ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-12 nr. 844

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALLISTER HEATH. Sveiki atvykę į šviesią dabartį (9) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatūros (2) • MANTAS ČIŽAS. Eilės (7) • -gk-. Sekmadienio postilė (6) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Vokietmetis Viekšniuose (6) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Buratino rakteliai ir rauginti agurkėliai (1) • ROMAS SADAUSKAS. Gegutės lizdasSIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (12) • AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ. 45 iliustracijos eilėraščių knygai „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (11) • IEVA GUDMONAITĖ. Šešėlių mantros (3) • MINDAUGAS MILAŠIUS-MONTĖ. Tembrai ir variacijos keturiems trieiliams (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (27) • VYTAS GEDUTIS. Ežeras (2) • JONAS BENAMIS. Ir šunims reikia civilizacijos (2) • VYGANTAS VAREIKIS. Kaip Airijoje (2) • MEDA BOROVSKA. Kas uždraus CCCP? (13) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-gahyro (16) • GILBONĖ. Kai aš buvau protinga (218) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXV) (1) • gal rasot hieroglifus voveres plauku teptukais vandeniu ant saligatvio? (315) • 2007 m. gegužės 19 d. Nr. 19 (845) turinys (12) •

Sekmadienio postilė

-gk-

[skaityti komentarus]

VI Velykų sekmadienis (Jn 14,23–29)


    Jėzus jam atsakė:
    „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,
    ir mano Tėvas jį mylės;
    mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
    Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.
    O žodis, kurį girdite, ne mano,
    bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.
    Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus,
    o Globėjas – Šventoji Dvasia,
    kurį mano vardu Tėvas atsiųs, –
    jis išmokys jus visko ir viską primins,
    ką esu jums pasakęs.
    Aš jums palieku ramybę,
    duodu jums savo ramybę.
    Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis.
    Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!
    Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau:
    aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus!
    Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės,
    kad aš keliauju pas Tėvą,
    nes Tėvas už mane aukštesnis.
    Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau,
    kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.“


Ateikite pas mane gyventi

„Mes ateinam pas tave gyventi“, – tokie ar panašūs reklaminiai stulpai su trimis berniukais (ir mergaitėmis, priklausomai nuo suvokėjo lyties ar orientacijos) neseniai papuošė miesto gatves. Kažkokia kompiuterių tinklo paslauga ar pan. Mane reklamos visada įkvepia refleksijai, todėl ėjau gatve ir mąsčiau, ar pageidauju tokių įnamių. Nepageidauju, kur aš juos dėsiu. Savo pačios egoizmo neretai būna per daug, kam man dar tos amžinai besišypsančios šeimos su banglentėmis po pažastimis.

Čia analogija kiek kitokia: kai ką nors myli, tai, aišku, būtų geriau, kad kartu ir gyventum. Tokius priimi išskėstomis rankomis, nusiteikęs audringiems konfliktams, šeimos dramoms, indų dužimui ir muštynėms, tačiau ir žmogiško artumo laimei. Be abejo, iš tavęs bus reikalaujama šiokio tokio paklusnumo, nuolankumo, santykių taisyklių. „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.“ Klausimą kelčiau tokį: kur jie apsigyvens? Piktosios dvasios, kaip patyrėme iš evangelinių pasakojimų, apsigyvena žmogaus kūne. Kūnas, suvoktinas kaip namai, yra visiškai patogi dvasinio gyvenimo vieta; galimas daiktas, čia vertėtų ir laukti, kol kas nors atsikraustys. Nėra konkretaus nuosprendžio, kas bus tiems, kurie nesilaiko „mano žodžių“ (skirtumas nuo „žodžio“; ištarta prieš tai). Tėvo ir Sūnaus tapatybės tai suliejamos, tai atskiriamos: „O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.“ Kartais gana griežtai atskiriamos, nurodant hierarchinį matmenį: „Tėvas už mane aukštesnis.“ Bet keblumų ir neaiškumų priveliama dar daugiau – užsimenama apie Globėją, Šventąją Dvasią, kurią Tėvas siųs Sūnaus vardu. Toji Šventoji Dvasia – lyg dieviškas asmuo, turintis nevisavertiškumo kompleksą. Man ši figūra niekada neatrodė lygiavertė su Dievu Tėvu arba Sūnumi, nepaisant sąmonėn įskiepytos Rubliovo ikonos vaizdinijos. Tai tarsi koks jauniausias pasiuntinys, pažas, vidurinės mokyklos statuso mokytojas. Kita vertus, visų funkcijos aiškios: Tėvas duoda žodį, Sūnus ateina jo perduoti ir išeina, Šv. Dvasia pasilieka aiškinti, kas įvyko, jei teisingai supratau.

Dieviškoji ramybė, kurią duoda Sūnus, turėtų stiprinti ir teikti vilties – jis grįš. Skirtumas tarp Jėzaus ir pasaulio („Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“) tik dar labiau gilina prarają tarp abiejų tikrovių – dieviškosios ir žemiškosios. Kas galėtų būti ta pasaulio ramybė? Turbūt koks šeimos vakaras prie televizoriaus, gurkšnojant alų, žiūrint sentimentalų filmą, jaukiai dūzgiant oro kondicionieriams. Jėzaus ramybė, mano baimei, šiek tiek gravituoja į amžiną šypseną ar bent jau kažką panašaus. Ji, regis, žada pastovumą, nuolat trunkančią laimės būseną, nušvitimo sąstingį ir – jokių virtuvinių scenų! Tada ir mitai apie amžinojo gyvenimo nuobodulį atrodo ne be pagrindo. Keistokas tik Jėzaus prieštaravimas pačiam sau: „Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą.“ Turint galvoje, kad tai ištariama paskutinės vakarienės, t. y. pirmųjų mišių, metu, sakinys savaime kontroversiškas, dramatiškai skaudus. Bet čia turbūt tiesiog išsiskyrimo graudulys.

Jeigu būčiau sėdėjusi tarp apaštalų, tikrai nebūčiau supratusi, apie ką Jis čia. Prisikėlimas įvyko, žodžiai išsipildė, o vis tiek sunku tikėti, nes jie sklidini nežemiškos tikrovės. Kitokie, negu buvo laukta ir tikimasi. Keisti, sunkiai iššifruojami, ne mūsų.

Ką gi, ateikite pas mane gyventi, aš laukiu. Banglentes irgi galite atsinešti. Myliu, laikysiuosi žodžio, stengsiuosi ištverti nuobodulį. Dėl ramybės tai gerokai abejoju. Žinau, kad būsit beveik negirdimi ir nematomi, bet vis tiek.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


83610. po palme2007-05-15 17:57
turiu pasiulyma: kodel nepakaitaliot komentuojamu knygu. Yra Tibeto mirusiuju knyga, indu Vedos, kinieciu isminciu rastu, kad ir graiku, bent jau tris didziuosius pakomentuoti, you name it. Tiek isminties prikrauta. GK visad skaitau su malonumu, griebiu ka pamates, talentinga, bet net ir jai sunku kazka isspausti is tu atstumu dvelkianciu eiluciu. Esu visom keturiom uz ta skyreli. Tai tarsi Satenu koplycia.

83619. NA Rudrai2007-05-15 20:04
Ir tu sakai, kad Po Palmė nuogas?! Jis su geležiniais šarvais, jis apsiginklavęs visais šio pasaulio ginklais!

83631. po palme2007-05-16 01:17
aha, tikrai, tik labai nepatogu, kai reikia i tualeta.

83642. rasa2007-05-16 08:37
nejau autorei pasiseks sukatalikint zydraja visuomene?

83834. amigo2007-05-18 08:30
Ateikite pas Teresele, ji isgydys kenciancius, paguos nusivylusius, pradziugins nuliudusius, sutvirtins silpnuosius, nes ji "apsivilkusi Kristumi",ji tapo jo dalimi, nes Kristus joje apsigyveno, nes ji spinduliuoja Sventaja Dvasia. Pabukite salia jos ir pajusite Kristaus artuma.

83895. krankt2007-05-18 20:37
Po palme galvoje knibzda geros mintys. :)

Rodoma versija 26 iš 27 
14:44:06 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba