ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-02-07 nr. 687

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Imobilizacija (52) • "Šiaurės Atėnų" redakcija sveikina skaitytojus (ir truputį save) su dar vienu savaitraščio gimtadieniu ir labai linki (48) • JONAS JACKEVIČIUS. Spektaklis Romoje (3) • "Šiaurės Atėnai" – daugiau negu laikraštis (29) • NEIL WILLS. Mohavio telefono būdelė (6) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Modernybės paraštėse (30) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (9) • RŪTA TAUKINAITYTĖ. Dialogas "Maldyje" (11) • JURGA ARMANAVIČIŪTĖ. Apie gylį ir plotį (4) • MARK COUSINS. Knyga ar filmas? (3) • VYGANTAS VAREIKIS. Prie Baltijos (22) • NOMEDA GAIŽIŪTĖ. Du nauji karoliukai vilko dantų vėriniui (3) • Pasakoja JUZĖ ŠIDLAUSKIENĖ, gimusi 1908 m. Grendavės kaime, Onuškio parapijoje, Trakų apskrityje. "Gyvenau kap ancis an vandenio" (19) • SAULIUS MACAITIS. "Vienos dienos kronika" (1) • JURGIS JANAVIČIUS. Vasara su Cezariu (4) • Karaliai (6) • mano laiškas tau (160) •

Dialogas "Maldyje"

RŪTA TAUKINAITYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gintaras Palemonas Janonis. Gulinti XII. 2002
Vytauto Balčyčio reprodukcija

"Maldžio" galerijoje nubrėžta nematoma ašis, trikdoma tik stačiakampės pertvaros-kolonos, dalija salę pusiau. Abipus jos vieni priešais kitus ant sienų išsirikiavę Ričardo Bartkevičiaus ir Gintaro Palemono Janonio tapybos darbai. Jie akivaizdžiai pasiruošę dialogui. Kodėl ne kovai, o būtent dialogui? Todėl, kad abeji stovi toje pačioje tradicinės tapybos sampratos (formos primato idėjos atžvilgiu) ir ekspresionistinės stilistikos barikadų pusėje. Be to, abu autoriai priklauso tai pačiai vidurinei kartai. Bet kiekviename įdomiame ir vaisingame dialoge esama ne tik sutarimo, bet ir prieštaros taškų. Tad išklausiusi šį nebylų paveikslų pokalbį ir mėginsiu sužymėti vienus bei kitus taškus.

Abiem autoriams, puoselėjantiems tradicinį tapybiškumą ir besimėgaujantiems pirmiausia pačiu tapymo veiksmu, svarbi spalva, jos švytėjimas, ekspresija; ne mažiau svarbus – ir potėpis. Tačiau šių tapytojų naudojamas dažas nėra tirštas, kuriantis faktūrišką, gruoblėtą paveikslo paviršių; atvirkščiai – jis skystas, kartais varvantis, tykštantis, dėl savo skaidrumo atskleidžiantis apačioje esančius spalvinius sluoksnius. O kartais prasišviečia ir pats paveikslo "dugnas" – drobė, kartonas, fanera. Abu autoriai kaip reikšmingą meninės išraiškos priemonę naudoja paveikslo pagrindą. Štai R. Bartkevičiaus kūriniuose veikia neužtapyti baltos drobės ar kartono plotai ("Žaislinis lėktuvėlis"). O G. P. Janonio darbuose potėpių vibraciją, žiūrėk, pakeičia organiška faneros tekstūra ("Interjerai" II, III); fono arba paveikslo rėmo funkcijas atlieka pramoniniu būdu marginto audinio (paklodės, gal užuolaidos), ant kurio tapoma, augaliniai raštai ("Vakaras interjere", "Gulinti XII").

Abu tapytojai, kaip sakyta, abiem kojom tvirtai remiasi į ekspresionistinę tradiciją. Tačiau reikia pažymėti, kad R. Bartkevičiaus darbai dėl formų nekonkretumo, kraštutinės deformacijos, "neužbaigtumo", dėl tapančios rankos spontaniško gesto veržlumo neretai priartėja prie abstrakcijos, ir tik pavadinimas leidžia įžvelgti šioje "makalienėje" slypinčius objektus (va tau atradimo džiaugsmas). Tuo tarpu G. P. Janonio paveiksluose formos aiškesnės, kontūrai griežtesni ir motyvai dažniausiai išlaiko savo "įskaitomą" pavidalą. Čia, be to, rasi ir lygių, vienspalvių plotų, kuriuose gali pailsinti akį. R. Bartkevičiaus kūriniuose net tuštumos sugriaunamos energingais aplink siautėjančio plataus teptuko mostais. Ir autoriaus signatūra nelieka nuošaly – tapybiška ir drąsi ji kartais susirango pačiame paveikslo centre. Prie tokios tapybos vargiai bepamedituosi: net prieiti per arti pavojinga – ji įtrauks, įsiurbs į savo pasiutusiai dinamišką verpetą, iš kurio jei ir išsikapanosi, tai – pamaitotas ir aplamdytas, bejėgis, bet... nesupykęs. Tikra šėlsmo tapyba. Teigčiau – viena labiausiai "pašėlusių" Lietuvoje. Ir vis dėlto labiau (žemiau) nusilenkti norisi tiems darbams, kurių koloritas vientisesnis, kompozicija racionalesnė ("Dvi kėdės ir riedantis sviedinukas", "Baisūs ginklai ir drąsus apelsinas"). Šiuo požiūriu iš eksponuojamų kūrinių itin maloniai išsiskiria paveikslas "Komoda su knygomis ir egzotiškais vaisiais": saikingas ir nerūpestingas piešinys iš kelių teptuko brūkštelėjimų, lengvas ir džiugus grynų spalvų žaismas, didelis, baltas tuščio fono atokvėpis; tai primena kai kuriuos Samo Franciso paveikslus.

iliustracija
Ričardas Bartkevičius. Žvaigždė su laiko pojūčiu. 2003
Vytauto Balčyčio reprodukcija

R. Bartkevičiui labiau rūpi formos kuriamas turinys, todėl paveikslo motyvais dažniausiai tampa įprasti kasdieniai objektai, "atsitiktinai" pasipainioję autoriaus regėjimo lauke: indas su gėlėm, morkos, dviratis, taurė, laikrodis ar žaislas. Subjektyvias nuotaikas, mintis ir būsenas tapytojas išreiškia pasitelkdamas spalvą ir gyvybingą tapančios rankos judesio pėdsaką. Peršasi mintis, kad kūrybiniame procese R. Bartkevičiui svarbesnis emocinis pradas. Tuo tarpu G. P. Janoniui – gal racionalusis. Žmogaus figūra, be kurios, sakytum, išsiverčia R. Bartkevičius, G. P. Janoniui yra vienas svarbiausių motyvų savajam kiek mistifikuotam pasaulėvaizdžiui reikšti. Žmogus G. P. Janonio kūriniuose – ne vyras, geriausiu atveju – belytis padaras; bet dažniausiai tai – moteris. Įvairuojanti: nuo moters su sparnais iki moters su prijuoste. Autoriui paveikslo forma, žinoma, svarbi ne mažiau nei R. Bartkevičiui, tačiau jo darbuose ir siužetas, pačių vaizduojamų figūrų atliekami veiksmai, taip pat simbolika atlieka ne menkiausią vaidmenį; jie smarkiai prisideda prie turinio formavimo. Ir man, prisipažinsiu, tai patinka. Jo kūrinių turinys man atrodo komplikuotesnis, o forma – besislenkanti kokio nors "post" link. Štai G. P. Janonio darbuose besikartojantis biusto ant kolonos ir žmogaus, atsisukusio į jį (siekiančio jo, skubančio link jo), duetas galėtų būti laikomas ne tik tam tikra kultūrine citata, bet ir daugiasluoksne metafora.

Išėjusi iš parodos, truputį kvailokai savęs paklausiau: "Ar vis dėlto reikalinga tokia tapyba dabar, tarp visų tų videodarbų ir instaliacijų?" "Žinoma. Juk ji – mūsų kultūros dalis", – tariau. Bet jutau, kad ir klausimui, ir atsakymui kažko trūksta. Tuomet pamėginau iš kitos pusės: "Ar, išgirdusi, kad dar kur nors rodomi šių autorių paveikslai, bėgte bėgtum jų pasižiūrėti?" "Bėgte tai nebėgčiau..." – atsisakiau.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


12517. dfjlfv2004-02-09 11:16
Tai ir kvaila, kad nebėgtum, nes tikrai gera paroda buvo

12542. liudas2004-02-09 14:50
Visiems kazko truksta

12556. PADIDINIMO STIKLAS2004-02-09 17:50
Jau jeigu tapo meninikas... tai is karto neidomu? Mane stebina tie menotyrininkai , kurie dar vis dar negali atsizaveti instaliacijomis... Jei yra menininkas, tai vadinasi jis daro savo mena toki koki nori... o jei ponia menotyrininke nebEktu kitur pasiziureti, tai ko cia tada bego? nES STRAIPSNI UZSAKE , TAI IR NUEJO... CHI CHI CHI....

12573. Stovyklautoja2004-02-09 21:37
O man patinka sazininga autores pozicija - juk nebutina myleti autoriu ar jo kuryba, kad rasytum kritika. Tapyba, zinoma, nemirsta, o video jau gerokai pabodo. Taciau ar butinai turi patikti tokia tapyba? Linkiu Rutai ir toliau rasyti - nes turi "uosle" ir valdo zodi.

12598. drhdjf2004-02-10 08:21
Tai jeigu turi uoslę, tai tegul eina dirbti degustatore. O straip[snis yra neišbaigtas ir žodis valdomas tik paviršutiniškam aprašinėjimui: "buvo tas, buvo tas". Jei konkrečiai - pavyzdžiui, taip ir neaišku kas per kultūrinė citata ar metafora yra Janonio biustas ant kolonos - jeigu jau pasakei A, tai dėl Dievo meilės, pasakyk ir B.

12626. Aistė2004-02-10 15:04
geras tas straipsnis, nors gal truputi eskiziškas, o gal tiesiog pernelyg pasitikima skaitytoju ir jo sugebėjimu skaityti giliau - štai kas iš to gaunasi - iškart pasipila kaltinimai, kad autorė nemėgsta tapybos (kur tai įskaitėt???), ar daromos išvados, kad jai tikrai NEpatiko šita paroda - žodis `bėgti` dar nereiškia : `neičiau`... Nors tikėtis, kad visi įdėmiai skaitys straipsnį laikraštyje irgi būtų pernelyg...

12653. Artūras iš Vilniaus2004-02-11 02:54

skarbonkė, o ne straipsnis

  • niekada nepamiršiu, kaip prieš išvažiuojant šioje intelektualioje inf kebeknėje Janonis Man pasakė: - kad didesnės tragedijos, kaip demokratija nėra - tai pats didžiausias kultūros žudikas ir  koks baisus ir bukas bebūtų diktatorius (mes tuo metu kalbėjo apie Čingis Chaną, berods), tik jo dvare kuriasi menai ir mokslai. Šią netikėtą mintį Aš per visą gyvenimą nešuosi ir laikas nuo laiko pasitikrinu savąją mentaliteto balansą - na kitaip iš tikrųjų nebūtų nuo ko pradėti net pajudinti savo neuronus.
  • čia net pasigilinta per paveikslus nėra - gerbiamoji Rūta XXI a. yra (3D) trimatis, o ne blausus (kaip kažkas pasakė eskizinis). Ir kritika turi būti tirmatė.


    12712. muzikantas2004-02-11 19:36
    Pats tu skarbonkė. Tai savo (jos) nuomonė. Be pretenzijų.

    12785. Atene2004-02-13 11:51
    Gal visos menotyrines apzvalgos - skarbonkes? Gal. Aisku, menotyra gali zaisti eseistika ir megautis eksperimentais - skaityti idomu, jei pasvyksta. Straipsnis apie paroda ir autore visai neblogai isciupinejo tapytojus. Man asmeniskai tas lietuviu naujasis laukiniskumas nepriimtinas, kaip ir siu tapytoju kuriniai. Geriau jau laukines instaliacijos. Buitinis ju laukiniskumas ir gana pavirsutiniskas, Jei myli spalva ir teptuka, dar nesi tikras menininkas. Nors ir esi lietuviu viduriniosios tapytoju kartos grietinele. P.S. Skarbonke - tara ispudziams po parodos?

    12817. to Arturas2004-02-17 14:16
    Rašyk į "Respubliką" savo pamokslus, "Vakaro žinias" ar "Komsomolskaja pravda", vakarietis atsirado.

    12822. Miumla2004-02-17 16:23
    to 12817 Kieno čia tokia užsikirtusi plokštelė groja? Gal ką įdomesnio ptas sugalvosi, kol dar nesugadinai kitiems nuotaikos?

    Rodoma versija 21 iš 22 
    14:43:42 Jan 31, 2011   
    Jan 2010 Jan 2012
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba