ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-04-05 nr. 647

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

LAIMANTAS JONUŠYS. Tada pabundu (11) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Vilkai purve (15) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Balti kadrai (1) • Su rašytoja JURGA IVANAUSKAITE kalbasi Sigitas Parulskis. "Vienatvė man reiškia pilnatvę..." (44) • REUEL MARC GERECHT. Iranas žaidžia grėsmingą laukimo žaidimą (3) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Septynios tezės, susijusios su Irmos Stanaitytės videoinstaliacija "Grojantis arfa" (1) • RŪTA TAUKINAITYTĖ. Ligos patalas, mirties patalasSIGITAS GEDA. Apie Nijolės Miliauskaitės gyvenimą, persefones, poeziją (10) • TOBY YOUNG. Stabai, žengiantys ant aukuroJUDY COODE. Aklumas ir veidmainystė (5) • SIGITAS PARULSKIS. Knyga, pilna supresuoto grožio (19) • ALGIRDAS SABALIAUSKAS. Tarp Bretkūno Biblijos ir Vydūno filosofijos (5) • RIMAS ŽILINSKAS. Baublių ir baubų kultūra (7) • VALDAS STRIUŽAS. Stovėk – ateis laikas, ir tave nuversimANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XX) (2) • Atitaisymas (2) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (69) •

Aklumas ir veidmainystė

JUDY COODE

[skaityti komentarus]

Panašu, kad nacistinis Europos žydų (kartu su čigonais, homoseksualistais ir kitais, laikytais etniškai ar socialiai netikusiais) genocidas yra geriausiai dokumentuota ir per pastaruosius 50 kinematografijos metų daugiausia interpretacijų sulaukusi tema. "Amen", naujausias Constantino Costa-Gavro filmas, būtų vienas iš daugelio, tačiau jo tema – dėl savo principų kenčiantis nacių slaptosios tarnybos karininkas ir jo pastangos sustabdyti mirties lagerių mašiną – atskleidžia unikalų, požiūrį į šį siaubą.

Graikų režisierius Costa-Gavras pažįstamas iš politiškai angažuotų filmų, tarp jų ir "Z" (1969) – pasakojimo apie Graikijos karinę chuntą – bei "Dingę be žinios" (1982).

"Amen" remiasi tikrais faktais apie Kurtą Gersteiną, pamaldų protestantą chemiką, kuris įstojo į SS, kaip jam atrodė, vedamas patriotinės pareigos. Jo įsitikinimu, jis privalo sukurti vandens valymo būdą, kad apsaugotų karius nuo ligų. Kai kurie žmonės nepritaria jo pasirinkimui tapti Hitlerio partijos elitinės gvardijos nariu – SS visi niekino, netgi patys naciai, – tačiau jis yra įsitikinęs, kad priklausydamas šiai tarnybai liks nesusitepęs. "Aš nedarau nieko, kas prieštarautų mano sąžinei ar tikėjimui", – tvirtina Kurtas Gersteinas.

Kadangi žiūrovas žino daugiau nei filmo herojai, filmas tikrai sukrečia – kiekvienas žiūrintis "Amen" jau žino, kad Gersteino sukurtos Zyklon B dujos mažai ką turi bendro su vandens valymu, nes jos bus panaudotos kaip mirtini nuodai. Kai 1942 m. Gersteinas pirmą kartą aplanko Belzeno ir Treblinkos konclagerius, jis sužino, kokiems siaubingiems dalykams naudojami jo chemijos gabumai. Kartu su saujele kitų karininkų Gersteinui per specialiai sienoje padarytą angą parodoma, kaip veikia nuodingas dušas. Tos scenos vaizdinis poveikis yra tikrai stingdantis – kiti karininkai atrodo susijaudinę taip, tarsi žiūrėtų pornografinį filmą, tuo tarpu Gersteino reakcija – šokas.

Kaip taip gali būti? Kaip gali būti, kad iš dešimties reginį stebinčių vyrų tas nuogų nuodijamų žmonių vaizdas siaubą sukelia tik vienam? Dar daugiau, Gersteinas suvokia, kad jis ne vienas iš dešimties, jis – vienas iš tūkstančių.

Gersteinas nusprendžia, kad pasilikti eiti pareigas bus naudingiau negu pasitraukti iš SS, nes šitaip jis galės būti patikimas vykdomų žiaurybių liudytojas. Jis bando susisiekti su kuo nors, kas turėtų pakankamai galių sustabdyti mirties lagerius. Sausakimšame traukinyje Gersteinas viską, ką tik žino, papasakoja Švedijos ambasados atstovui, nežinančiam, kuo sąjungininkai galėtų pagelbėti. Jis kreipiasi į Vatikano pasiuntinį Berlyne. Šis primygtinai teigia, kad Bažnyčia privalo išlikti neutrali ir nesikišti į Vokietijos politinius reikalus.

Galiausiai Gersteinas randa sąjungininką – jauną jėzuitą Riccardo Fontaną (jį vaidina iš filmo "Amelija iš Monmartro" pažįstamas Mathieu Kassovitzas), kuris kartu su Šventojo Sosto pasiuntiniu klausėsi Gersteino pasakojimo apie mirties lagerius. Fontana pasiūlo pagalbą per savo asmeninius ryšius Vatikane. Du vyrai ima veikti kartu, stengdamiesi paskleisti žinią apie mirties lagerius, tačiau į jų pasakojimus reaguojama netgi ne skeptiškai – daugelis ir taip atrodo žiną, kad žydai naikinami, – o politine ir diplomatine dviprasmiška kalba.

Katalikų Bažnyčiai filme smarkiai kliūva. Skaudu žiūrėti į patenkintus, sočius kardinolus prabangioje Vatikano aplinkoje ir klausytis jų moralinių išvedžiojimų apie tai, kodėl būtent popiežius negali pareikšti nuomonės prieš nacius. Filme aiškiai parodoma, kad labiausiai Vatikanas rūpinasi savo materialinių vertybių apsauga. Paralelės su pastarojo meto sekso skandalais yra akivaizdžios ir be galo liūdinančios.

Filmo pavadinimas taip pat įdomiai parinktas. Dar vaikystėje buvau mokoma, kad žodis "amen" reiškia "aš tuo tikiu". Filme šis žodis pavartojamas vienintelį kartą – šiurpinančioje scenoje tarp Fontanos ir Daktaro – SS karininko, etinės Gersteino priešingybės. Kunigas ir amoralusis gydytojas trumpai, bet karštai šnekasi apie tai, kad žydai yra "išrinktoji tauta". Į pastarąjį teiginį gydytojas sarkastiškai atsako "amen" – aš tuo tikiu. Tebūnie.

Costa-Gavras filmą pripildo pasikartojančių motyvų, iš kurių labiausiai sukrečiantis – nuolat judantys traukiniai. Pirmyn atgal, dieną naktį, tušti atviromis durimis ir pilni uždaromis durimis, traukiniai dunda per Vokietiją, į rytus. Traukiniai įsiterpia į kiekvieną sceną, nuolat mums primindami, kokios bergždžios Fontanos ir Gersteino pastangos.

Krikščionys tiki, kad menkiausia šviesa įveikia didžiausią tamsą. Didžiausią iššūkį mūsų tikėjimui meta tai, kad ta menka švieselė neregima, ją sunaikina tie, kurie turėtų ją puoselėti ir nešti. Du vyrai atiduoda visas jėgas, kad sustabdytų mašiną, tačiau blogis pasirodo daug didesnis, nei jie galėtų įveikti. Costa-Gavras nori, kad suprastume, jog žinančiųjų tiesą abejingumas ir jų visiškas neveiklumas siaubingo blogio akivaizdoje – ar holokausto laikais, ar šiandien – yra toks pat siaubingas kaip ir pačios piktadarystės.

"Sojourners", 2003, kovas–balandis

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1788. ****2003-04-07 10:00
Labai stiprus filmas!!!

1804. golokaustkas2003-04-07 18:25
Čia kažkas sako: "Labai stiprus filmas", tačiau kartu reikėtų pridurti: "...ir labai stiprus biznis". Ir nesiliaujantis smūgiavimas žemiau juostos...Nesibaigiančios "holokausto" topiko eksplotavimas, ypač kine, jau varo vimdantį nuobodulį. Ši tema jau seniai (o gal visada?) paversta politikos, pinigų išmušinėjimo, pinigų darymo, sentimentalaus pamokslavimo, masinio komiksavimo ir pan. nenuilstančiu arkliuku. Hollywoodas nepaliauja kepęs "holokausto dramas" už kurias, savaime suprantama, automatiškai priklauso bent pora oskarų (ar žiuri tarpe kas nors išdrįstų surizikuoti ir būti apkaltintam ... patys-žinote-kuo); holokaustas peri naujas žvaigždes (prisiminkit A.Brody`s maivymąsi, net viršijant nustatytą laiko limitą (ar kas drįstų jį sustabdyt?) per oskarų ceremoniją; atveriami "dar nežinomi puslapiai" ir "dar negirdėti žiaurumai"; išaiškinami vis nauji ir nauji kaltininkai (visi iki vieno vokiečiai, lenkai, leituviai, žinoma popiežius, katalikai ir protestantai, geležinkeliečiai, draudimo bendrovės, namų savininkai, chemijos ir vaistų pramoninkai, Ford automobilių gamintojai, dar Sąjungininkai (britai ir amerikiečiai apskritai; ir daugybė diplomatų; britų karalius, britų aristokratai ir t.t.). Sąrašas tęsiasi, biznis klesti. Žinoma tai daug įdomiau nei domėtis GULAG`u, Bosnijos ar Ruandos žudynėmis.

Nekantraudamas laukiu naujų sukrečiančių filmų šia svarbia ir labai aktualia tema, atskleisiančių dar naujesnius holokausto aspektus, slaptus vykdytojus, tylius pritarėjus, vis dar bausmės nesulaukiusius pasyvius žinotojus.Gal pavyks sukurti kažką panašaus į Schindlerio sąrašo pabaigos epizodą, kur genialusis Spilbergasnuostabiu būdu paliko erdvės nuojautai, jog galbūt buvo kai kurių žydų, kurie vis tik atleido Schindleriui...


1847. amen2003-04-08 17:42
kadangi maciau filma, tai sis straipsnis paliko tik eilines santraukos ispudi ir jokios filmo analizes nesugebejau izvelgti, nebent tiek, kat rezisieriaus pavarde turbut turetu but Costa-Gavras`as, ir kiek zinau, jis yra graiku kilmes prancuzu rezisierius. ir, beje, visiskai pritariu golotkauskui, kad si tema virsta vos ne supertopu, tarsi vien tik zydai psaulyje kentetu, ar vien tik ju kancia yra tikroji ir vienintele. Atleiskit, jei ka izeidziau, neturiu nieko pries zydus...

38518. .nitkipis.2005-08-01 10:17
na taip, taip. O negi jus tikrai domina Farinelli? Maniau, kad kastratu renesanso mada jau praejo? Ir tos barokines operos kazkokios nuobodokos...

38526. aledaPi2005-08-01 16:52
Barokinė muzika man tikrai nuobodi. Farinelli, kaip ir kiti praeities daininkai man įdomus operos istorijos kontekste, o muzika gražiausia - Giacomo Puccini Madama Butterfly, Piotro Čaikovskio Eugene Onegin, Giuseppe Verdi Il trovatore.

Rodoma versija 24 iš 25 
14:43:34 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba