ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-04-05 nr. 647

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

LAIMANTAS JONUŠYS. Tada pabundu (11) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Vilkai purve (15) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Balti kadrai (1) • Su rašytoja JURGA IVANAUSKAITE kalbasi Sigitas Parulskis. "Vienatvė man reiškia pilnatvę..." (44) • REUEL MARC GERECHT. Iranas žaidžia grėsmingą laukimo žaidimą (3) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Septynios tezės, susijusios su Irmos Stanaitytės videoinstaliacija "Grojantis arfa" (1) • RŪTA TAUKINAITYTĖ. Ligos patalas, mirties patalasSIGITAS GEDA. Apie Nijolės Miliauskaitės gyvenimą, persefones, poeziją (10) • TOBY YOUNG. Stabai, žengiantys ant aukuroJUDY COODE. Aklumas ir veidmainystė (5) • SIGITAS PARULSKIS. Knyga, pilna supresuoto grožio (19) • ALGIRDAS SABALIAUSKAS. Tarp Bretkūno Biblijos ir Vydūno filosofijos (5) • RIMAS ŽILINSKAS. Baublių ir baubų kultūra (7) • VALDAS STRIUŽAS. Stovėk – ateis laikas, ir tave nuversimANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XX) (2) • Atitaisymas (2) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (69) •

Iranas žaidžia grėsmingą laukimo žaidimą

REUEL MARC GERECHT

[skaityti komentarus]

Tirdami Vidurio Rytus, pastebėsime nepaprastų kontrastų – tuo pat metu, kai Sadamas Huseinas baigia supainioti Vakarus slapstydamas savo neteisėtai laikomą ginkluotę, Iranas, tarsi išdidus ne pagal metus subrendusio vaiko tėvas, nusprendžia parodyti pasauliui turįs naują slaptą urano prisodrinimo laboratoriją.

Tai dar vienas nerimą keliantis dalykas – Irakas nėra vienintelis kintamasis Persų įlankoje.

Kaip Teherano mulos reaguos į karinę Amerikos pergalę Irake? Ar jie grasins Amerikos kariams ir kišis į pokarinės Irako administracijos veiklą?

Juk būtent dvasininkai ir jų sąjungininkai libaniečiai 1983 m. naudojo sprogmenų prikimštus sunkvežimius, kad išprašytų Jungtines Valstijas iš Libano, kai paaiškėjo, jog Vašingtonas ketina čia įvesti politinę tvarką, prieštaraujančią Teherano interesams. Nuo tada Iranas nuolat naudoja terorizmą savo valstybės interesams ginti.

Priešiška antiamerikietiška klerikalinių galių tvirtovė – Irano revoliucinės gvardijos korpusas – kada panorėjęs pereina Irano ir Irako sieną. Korpusui taip pat priklauso nedidelė iš Irako pabėgėlių suformuota kariuomenė – Badro brigada. Daugeliui jos narių būdinga tokia pati kaip ir jų globėjų neapykanta Jungtinėms Valstijoms.

Savo viduje patirianti disidentų populistų dvasininkų ir studentijos vadovaujamo demokratinių reformų judėjimo prieštaravimą, Irano teokratija, be jokios abejonės, nebūtų patenkinta klestinčiu ir demokratišku Iraku, kuris atsirastų dėl Didžiojo Šėtono intervencijos.

Nepaisant viso to, esama tikimybės, kad Iranas nesikiš į Vašingtono planus. Bent jau šiuo momentu. Tam yra keletas priežasčių, tačiau pati svarbiausia – Teherano ketinimas sukurti branduolinį ginklą.

Pirmoji Irano programa sukurti branduolinę energetiką ir ginkluotę dar valdant šachui buvo sutrikdyta 1979 m. Islamo revoliucijos. Kai 1980 m. Sadamas Huseinas įsiveržė į Iraną, daugelis mulų, kurie anksčiau branduolinę šacho programą laikė pinigų švaistymu, permąstė savo nusistatymą. Tačiau galiausiai apsispręsti atnaujinti Irano branduolinius tyrimus paskatino Amerikai lengvai pavykęs Sadamo išvarymas iš Kuveito.

Taip nutiko dėl to, kad dvasininkai pasiekė bendrą sutarimą – mulos sutarė, kad jei Sadamas būtų turėjęs branduolinį ginklą, Jungtinės Valstijos nebūtų galėjusios jo iškrapštyti iš Kuveito. Taigi jie nusprendė, kad sukūrus atominį ginklą Islamo respublikai nebereiks jaudintis dėl to, kad galbūt vieną dieną amerikiečiai jiems padarys tą patį, ką ir Irakui.

Šią nuomonę neseniai patvirtino oficiali Irano naujienų tarnyba, kai pranešdama apie naujos gamyklos atidarymą pasakė, kad "branduolinių technologijų panaudojimas sustiprins Irano sistemos autoritetą".

Iranas turi gausybę naftos ir dujų, tad elektros gavyba branduolinėmis priemonėmis niekuo nesustiprintų režimo "autoriteto". Tačiau Vidurio Rytų realioje politikoje tai padaryti gali branduolinis ginklas. Panašu, kad šalis turi programų tokį ginklą pasigaminti per dvejus metus.

Šiandien Irano vadovai mažiau jaudinasi dėl to, kas vyksta Irake, negu dėl Busho administracijos paskelbtos Blogio ašies doktrinos. Vyksta nuolatinė diskusija, ar po Irako neateis ir Islamo respublikos "eilė". Vis labiau pastebimi proamerikietiški, ypač tarp Irano jaunimo, sentimentai dar labiau skatina Irano vadovybę tikėtis blogiausio.

Tad atrodo, kad mulų sprendimu viešai paskelbti apie branduolines technologijas siekiama ne tik padaryti įspūdį kaimynams, bet ir užkirsti kelią galimoms Vašingtono pretenzijoms pradėti karo veiksmus, apkaltinus Iraną slaptai gaminantis branduolinį ginklą.

Programa turbūt ir buvo suplanuota taip, kad tinkamu momentu apie ją būtų paskelbta viešai, nes centrifuginė laboratorinė sistema leidžia toliau žengti link branduolinio ginklo gamybos techniškai nepažeidžiant Tarptautinės atominės energetikos agentūros taisyklių.

Tad šiuo metu Teheranas mažiausiai norėtų, kad Revoliucinė gvardija ar jos irakietiški dariniai Irako atžvilgiu imtųsi kokių veiksmų, kurie įsiutintų Busho administraciją.

Žinoma, kai Irano dvasininkija turės branduolinį ginklą, ji su daug didesniu pasitikėjimu galės daryti įtaką politinei Irako sistemai, kuri po dvejų metų vargu ar bus tokia pati, kokia yra dabar.

Netgi jei iraniečiai nėra taip susirūpinę dėl galimų amerikiečių smūgių, kaip man atrodo, šiuo metu jie vis tiek stengsis laikytis ramiai. Kad galėtų įvertinti, kaip rimtai Vašingtonas skatins demokratijos gimimą Irake ir kaip, nuvertus Sadamo režimą, tarpusavyje sutars pagrindinės Irako jėgos – arabai šiitai ir sunitai bei kurdai.

Iranui būtų blogiausia, jei Amerika tikrai daug pastangų skirtų arabų sunitų valdžios struktūrai suardyti, o realią politinę valdžią perduotų arabų šiitų daugumai.

Irano dvasininkijai, kurią taip pat sudaro šiitai, demokratinis Irakas, valdomas šiitų pasauliečių, būtų pavojingas modelis maištingam jaunimui. Be to, Irako šiitai, dažnai šnairai žiūrintys į Persijos pasipūtėlius teologus, galėtų siūlyti prieglobstį ir sakyklas Irano dvasininkams disidentams.

Tačiau net ir šioje situacijoje Irano mulos nepultų į paniką.

Kad ir nenoriai, jie yra įpratę matyti amerikiečius karius – Afganistane, Vidurio Azijoje ir Persų įlankoje. O į irakiečius iraniečiai žvelgia iš aukšto kaip į tiek kultūriškai, tiek politiškai atsilikusius.

Be to, jie žino, kad laikas jų pusėje.

Jiems tereikia kelerių metų, kad pasigamintų bombą. Tuo metu tebebūtų kuriamas demokratiškas Irakas. O mesti iššūkį Amerikai Irake strategiškai labiau apsimokėtų.

"International Herald Tribune", 2003. III. 14

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1785. Vetustis2003-04-06 19:41
Va čia ir būtų didžioji kvailystė ir nusikaltimas žmonijai - sėdėti išsižiojus ir žiūrėti, kaip Iranas (ar dar kokia blogio valstybė) gaminasi sau branduolinius ar kitokius masinio naikinimo ginklus. Gal užteks jau to ištižusio "nesikišimo"?

1979. lietuvis2003-04-15 14:37
Visiškai pritariu. JAV turi kolonizuoti ir Iraną, vėliau Š. Korėją, tada Pakistaną, gal net tuo pačiu metu ir Kubą, visi jie kelia grėsmę visi alei vieno. O ką pasiūlysite pietums Rusijai, be Čečėnijos ? Manyčiau Ukraina, Baltarusija, turbūt pati prisijunks ir aišku Pabaltijo valstybės, ypač lietuva, kelianti nestabilumų rytų europoje su Kaliningrado sritimi ir uždraustu masinio naikinimo ginklų laikymu - IAE. Kaip man tai primena 1939-uosius...

2068. Vetustis2003-04-18 17:45
Štai čia ir yra plonytė - nežinau kokios spalvos - raudona ar kitokia - linija. Kurioj pusėj linijos esame ar atsidursime - čia kiekvieno atskiras reikalas - bet - sąžinės reikalas. Ir atsakymo vienareikšmio nėra. Bet, deja, kiekvienas turime atsakyti į tą klausimą ir pasirinkti kurią nors pusę.

Rodoma versija 24 iš 25 
14:43:35 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba