui stebi, kreivai šypsosi ir metodiškai užrašinėja įspūdžius. Tų, kurių kūryba – tik blyškus socialinės matricos atspaudas. D. Dirgėla, G. Grajauskas, A. Marčėnas... Jukš iš gardo, socialinės kiaulės! Marš knisti prigimties šaknų!

Stop! Jau penkis kartus pasakiau „ne“ (ne – literatūriniam turizmui, ne – poetinei gerontofilijai ir nekrofilijai, ne – šventraščių perrašinėjimui, ne – kultūrologinei poezijai, ne – sociografinei kūrybai). Šeštą „ne“ reikia ištarti visiems tiems, kurie rašo gal ir neblogai, bet „ne į temą“. Gamtos metafizikui G. Bleizgiui, karvės, vardu poezija, melžėjai D. Čepauskaitei, kalbos eksperimentatoriui B. Januševičiui, poezijos kompozitoriui M.Milašiui-Montei, tekstų dizainerei S. Poisson. Ponai ir ponios, laukite kitų laikų, kitų almanachų su kitomis temomis!

Tad kas gi liko ant lauko pliko? Ogi liko ne kelios apykreivės pušelės (V. Kukulo pamėgtos A. Kaziliūnaitė ir I. Valantinaitė), o vienas, vienut vienutėlis maumedis – D. Gintalas. Tiesus ir spygliuotas. Prieš 10 metų pirmojoje knygutėje „Angis“ apdalijęs dedikacijomis visą giminę, jis ryžtingai žengė pirmyn į praeitį ir ėmė ieškoti savo prigimties tuose laikuose, kai jokių dėdžių, tetų bei krikšto tėvų dar nebuvo. Naujasis barbaras, kurio venose kunkuliuoja juoda pirmykščio žmogaus limfa. Brutalus žvėriažmogis, į seilėtą skiemenį atsakantis tūžmingu urzgesiu. Laukinis vandalas, besišvaistantis kuoka ir falu, švytintis išvamų fosforu. Taip, iš visų kultūržmogių renkuosi gyvybės artileristą D. Gintalą:

vandalas: gyvybės artilerija

        visus vėmalus iš širdies
        visas druskas vinis
        žandikaulius iš širdies
        visas įkapes naktipuodžius
        akmenis šliužus iš širdies
        visus kaktusus iš širdies
        kirminus vabalus seiles
        apykakles iš širdies

        visas panages iš akių
        visas utėles kraują ašakas
        išmatas iš akių
        visas karpas išvamas miegą
        stekenimus iš akių
        visus nužiūrėjimus vilkdalgius sniegą
        dalgius iš akių

        visas adatas iš burnos
        visus laikrodžius rūdis piktžaizdes
        traukulius iš burnos
        visas žiurkes šungrybius votis
        dėmes iš burnos
        visas kriaukles lapes karstus
        lašinius iš burnos

        tėškiu įėjęs į kapines
        (p. 86)
Prisipažinsiu atvirai: ŽMOGAUS paieškos buvo nelengvos. Juk iš tikrųjų ieškojau ko nors panašaus į ŽVĖRĮ, kurį apdainavo Lautréamont’as „Maldororo giesmėse“, Ch. Baudelaire’as „Piktybės gėlėse“ ir F. Nietzsche „Štai taip Zaratustra kalbėjo“. Būtent jie, mano manymu, ir buvo tie genijai, parodę tikrąją žmogaus prigimtį.
iliustracija
Viršelyje panaudota Eugenijos Obelies nuotrauka „Smėlio valanda. Paukštis“
Dailininkė Kornelija Buožytė

Beieškodamas Maldororo arba Zaratustros, suradau Gintalą. Hmm... Neblogai. Kai laukas dar plikas, ir vienas jame – jau karys! Faute de mieux, taip sakant.


Pasakininkas Landsbergiukas nespėja pristatinėti naujų savo knygų

Vytautas V. Landsbergis. Debesys panašūs į žmones. Eilėraščiai. K.: Mijalba, 2007.

Prieš daugelį metų, senais neatmenamais Maskvos olimpiados laikais, VU studentas Vytautas Landsbergis, Vytauto Landsbergio sūnus, prie vardo prisikabino raidę V. Tačiau šiandien daugelis jį vis dėlto vadina Landsbergiuku.

Prieš keletą dienų, gegužės 8-ąją, Rašytojų klube Landsbergiukas pristatė net tris naujas savo knygas. Pasakas vaikams „Briedis Eugenijus“, eilių knygelę suaugusiesiems „Debesys panašūs į žmones“ ir esė bei pokalbių rinkinį „Šisbeitas“. Pavėpsojau į jas ir išsirinkau viduriniąją – pigiausią ir ploniausią.

41 eilėraštis. Visus įdėmiai perskaičiau. Sugaišau beveik valandą. (Matyt, šiek tiek ilgėliau užtruko autorius juos rašydamas.) Skubos darbas. Nežinau, kas persekioja autorių, nuo ko jis sprunka, bet skaitytojo neapleidžia pirmasis įspūdis: eilėraščiai atsitiktiniai, gaisro, potvynio ar okupacijos metu paskubomis surankioti iš stalčių. Nors gali būti ir kitas paaiškinimas. Landsbergiukas – devynių amatų meistras: pasakininkas, poetas, režisierius, scenaristas, filmininkas, bardas, publicistas, internetinis apžvalgininkas ir penkių vaikų tėvas. O tokia žanrų maišalynė dažnai veda į kūrybinį chaosą. Tarpdisciplininiai menai dažniausiai primena pusiau skustą, pusiau luptą bulvę.

Koks trečdalis šios knygutės eilėraščių primena pasakaites vaikučiams, kitas trečdalis – eseistines pastabas. Cha, net keturiuose „eilėraščiuose“ autorius patogiai sėdi automobilyje ir spokso į: 1) fazaną, 2) sodą, 3) nuostabią Lietuvą, 4) Katedros stogą. Visi likusieji – angelologija arba evangeliniai sapnai...

O juk buvo laikai! Gerai atmenu V. V. Landsbergio 1989 m. poezijos PK „Pasakojimai apie namus“. Niūrus siurrealizmas, karščiuojanti maišto dvasia, kapota ir agresyvi kalba. Autorius tada dar nefilmavo garsenybių ir nerašė pasakų mažvaikiams. Bet paskui pradėjo. Ir tapo Landsbergiuku.

Mažne geriausias šių dienų oficialios lietuvių literatūros kritikas V. Sventickas teisingai moko: „Lyrika – trumpa kalba. Taip buvo ir bus. Eilėraštis: pasakyk glaustai, intensyviai, koncentruotai, nepasakok“ („Poezijos pavasaris 2007“, p. 259). Knygos „Debesys panašūs į žmones“ autorius pasakoja daug ir noriai. Todėl visiems laikams liks pasakininku Landsbergiuku, parašiusiu... ką? Aišku – „Rudnosiuką“.


Moteriška, pernelyg moteriška...

Birutė Jonuškaitė. Kregždėlaiškis. Apsakymai. V.: Versus aureus, 2007.

Nesu kaltas, kad žodis „žmogus“ yra vyriškosios giminės. Nesu kaltas, kad žodžio „žmogė“ iš viso nėra.

Nesu kaltas, kad šios knygos autorė gimė moterimi. Nesu kaltas, kad ji gimė Lenkijoje. Nesu kaltas, kad septynerius metus ji redaktoriavo žurnale „Šeima“. Nesu kaltas, kad dabar ji dirba Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Nesu kaltas, kad beveik už kiekvieną savo knygą ji gaudavo kokią nors premiją. Nesu kaltas, kad už šioje knygoje pateiktų apsakymų ciklą „Esminiai pojūčiai“ ji jau gavo šiaulietiškų „Varpų“ premiją – spalvotą televizorių, odinių batų porą ir saldainių rinkinį.

Nesu kaltas, kad literatūrologei V. Daujotytei ji „tampa vis geresne rašytoja, pasižyminčia unikaliu jutiminiu pagavumu ir jo žodine išraiška“.

Nesu kaltas, kad, anot autorės, ši knyga skirta „laukinės savo prigimties neišdavusioms moterims ir nekompleksuojantiems vyrams, norintiems bent šiek tiek pažinti tokias asmenybes“. Nesu kaltas, kad esu kompleksuojantis vyras, pažinęs tokias asmenybes tik bibline prasme. Nesu kaltas, kad jokios laukinės moteriškos prigimties šioje knygoje neįžvelgiau.

iliustracija
Viršelio dailininkas Algis Kliševičius

Dievas – ne lenkas, ši knyga – ne šedevras, tu – ne lenta, o aš – nekaltas.


Jei nori turėti ką skaitomo – pasirašyk pats

Autorius/redaktorius (Sigitas Poškus). Re/konstrukcija. Interaktyvus romanas. V.: Ciklonas, 2006.

Visi žino filosofijos postmodernistą J. Baudrillard’ą. Žinau ir aš. Ir iškraipytą jo pavardę vartoju kaip keiksmažodį: „Nusišneki kaip koks bodrijakras!“, „Po šimts bodrijakrų!“

2006 m. vasarą klaipėdietis S. Poškus lankėsi „Baltų lankų“ seminare Druskininkuose. Jo žodžiais tariant: „Susirinko ten Nastopka, Mažeikis, Žukas ir krūva filosofuojančių merginų. Ir jie Čiurlionio namelyje kraupiai protingai kalbėjo. Taip protingai, kad jų kalboje lietuviški buvo tik jungtukai ir jaustukai.“ Nežinau, ar šios knygos gimimą inspiravo tokia „intelektuali“ kelionė, ar ji jau buvo parašyta anksčiau. Žinau tik tiek, kad autorius dėkoja minėtajam J. Baudrillard’ui už terminą „simuliakras“, o savo knygą pavadina „smegenų beviltiškose vietose (suprask, šiknoje – C&P) ieškojimo vadovu jaunuomenei“.

Man apskritai imponuoja šis toli gražu ne visiems girdėtas autorius, rašantis griežtai neapibrėžto žanro kūrinėlius vaikams ir suaugėliams. Debiutavo 1991 m. poezijos PK, kuri vadinasi paprastai: „Eilėraščiai“, o po dvejų metų išleido eilėraščių knygą „Abejojimas eilėmis“ (taip sakant, suabejojo tuo, ką buvo parašęs). Dar sukūrė penkias ar šešias pasakų ir eilėraščių knygas suaugusiems vaikams ir porą knygų suaugusiems suaugusiesiems. Visos jos išleistos velniai žino kokiose leidyklose, todėl ne taip lengvai pasiekiamos („Re/konstrukciją“ užtikau visai netyčia mažame knygynėlyje).

Ši knyga – atviras ir nuoširdžiai vaikiškas šūksnis storoms tetulėms filosofėms ir įmitusiems dėdulėms kultūrologams, kad jų karalius nuogas. Tai žaidimo žaidimas, interaktyvi žaismė simboliais, terminais, sąvokomis, idėjomis, į kurią įsitraukęs skaitytojas (supriešintas su rašytoju) apgaunamas du, tris, o gal ir daugiau kartų. Taip sakant, paliekamas kvailio vietoje. Jei ko nesupratai – pats kaltas! (Autorius ne skaitytojas, o rašytojas ir veikalą parašė ne sau. Jis šio romano neskaitė, todėl kiekvienam asilui paaiškinti negali; p. 26)

Šiuo teksteliu nieko neaiškinsiu ir aš, nėra čia ko! Žinau, kodėl S. Poškus pasirašė ne savo pavarde, o slapyvardžiu „Autorius/redaktorius“, žinau, ką reiškia jo naujadaras „postulatras“. Bet nesakysiu. Pašvilpkit – skaitykit patys! Galiu tik pacituoti kelias itin patikusias vietas:

Pradžios pradžioje Žodžio nebuvo, buvo tik pradžios pradžios enigma (p. 7).

Intelektinės oogonijos dauginasi tolydžiai su žmonių populiacijos didėjimu (p. 31).

Gyvenimas susideda iš begalės paprastų dalykų. Paprasti jie tol, kol apie juos negalvoji, neeskaluoji, kol nepradedi skaldyti į sudedamąsias dalis. Tik pagalvosi, ir pradės darytis ir painūs, ir sudėtingi (p. 83).

Jei grūdelį, grūdelį, grūdelį, grūdelį, grūdelį, grūdelį padauginsi iš grūdelio, grūdelio, grūdelio, grūdelio, grūdelio, grūdelio, gausi... apsišikti, kiek daug grūdelių (p. 115).

Žmogus yra sąmoninga chaose atsitiktinai instaliavusiusio Viešpaties Dievo klaida, aktualizuojanti (realizuojanti) vienybėje egzistuojančių galimybių vektorių chaotišką sklaidą, arba dievišką kūrybos rezignaciją. Dėl to kai kas žmogaus egzistenciją vadina maja, arba sumaištimi (p. 136).

Žodžiu (tuo žodžiu, kurio nebuvo pradžios pradžioje), imkit šią „Re/konstrukciją“ ir susikonstruokit knygą patys. Užteks čia vaidinti skaitytojus!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


83643. kvailutė (klausimas pirmas)2007-05-16 08:39
turiu keletą klausimų. pirmas: kodėl autoriui reikėjo tiek daug pasakoti apie ką neketina pasakoti? juk buvo galima iš kart griebti maumedį už gaurų. o dabar, išsipūtus ant niekų, šedevrui liko tik dešimt sakinukų.

83644. kvailutė (klausimas antras)2007-05-16 08:45
dėl kregždėlaiškio. pasijutau lyg iš konteksto iškritusi, nes nežinau priešistorės. labai prašau prašau papasakoti, kas ir kuo kaltino autorių, kad jis dabar tik teisinasi, tik teisinasi, "nesu kaltas", "nesu kaltas". ups, tai nebuvo klausimas, o tik prašymas.

83645. kvailutė (leptelėjimas trečias)2007-05-16 08:55
CP rašo: ...parodę tikrąją žmogaus prigimtį.
jau daugybę kartų sakiau, kad mano nemėgstamiausias žodis yra "reikia". antroje vietoje - žodis "tikrasis". tiek daug kartų kartotos į galvą tikrosios vertybės, tikrasis tikėjimas, tikroji esmė, tikrieji tikslai, kad dabar, vien išgirdus žodį "tikras", ima pykinti. nepadeda nei bodis lairas, nei predriknytė. valgantieji prie kompiuterio, atsitolinkit! tuoj vemsiu.

83656. kvailutė (leptelėjimas ketvirtas)2007-05-16 11:10
Ir dar negaliu nepastebėti žvėriažmogio, kurio taipsunkiai ieškojo CP. Nepadarė man įspūdžio nei vėmalai, nei įkapės šliužai karpos žiurkės karstai., nei nirtulingas taškymasis. Ko tai žvilgsnis kabinasi toliau – na, išsitėkš visą supuvusį balastą, ir kas toliau? Kurį laiką išnaroje spengs juoda tuštuma. Bet apsiskraidžiusi piktoji dvasia grįš ir dar septynias seseris parsives. Ir prasidės tada dantų griežimas. Prašalaičiai šastysis į šalis nuo žvėriažmogio, vien nuo jo iškvėpto tvaiko jautresnieji kris kaip lapai, o negalintys atsitolinti geriau rinksis virvę ar nuodus. Ir poetas riaumos ir staugs dar nirtulingiau, nes tuštumą užpildyti galėtų tik meilė, bet ji, atsklendusi kaip vos juntamas atodūsis ir neradusi ištiestos širdies nutūpimui, lyg šešėlis pasitraukia. O jei ji stabteltų! O jei pražystų! Išsikerotų, išsiplėstų. Ir apsidairytų piktoji dvasia, kad nebėra jai čia vietos ir paliktų tuos namus. Bet matyt ir CP tada praeitų pro tokią kūrybą kaip pro tuščią vietą. CP, o kaip tavo meilės reikalai, aaa?

83659. ragana Kornelija2007-05-16 11:30
tikrai, jei kas nors kur nors ko nors neįžvelgia, tai jis nėra kaltas. jokiu būdu. nebent durnas.

83663. amigo2007-05-16 12:11
Jeigu tau CP Poškus yra "mažai girdėtas", tai tu aiškiai apykurtis. Man jis Klaipėdoje ir girdėtas, ir matytas, ir skaitytas. Sigitai, sveikinu su nauja knyga.

83666. kvailutė (klausimas antras, nes antras nebuvo klausimas)2007-05-16 12:51
Beje, dar apie žvėriažmogį. Išklausykim ir kitą pusę. Šiuo atveju prostitutės atviravimas gydytojui: „Oтучите меня ногти кусать”. ( iš V.Levi kn.„Odinokij drug odinokich“, sk. „Prostitucija kak vid odinočestva“)

Moя мама швея. Вся семья рабочая,
все ходили на завод, кроме Славы-отчима,
офицер он отставной, не вылазил из пивной.
Подросла – стал присматривать за мной,
Чуть гульну – показать целку требовал.
А вот целки у меня отродясь не было,
ни кровинки в первый раз...
Слава-отчим, амбал,
меня девочку не трогал, только
шишку вынимал
и дрочил. А мама не знала ничего,
я боялась ей сказать.... Слава-отчим
был чмо,
он в Афгане ребятишек расстреливал,
не могла и взглянуть на постель его,
он ужасно, по зверинному был волосат.
Вы меня отучите ногти кусать?..

Справка от фронтовика, от поэта Лившица:
ЧМО = (ч)еловек (м)орально (о)пустившийся.
Термин был в ходу в советской армии и в зоне,
А типаж повсеместен: в Костроме и в Аризоне,
В Тель-Авиве и в Бомбее,среди всяческих чинов
Попадается двуногое животное ЧМО.


Ar tokie grynuoliai „nuostabiai bjaurūs žmonės“? Klausimas skirtas CP.

83674. Džo uošvis2007-05-16 15:22
po 100gr. antras yra CP, kurie reikalingi mano sutrikdytam metabolizmui.

83677. Džo uošvis po 100gr. ir CP2007-05-16 15:35
kita vertus CP įsivardijo žoliapjove, o ne jokia sėjamąja. nuoseklu tokiam agregatui pjauti pievą švariai, neselektyviai.

83684. krankt kvailutei2007-05-16 17:30
labai geri komentarai, saunuole.

83701. cc2007-05-16 22:31
Ne kaltas-dviprasmybė.

83725. Išsisėmė?2007-05-17 10:35
Vis labiau CP replikos primena užstalės šnekas. Ačiū Dievui, kad CP nekaltas (kodėl ne "nekalti", juk jis skelbiasi kaip Du?):DDD

83726. Gyvulys2007-05-17 11:06
"Prigimtis, žmogau, – nuostabiai bjaurus dalykas. Atidžiau pažvelk, brolau, į veidrodį (o dar geriau – į sielrodį) – ir tu išvysi kergtis pasiruošusį žvėrį iššieptomis iltimis, kruvinais nagais ir varvančiomis išskyromis. Taip taip, tai tu. Visu savo gyvulišku grožiu ir dieviška esybės didybe... Kad ir kaip besistebeilytum, nieko ten daugiau neįžiūrėsi... O jeigu to nematai, tai esi arba aklas, arba melagis. Arba ir tas, ir tas kartu". "Kuo pats smirdi, tuo ir kitus tepa". CP, apsišluostyk seiles ir išskyras, apasidaryk dantų estetinę korekciją, ir tik tada eik prie vedrodžio:DDD

83733. nieko2007-05-17 12:09
visai gerai dievinsim Lifšica ir Levi

83739. kvailutė>nieko2007-05-17 12:44
na, prie ko čia "dievinsim"? argi būtina ką nors dievinti be Dievo? ir pagaliau, kalbėk už save. jei tau norisi, tai ir dievink, o kitiems nepiršk ir neironiuok.

83756. muzikantas2007-05-17 17:08
Brangus C&P, kaip Jusu truksta muzikoje!!!!

83767. bava2007-05-17 18:29
o dar trūksta kine, teatre, televizijoje, radijuje ir žemės ūkyje. oi, kaip trūksta. rašykite, mielieji, tik rašykite!!!! visiems po nuosavą CP ir gyvenimas neatrodys rožėmis klotas.

83850. e -C&P, kaip Jusu truksta muzikoje!!!!2007-05-18 10:44
"o dar trūksta" kariotiskese, pravieniskese ir gelezinkelio stoties rajone.

83857. kvailutė2007-05-18 11:10
ko čia karksit! ne jūsų reikalas!

83873. bon2007-05-18 14:24
o man trūksta taves.baigit šita žydrujų kompanija.laikas išeiti i gamta

83965. Fiokla :-) 2007-05-19 22:13
Netalentingi rashytojai ishugdo telentingu kritikus..., su pasimegavimu skaitau C&P kritika..., geriau uz ta rashliava kuria sukurpia visokia kukukliena ar ksenofobai pleteliai. Ir jei skaitot komentarus mano mielas C&P, tai yra ispanu kalboj toks pavadinimas sinjoritO su gale O (sinjorita-panele) sinjorito ishsiverstu panelius:), tai toks jaunikaitis tarp paneles ir vaikino, na toks lepunelis storashiknis infantilas...arba debilas... Tai va labai tinkamas apibudinimas daugeliui lietuvishkos poezijos "kureju" ir gerbeju:)

84016. Jerichono Rožė fioklai2007-05-20 17:11
.. nac. kūrėjai, o ypač rašytojai ir turi būti ksenofobai ir "anti"globalistai. Tai įrašyta globalistinių taktikų pirmuosuose manualų puslapiuose, nes tai logiška. Jie ir tada sureguliuoja šį klausimą pinigais, kaip taisyklė, kad nebūtų idiotiško smurto.

Yra kur kas šlykšiau, kai estų nacionalistai lindo į užpakalį tokiems tais laikais "lokaliems" globalistams - sovietų komunistams. O dabartinis liet. elitas neišlenda irgi iš visiems žinomo užpakalio.

Ir kai toksai "tata" gina estų, lenkų, amerikiečių, žydų interesus atseikėdamas lietuvių kūrėjus pagal prostitucijos skalę, bet ne talento, tai net globalistai apsivemia. Ir tada niekas negauna, nei elitas nei nac. kūrėjai.

84032. Fiokla-Jerichono Rožei 2007-05-20 20:13
Komentuojant akcentavau "sinjorito" termina, na, o, bet, taciau,jei jau tamsta prabilote apie ksenofobija, tai dristu priminti, kad kseno-fobija, yra diagnoze ish iiiilgo fobiju sarasho ir sietina su liguista baime, nei su nacionaliniu patriotizmu...

84035. Jerichono Rožė -- finito nostra publicum2007-05-20 20:37
.. kurti yra pats didžiausias "liguistumas", kuris yra kultūros stebuklas ir su tavimi nediskutuosiu; ----- nes teko versti iš hebrajų (ivrito) kalbos daug ką, kuriame yra ksenofobijos (ypač rusų ir vokiečių atžvilgiu) tiek, kad suprasčiau: kodėl juos myli globalistai. O C&P aš labai gerbiu; bet ne tiek kiek tu, būdama tokia siaura davatka.

84054. tiesiog barsukas2007-05-20 22:09
Fiokla kaip absoliučiai poetinio talento neturinti žuvytė plaiukši pelekiukais, nes jai labai linksma, kad varoma ant kitų, kurie bent kiek(daugiau ar mažiau mažiau mažiau(bet ne už ją)) jo turi :) tokioms ilgaplaukėms reikėtų sakyti f****u*****

84127. CP netikslus2007-05-21 14:10
Dzukijoje zodis "zmogus" dar vis yra bendrines gimines.

84130. Fiokla-Jerichono Rožei ...no fin nosotra discusion2007-05-21 15:15
Nu ka cia mes gincijames...visi kas komentuoja ŠA, jau nera mano prieshai..., galvok ka nori, jausk ka nori, dar idomiau... Ir nesivarzysiu ash dabar su tavim del pagarbos dydzio C&P... Tiesiog patyrinek savo genetika..., na mes tokioj vietoj visi gime, kad negalim sau leist but ksenofobishki. Shiandien nekenti ruso, o rytoj suzinai, kad tavo prosenele buvo ruse, ar zyde... ar proprosenelis prancuzas, kuris "padare" lietuvaite zygiuodamas ish Maskvos su Napaleonu... Kudirka (Kudirek) prancuzu kareivio uzsilikusio Lietuvoj palikuonis, ksenofobas liet.patriotas, visa shirdim neapkente zydu...nu ir kas... Jis man pvz. riboto proto patrioto pvz. ir ta jo giesme durna...

Rodoma versija 26 iš 27 
14:44:09 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba