ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-04-05 nr. 647

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

LAIMANTAS JONUŠYS. Tada pabundu (11) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Vilkai purve (15) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Balti kadrai (1) • Su rašytoja JURGA IVANAUSKAITE kalbasi Sigitas Parulskis. "Vienatvė man reiškia pilnatvę..." (44) • REUEL MARC GERECHT. Iranas žaidžia grėsmingą laukimo žaidimą (3) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Septynios tezės, susijusios su Irmos Stanaitytės videoinstaliacija "Grojantis arfa" (1) • RŪTA TAUKINAITYTĖ. Ligos patalas, mirties patalasSIGITAS GEDA. Apie Nijolės Miliauskaitės gyvenimą, persefones, poeziją (10) • TOBY YOUNG. Stabai, žengiantys ant aukuroJUDY COODE. Aklumas ir veidmainystė (5) • SIGITAS PARULSKIS. Knyga, pilna supresuoto grožio (19) • ALGIRDAS SABALIAUSKAS. Tarp Bretkūno Biblijos ir Vydūno filosofijos (5) • RIMAS ŽILINSKAS. Baublių ir baubų kultūra (7) • VALDAS STRIUŽAS. Stovėk – ateis laikas, ir tave nuversimANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XX) (2) • Atitaisymas (2) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (69) •

Septynios tezės, susijusios su Irmos Stanaitytės videoinstaliacija "Grojantis arfa"

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Irma Stanaitytė. Grojantis arfa. 2003. Videoinstaliacija

1.1. Vaikai yra engiami nuo neatmenamų laikų.

1.2. Vaikus daugiausia engia suaugusieji (t. y. buvę vaikai). Bet yra nemažai atvejų, kai patys vaikai engia vieni kitus. Šito sujaudintas Williamas Goldingas parašė romaną "Musių valdovas". Taip pat pasitaikantis reiškinys – kai vaikas engia pats save: antai eina koks persimasturbavęs paauglys mėlynais paakiais.

1.3. Engimo formų esama labai įvairių. Bene labiausiai paplitusioji – vienoks ar kitoks lavinimas. Viena ankstyvųjų lavinimo (engimo) formų – mokymas gestų ir žodžių kalbos: "Padaryk tetei ate, ate"; "Sakyk aciu", "Parodyk, kaip Ievutė daro liulia".

2.1. Vaikai engiami labai įvairiais tikslais. Vienu pagrindinių tikslų laikoma socializacija. Kitais atvejais apie ją net negalvojama. Tačiau keista: kad ir kokiu tikslu vaikas būtų engiamas, kad ir kas jį engtų, kad ir kokios būtų naudojamos engimo formos, rezultatas visada tas pats – vaikas socializuojasi. Tik nelygu socialinė grupė, į kurią jis patenka.

3.1. Vienas iš labai senų vaikų engimo būdų, gyvuojantis nuo pat judėjiškosios-graikiškosios civilizacijos pradžios (iki jos pabaigos), yra lytinis vaikų engimas (išnaudojimas).

3.2. Čia taip pat reikia pasakyti, kad lytiškai (kalbant dabartine kalba – seksualiai) vaikus išnaudoja ne tik suaugusieji: šis išnaudojimo (engimo) būdas yra gana plačiai paplitęs ir tarp pačių vaikų (įskaitant atvejus, kai vaikas išnaudoja pats save; žr. 1.2).

3.3. Taip pat vienas iš labai senų ir vienas iš lig šiol niekaip nesiliaujančių vaikų engimo būdų – jų muzikinis lavinimas.

3.4. Tačiau ir čia galima pakartoti mintį, suformuluotą 1.2: ir muzikiniu būdu vaikai neretai engia patys save; pavyzdžiui, piemenys prisigamina visokių švilpynių ir jomis švilpauja (žr. H. Radausko eil. "Švilpynės").

3.5. Muzikinis vaikų engimo būdas laikytinas vienu žiauriausių. Net ir tuo atveju, kai vaikui tiesiogiai nieko nedaroma, grėsmę radijuoja pati mokytojo su lazdele figūra. O kur atvejai, kai vaikai (berniukai), norint išsaugoti jų angeliškus balsus, kastruojami?

4.1. Engimas, aišku, pirmiausia teikia malonumą engiančiajam. Bet pasitaiko, kad pradeda jausti malonumą ir engiamasis.

4.2. Visiems žinoma, kad kartais koks nors atlėpausis, tiesiog jėga priverstas išmokti skaityti, paskui taip įninka į knygas, kad net užmiršta laiku pasimasturbuoti.

4.3. Taip būna ir su seksualiniu engimu (išnaudojimu). Štai ką apie tai rašo Petronijus: "Užmiršęs nesantaiką, vėl susigerinau su berniuku ir, pasinaudojęs jo paslaugomis, užmigau. Bet berniukui neužteko šio pakartojimo: jo amžius trokšte troško pasyvaus smagumo. Todėl jis mane pažadino iš miego ir tarė: "Ar nenori dar?" Pasiūlymas man nebuvo nemalonus. Taigi nors aš ir išprakaitavau, ir šniokštavau iš nuilsimo, vis dėlto jis gavo, ko norėjo, ir aš, nuvargęs po malonumo, vėl užmigau. Nepraėjus nė valandėlei, jis vėl pradėjo mane badyti pirštu klausdamas: "Kodėl mes nieko nedarome?" O kur dar Nabokovas su savo Lolita!

5.1. Kad erotinės ir kūrybinės galios yra labai susipynusios (gal net tapačios), pastebėta seniai. Tam dėmesio yra skyręs net Freudas.

5.2. Ypač akivaizdus yra ryšys tarp erotikos ir muzikos. Imkime, pavyzdžiui, įvairių instrumentų išvaizdą ar tai, kaip muzikantai juos glamonėja grodami. Arba kitas aspektas: niekam ne paslaptis, kad dažno muzikinio kūrinio struktūra analogiška lytinio akto struktūrai; tiek analogiška, kad kartais (ypač pabaigos) tiesiog nejauku klausytis. Trečia: pasirodo, esama mėginimų lytiškai santykiauti, paisant muzikinio kūrinio struktūros: "[...] klausyk, – jinai pasakė jam, – atlikime aktą kaip keturių dalių muzikos kūrinį" (J. Serapinas, "neMALONUMAI", "Š. A.", 2003. III. 15).

6.1. Daug amžių klesti ir dar viena vaikų engimo forma: jų panaudojimas dailės kūriniams. Tik paskaičiuokite, kiek berniukų (o ir mergaičių) nuo Senovės Graikijos laikų iki dabar panaudoti tapybai, skulptūrai, grafikai ir t. t.

6.2. Vaikų panaudojimas dailės kūrybai, nepaisant visų judėjimų už vaikų teises, nėra liovęsis ir šiais laikais. Jis būdingas tiek užsieniečiams, tiek lietuvių menininkams. Iš užsienio menininkų, engiančių vaikus ir paauglius kūriniais, vilniečiams, manau, labiausiai bus įstrigusi Rinekė Dijkstra. O iš lietuvių čia pakaktų paminėti Mindaugą Navaką, Artūrą Railą, Aidą Čeponytę su Valdu Ozarinsku, Laurą Stasiulytę ir pan.

6.3. Neretai dailės kūriniuose vaikai engiami (eksploatuojami) ir seksualiai: negi nesate atkreipę dėmesio, kokiomis pozomis jūsų dėmesiui pateikiami, pavyzdžiui, baroko laikų putti?

7.1. Irma Stanaitytė savo videoinstaliacijoje "Grojantis arfa" (rodomoje galerijoje "IBID. Projects") mažą berniuką engia keliais aspektais: lavinimo (rodoma, kaip jis verčiamas groti), meniniu (berniukas panaudotas meno kūriniui) ir seksualiniu (ekstazė, kurią jis patiria baigdamas groti, labai panaši į erotinę).

7.2. Manau, kad autorei pasisekė, nes kūrinys yra puikus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1891. Margarita2003-04-09 17:58
Skaitant norėjosi rasti netiesą.Deja....

Rodoma versija 24 iš 25 
14:43:32 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba