ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-04 nr. 727

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARIUS RAUBA. Mąstymo liga (19) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Kieno ženklai (52) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Da Vinci paaugliams (77) • FERNANDO PESSOA. Eilės (20) • Prisiminimų vakaras: Chaimas Soutine’as (6) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (11) • ASTA JACKUTĖ. Keli Užupiai (6) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Mažiau žmonių, daugiau medžių! (10) • VIRGINIJA VITA. Poezija (10) • ENRIKA STRIOGAITĖ. Eilės (8) • ŠIAURYS NARBUTAS. Bet rytoj mes jau nebūsime pavargę? (29) • MYKOLAS SLUCKIS. Neužsisklendęs nostalgijoj (5) • MECHMAN GAFARLY. Pabėgimas iš Babilono bokšto (11) • VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJOS SKYRIMO NUOSTATAI (8) • Mieli skaitytojai! (96) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. "Giesmių giesmė"? (42) • ROMUALDAS OZOLAS. Kažkas tikrai kinta (17) • VYTAUTAS VYČAS. Sušaudyti mirusią... (21) • GIEDRIUS TRAKIMAS. Koncertas smuikui ir mobiliajam telefonui (6) • L a i š k a i (192) •

Bet rytoj mes jau nebūsime pavargę?

ŠIAURYS NARBUTAS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Nors judaizmas žydus laiko išrinktąja tauta, iš kurios kilsiąs Mesijas, tikima, kad visi žmonės lygūs, nes yra sukurti pagal paties Dievo atvaizdą ir pavidalą. Judaizmo doktrina grindžiama Tora, kurioje aprėpiami visi gyvenimo aspektai. Toroje suformuluota 613 priesakų ir draudimų – reikalavimas laikytis specifinių žydų gyvensenos taisyklių (šabo, apipjaustymo, maitinimosi apribojimų), švenčių, pasninko ir pan. Dešimt Dievo įsakymų laikomi pačiais svarbiausiais. Rašytine Tora dažniausiai vadinama hebrajiškoji Biblija (krikščionims – Senasis Testamentas). Galutinai sugriovus Jeruzalės Šventyklą, nutarta žodinę Torą užrašyti. Taip II a. po Kristaus buvo sudaryti Mišnos pagrindai. Keletą šimtmečių žydų išminčiai studijavo veikalą, užrašinėjo komentarus, diskusijas. Šie raštai vadinami Gemara. Mišnos ir Gemaros pagrindu buvo sudarytas Talmudas. Frazė talmud tora hebrajų kalba reiškia Toros studijavimą.

Biblinis judaizmo periodas tęsėsi iki antrosios Jeruzalės Šventyklos sugriovimo (70 m. po Kristaus). Tuomet dominavo kasdieninis deginamųjų aukų atnašavimas, vykdavo Dievo garbinimas namuose. Talmudo periodu bendruomeninė žydų dievogarba persikėlė į sinagogas; išliko maldos ir giesmės namuose. Aukojimą ir sudėtingą Šventyklos ritualą pakeitė malda, o šventikus (hebr. kohenus) – rabinai. Talmudo judaizmas vyravo ir Lietuvoje.

XVIII a. Talmudo judaizmą paveikė šviečiamojo judėjimo reformų įtaka, įvairios žydų filosofijos ir religijos srovės – misticizmas, mesianizmas, chasidizmas, – kilusios iš skirtingų Tanacho ir Talmudo interpretacijų. XIX a. viduryje Vokietijos rabinatas reformavo judaizmą ir kiek priartino jį prie krikščioniškojo protestantizmo. Ortodoksai tiki, kad Dievas ant Sinajaus kalno davė Mozei visą Torą – rašytinę bei žodinę, ir laikosi visų 613 įsakymų. Modernieji ortodoksai laikosi halachos, tačiau integruojasi į visuomenę. Ultraortodoksai, tarp jų ir chasidai, itin griežtai laikosi Įstatymo ir nesiintegruoja į šiuolaikinę visuomenę.

Teko bendrauti su chasidais Brukline, Viljamsberge, kur yra įsikūręs pasaulinis jų centras. Pastebėję mano pomėgį juokauti, jie klausdavo, ar aš ne žydas. Nežinau giminės genealoginio medžio, tačiau juokais atsakydavau, kad esu litvakas. Chasidai niekuomet neužsigaudavo, neparodydavo nepagarbos, nors kiek vėliau teko sužinoti, kad tarp litvakų ir chasidų nuo XVIII a. vyko trintis.

Na taip, galima sakyti, chasidai nesiintegruoja į visuomenę. Jei chasidas įstoja į pasaulietinį universitetą, jis atsisako ne tik peisų, bet ir gyvenimo būdo, atsiriboja nuo tradicijų, griežtų tikėjimo reikalavimų. Tačiau chasidai į darbą savo įmonėse, sandėliuose, parduotuvėse mielai priima kitatikius, tad ir man teko garbė su jais padirbėti. Žydai chasidai nevengia sunkaus darbo. Kartą dviese su chasidu rūšiavome dulkėtus, suskilusius 4–6 metrų ilgio bambukų stiebus, naudojamus ritualinių atsiskyrimo namelių (sukes) stogams dengti. Tora prisako spalio pabaigoje švęsti Sukes-sukot šventę pagerbiant 40 metų žydų klajones dykumoje po išvarymo iš Egipto. Bruklino chasidai savaitę tokiame namelyje, pastatytame šalia savo buto, dažniausiai kieme ar net ant namo stogo, miega, valgo.

Po kelių valandų sunkaus darbo tvankiame rudeniniame Niujorko karštyje chasidas paklausė: "Pavargai?" Atsakiau: "Taip". Jis nusibraukė prakaitą, kiek pagalvojo ir nusišypsojęs tarė: "Bet rytoj mes jau nebūsime pavargę?" Vėl kibome linksmi į darbą. Kitą kartą teko tuos namelius vežioti po kelis chasidų miestelius į šiaurę nuo Niujorko. Didžiulį sunkvežimį prikrovėme įvairių sukes dalių. Mūsų laukė milžiniškas darbas – išvežioti nesupainiojant namelių dalis gal 60 šeimų. Nameliai buvo skirtingų konstrukcijų. Išlydėdamas mus su vairuotoju bosas chasidas užtraukė linksmą giesmę. Tik po nežmoniškai sunkios darbo dienos supratau, jog tai buvo padrąsinanti psalmė, kad Dievas padėtų mums atlikti tokį nelengvą darbą.

Chasidizmui (pažodžiui – garbingam gėrio mokymui) būdinga mistinė egzaltacija ir psichologijos išmanymas. Nuo XVIII a., kai Rytų Europoje išplito šis judėjimas, ortodoksai praminė atskilusius žydus kat – sekta. Chasidų atsiradimas Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje inspiravo, išjudino visas judaizmo pakraipas. Įdomu, kad vėliau chasidus dėl gausybės nuostatų ir savo tradicijų laikymosi pradėta vadinti net ultraortodoksais, o judaizme atsirado modernių ortodoksų. Įdomi hipotezė pateikta Judaica enciklopedijoje: neva chasidizmas atsirado dėl įtampos žydų visuomenėje, skylant Lietuvos-Lenkijos karalystei. Iš pradžių anksčiau minėtų šalių žydai atstūmė ir net persekiojo chasidus, tik 1907–1910 m. Chaimui Soloveičikui iš Lietuvos Brastos pavyko sutaikyti chasidus su ortodoksais.

Kaip atsirado chasidizmas? Pirmieji požymiai pastebėti Podolės tamsuomenėje. Ten dauguma žydų vertėsi žemės, užeigų, malūnų nuoma ir smulkiąja prekyba.

Chasidų netenkino sausokas ir nejudrus papročių rabinizmas, Talmudo mokslo pavirtimas nevaisinga sofistika. Chasidai kūrybinę išeitį rado kabaloje. Lenkijos rabinai tam neprieštaravo.

Neturtas, dideli atstumai trukdė žydams lavintis, lankyti sinagogas, tad jie pradėjo ieškoti artimesnių dvasinių lyderių. Beštas (Eliezer Ba’al Shem Tov) pats buvo iš tamsuomenės, daug keliavo, garsėjo gerumu, gydė ne tiek amuletais, kiek malda ir religine įtaiga. Jis mokėjo nuraminti, paguosti vargšus, paprasti žmonės jį tiesiog dievino. 1735–1740 m. Beštas tampa dvasiniu garbingo gėrio mokytoju. Iki gyvenimo pabaigos jis turėjo apie 40 000 sekėjų.

Mežerickis (Dov Baer Mezhirech) Talmudo mokslu sutvirtino chasidizmo pagrindus, padarė jį atsparesnį ortodoksų antpuoliams. Jis įvedė sefardų kabalos ritualą ir taip galutinai atskyrė chasidus nuo kitų žydų.

Jei visa pasaulyje yra dieviška, tai absoliutaus blogio nėra. Blogis yra tik laikina Dievo apsireiškimo forma. Dievas yra ir puolusiame žmoguje, todėl pastarasis gali bet kada prisikelti. Žmogus privalo pažinti save kaip dievybės pavidalą. Susilieti su Dievu padeda ne studijos ir mokslai, o karšta malda. Už asketizmą ir dievobaimingumą tobulesnis kelias į Dievą yra žvalus ir džiaugsmingas tarnavimas Dievui, optimistinis požiūris į gyvenimą ir žmones.

Nusidėjėliui neverta liūdėti dėl praeities, jis turi džiaugtis, kad jo dvasioje suskambo Dangaus balsas, kviečiantis gailėtis. Į nusidėjėlį privaloma žiūrėti kaip į teisųjį, nes tai žmonėms sukelia gerą jausmą, priartina juos prie Dievo. Paprastas žmogus, džiaugsmingai besimeldžiantis, yra arčiau Dievo nei rabinas. Religijos esmė yra ne protas, o jausmas. Bendrauti su Dievu padeda ekstazinė malda.

Cadikas, nuolat bendraudamas su Dievu, tampa vamzdžiu, kuriuo į pasaulį liejasi Dievo meilė. Jei Dievas nusprendžia, kad žmogus turi mirti, cadikas gali išprašyti to žmogaus gyvybės.

Chabad, lietuviškoji chasidų mokykla, prisitaikė prie daug aukštesnio intelekto, pasisėmė išminties ir iš sufijų filosofijos. Lietuvos ir Gudijos chasidų dvasiniu vadovu buvo Šneuras Zalmanas Boruchovas (Shneur Zalman). Jo dėka Lietuvos ir Gudijos chasidizmas nutolo nuo Ukrainos chasidizmo ir judaizmo. Zalmanas įvedė chabad sistemą: chokhma, bina, daat – išmintis, supratimas, pažinimas. Iš šių žodžių raidžių ir buvo sudarytas žodis chabad.

Atsirado pasaulio kūrimo nepertraukiamumo idėja ir savarankiško buvimo neigimas. Viskas yra mūsų prote, jausmuose ir savarankiškai neegzistuoja. Absoliutus buvimas yra tik Dievas, kuris be perstojo kviečia pasaulį gyvuoti. Žmogaus egzistavimas yra tik miražas, tačiau studijuojant Įstatymą Dievo valia suteikia tikrą buvimą. Suprasti reiškia ką nors savo protu apkabinti.

Chaimas Vitalis teigė, kad kiekviename žmoguje yra dvi skirtingos sielos – gyvuliškoji (jausmų ir polinkių šaltinis) ir dieviškoji (proto ir dvasios šaltinis). Dieviškojoje sieloje yra 10 sfirų atitinkančių 10 kūrybinių pasaulio tvarkos jėgų. Svarbiausias tikėjimo šaltinis yra protinga dvasia, o ne jausmas, kaip teigia Beštas. Protas turi vyrauti prieš jausmą ir vadovauti jam.

Bešto veikla judaizmo stovykloje sukėlė tik sporadišką nepasitenkinimą. 1751 m. rabinas Saliamonas Helmas pirmasis sukritikavo Ukrainos chasidus už karštas maldas ir keistus judesius meldžiantis, tačiau pastebėjo, kad "ne visi chasidai yra nemokšos, yra geranoriškų žmonių ir tarp jų. Telaimina juos Dievas ir mane taip pat".

Chasidizmo populiarumas, suprantama, sukėlė nerimą rabinams. Jiems nepatiko kai kurių smulkmeniškų religijos papročių ignoravimas. Pirmiausia chasidai buvo apkaltinti tradicijų laužymu. Tuometiniams ortodoksams nepatiko laisvas kabalos traktavimas, cadikų kultas, paliktos žmonos ir vaikai, linksmi susirinkimai. Chasidus net ėmė vadinti pagonimis. Buvo ieškoma netikrų apsišaukėlių, atsivertusių į katalikybę. Žinoma, kad poeto Adomo Mickevičiaus motina buvo chasidė, kuri pasikrikštijo katalikų bažnyčioje.

Daugiausia nemalonių chasidai sulaukė Lietuvoje. 1772 m. Ilja Vilenskis susidorojo su slaptais chasidų susirinkimų dalyviais, visoms bendrijoms buvo išsiuntinėti raštai, raginantys persekioti chasidus. Juos iš visur vijo. Tačiau tai tik dar labiau išpopuliarino chasidizmą, o kartu ir atkreipė dėmesį į gyvybingą judaizmą. Chasidai atidarė spaustuves, pradėjo leisti savo literatūros kūrinius. Netrukus Vilniuje jiems buvo uždrausta nuomoti butus, buvo pradėtos deginti Beštos knygos, Vilniuje įvyko pirmieji pogromai, buvo paskelbtas negailestingas karas. Beje, iš abiejų pusių. Vilniaus valdžia, paveikta rabinų, konfiskavo chasidų turtą, Šneurą Zalmaną uždarė į tvirtovę, tačiau 1798 m. išlaisvino. Tą dieną Lietuvos ir Gudijos chasidai paskelbė švente.

Trintis vyko ir Lenkijos teritorijoje. Rabinų paveiktas imperatorius Pranciškus II išleido atitinkamą potvarkį, todėl kai kurie cadikai persikėlė į Varšuvos sritį. Kovos centras buvo Vilniuje. Į turtingo chasido, vyno prekeivio Mejerio Rafaelso rūsius įsiveržė minia ir iš statinių išpylė vyną. Chasidas turėjo nemažai nuostolių. Vėl buvo suimtas Zalmanas. Jį išlaisvino 1801 metais caru tapęs Aleksandras I. Vėliau nuslūgusi kova vėl suaktyvėjo, net buvo uždarytos chasidų spaustuvės. Pagaliau Cheifelis parašė knygą apie pakantumą chasidams, tad 1890 metais pagaliau įsivyravo ilgalaikė taika.

Ši trintis neleido žydams užsnūsti. Tradicinio tikėjimo atstovai baiminosi naujovių, galbūt tiesiog bijojo išsišokimų, nes istorija žydus ne kartą yra skaudžiai pamokiusi, ką reiškia gyventi svetimuose kraštuose.

Kai kurie chasidai, vengdami trinties Vilniuje, pasitraukė į mažesnius Lietuvos miestus, juos gan svetingai priėmė Žemaitijoje. Tačiau šiandien identifikuoti chasidus Lietuvos istorijoje itin sunku. Provincialioje lietuvių ir lenkų aplinkoje chasidai buvo priversti slėpti savo peisus. Gal ir šiandien pamatę chasidą vyrą ar berniuką su peisais, mūsų vaikai bėgtų iš paskos, išjuoktų? Iš vaikystės pamenu, kaip šaipydavomės ir mėgdžiodavome žydą, traukiantį per Aleksotą su atliekų vežimėliu ir šaukiantį: "Handel, handel!" Pas tokius žydus keliauninkus dar prieš 40 metų galėjai pigiai nusipirkti reikalingą niekutį, apsikeisti prekėmis.

Net tolerantiškos Žemaitijos XIX a. fotografijose neaptikau chasidų su peisais pėdsakų. Neprisimena jų ir geraširdis litvakas telšiškis Rafaelis Genys (Genis). Ponas Rafaelis papasakojo chasidams charakteringą istoriją. Atkūrus Telšių žydų kapines, į iškilmes buvo sukviesti ir keli išlikę chasidai, tačiau jie pareikalavo sumokėti už kelionę. Jiems visai nerūpėjo iškilmės ar garbė. Pasak pono Rafaelio, chasidai visuomet buvo lyg nuošalyje, kiek didžiavosi savo mokytumu.

Visame pasaulyje garsi Telšių aukštoji rabinų mokykla Ješiva, įkurta 1875 m. Pirmasis jos vadovas buvo Elizeris Gordonas. Telšių Ješiva XIX a. buvo pripažinta viena didžiausių pasaulyje, joje tobulinosi jau praktikuojantys rabinai iš Anglijos, JAV, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių. Vienu metu Ješivoje studijuodavo iki 500 rabinų. Ješiva darė įtaką ir miesto gyvenimui, net gyventojų skaičiui. 1923 m. Telšiuose gyveno 1545 žydai, 1939 m. žydų skaičius padidėjo iki 2800. 1927 ir 1933 m. buvo statomi nauji Ješivos pastatai, čia įkurta religinė mergaičių gimnazija, mokytojų seminarija. Telšiai tuo metu pasaulyje buvo žinomi kaip žydų dvasinis centras. Gaila, sovietinė realybė pritrenkė savo nykumu: gražiuosiuose dvasinės akademijos pastatuose liaudies valdžia įkūrė traktorių remonto dirbtuves. Prieš keletą metų vienintelis likęs suniokotas Ješivos pastatas Iždinės gatvėje grąžintas Telšių žydų bendruomenei. JAV, Izraelio atstovai į pagalbos šūksnį atsakė negailestingai logiškai: žydų Telšiuose nebėra, todėl jie neskirsią pinigų buvusiai rabinų akademijai atstatyti.

1938 m. Ješiva buvo perkelta į Klivlandą, JAV, kur ir veikia Telšių Ješivos vardu. Buvę šios akademijos studentai, įsikūrę Niujorke, ilgus dešimtmečius Telšių Ješivos ir jos auklėtinių garbei rengdavo banketus, kuriuos finansuodavo ponas Maniševičius, praturtėjęs Ješivos auklėtinis, sėkmigai besiverčiantis Amerikos konservų pramonėje.

Telšiuose veikė 4 sinagogos, jos būdavo pilnos kasdien, ne tik per šventes. Prieš vakarinę maldą jose susirinkdavo pasimokyti Talmudo ir Mišnos studijavimo bendrijų nariai. Rabinas Elijas Mejeris Halfanas iki savo mirties Didžiojoje sinagogoje mokė Talmudo. Didžiojoje sinagogoje buvo ne tik meldžiamasi, bet ir sakomi pamokslai, taip pat skambėjo rabinų, svarbių visuomenės narių, partijų atstovų, svečių kalbos. Du kartus per metus miesto rabinas Juozapas Leibas Blochas sakydavo viešą pamokslą. Sinagogose susirinkdavo paprasti žydai, bendraudavo, apsikeisdavo naujienomis. Per Roš Hašaną ir Jom kipūrą (iškilmingiausias metų šventes) sinagogose susirinkdavo be išimties visi žydai, net ir nereligingi.

Yra likę užrašyti papročiai ir įvykiai iš Telšių krašto žydų gyvenimo:

"Kai mirdavo žmogus, jo giminės, pažįstami imdavo mažus medžiaginius maišelius su pelenais. Ant jų pasidėję kojas žydai skaitydavo savo mišotkas – maldaknyges. Buvo samdoma "verkiančioji sorkė" – žmonių grupė, kuri apverkdavo mirusiojo vargus.

Telšiuose žydai nesimaudydavo bendroje maudykloje. Jie turėjo savo atskirą maudyklą Masčio ežere su laiptais į vandenį, kad būtų patogu įlipti ir išlipti iš vandens. Toje pliažo teritorijoje buvo labai švaru, ten maudydavosi tik žydai.

Žydai buvo labai geros širdies, kai vargšai neturėdavo pinigų, žydai parduotuvėje duodavo veltui, bet kai turėdavo pinigų, reikėdavo skolą grąžinti. Per Kalėdas ir Velykas žydai vargšams nemokamai duodavo mėsos, žuvies, duonos, saldainių. Už šias dovanas skolos nereikėdavo grąžinti.

Žydų kvartalas nepasižymėjo išvaizdumu – namai buvo ankšti, skersgatviai siauri ir nešvarūs, be žalumynų ir medžių. Dauguma žydų parduotuvių – mažos, jose dirbdavo visa žydų šeima. Tačiau buvo kelios didesnės parduotuvės S. Naftalino "Audiniai", L. Gercovičiaus "Batai", Volperto "Brangios dovanos", brolių Broide "Tabako prekės urmu" ir kt. Turgaus aikštėje veikė kepyklos, viešnamiai, restoranai ir karčiamos; visų jų savininkai buvo žydai.

Telšiuose buvo žydų siuvėjų, batsiuvių, pakinktininkų, stalių, kalvių, kirpėjų, laikrodininkų, taip pat vežikų ir nešikų, net keli elgetos. Dauguma jų buvo ortodoksiškų pažiūrų. Anksti prieš darbą jie eidavo melstis į sinagogą, o vakare po sunkios darbo dienos skubėdavo pasimokyti Talmudo ar kitų religinių knygų skyrių, giedodavo psalmes".

Ponia A. N. nenorėjo, kad jos pavardė būtų spausdinama, bet papasakojo prisiminimus. Tai labai chasidiška laikysena. A. N. gyveno Židikuose: "Žydai labai mylėjo savo vaikus, apgyvendindavo tik didžiuosiuose miestuose, kad jie gautų gerą išsilavinimą. Apsirengę juodai žydai melsdavosi savo šolėje. Jų altorius panašus į katalikų. Viršuje pakabinta veršio oda su 10 Dievo įsakymų.

Laidojimui žydai turėjo baltą arklį. Šiuo arkliu lavonas buvo vežamas į kapines. Žydai lavoną kasdavo suvynioję į paklodę vieno metro gylyje. Šarvodavo savaitę. Kad kūno nepultų kirminai, jį ištrindavo druska. Vieno metro gylyje lavoną kasdavo dėl to, kad teismo dieną žydai pirmieji prisikeltų. Kartą gimnazistai iškasė žydo lavoną, užsodino ant arklio ir surišę paleido joti į miestą. Žydai tai pamatę užsidarė langus, nes pamanė, kad tai dvasia. Nuo to laiko žydų lavonai buvo kasami giliau".

Įdomūs faktai iš Telšių gyvenimo. XVII a. viduryje Telšiuose gyveno tik vienas žydas. Nuo 1867 m. pradeda veikti kelios žydų vyrų ir moterų mokyklos. 1857 m. Telšiuose iš 5284 gyventojų – 3209 žydai. Nuo 1880 m. pradeda veikti dvi spaustuvės, Telšiuose dirba fotografas Chaimas Kaplanskis, fotografuoja miestą, leidžia avirukus su Telšių vaizdais, atidaro fotoateljė. Fotografas dirbo iki 1930 m. Buvo atidarytas knygynas, bankas, ligoninė, sporto klubas "Makabi", 1928–1931 m. Telšiuose leidžiamas ortodoksinis laikraštis "Ha-Ne’eman" ("Ištikimasis").

Verta paminėti žydų Naujuosius metus Roš Hašaną. Izraelio tauta Naujuosius metus sutinka rugsėjo arba spalio mėnesį. Savaitę prieš Naujuosius metus kiekvienas pradeda apmąstyti savo blogąsias savybes, poelgius. Kiekvienas turi apgalvoti savo elgesį, atsiprašyti kitų ir prašyti atleidimo. Yra vadinamoji Paskutinė teismo diena, kai žydai turi 5 draudimus: 25 valandas nevalgyti; negerti vandens, neplaukioti jūroje, ežere; nevartoti kosmetikos; nedėvėti odinės avalynės; jokio fizinio artumo. Tai liūdniausia diena – savęs suvokimas, apmąstymas, gailėjimasis visomis savo gelmėmis. Visa tai padeda pasikeisti, ugdo žmogaus vertybes.

Mezeritcho Mazidas mokė, kad tarnaudamas Dievui žmogus iš vaiko gali pasimokyti 3 dalykų, o iš vagies 7. Iš vaiko galima išmokti: visuomet būti laimingam; niekuomet nesėdėti be užsiėmimo; išprašyti visko, ko tu nori. Iš vagies turi išmokti: dirbti naktį; jei vieną naktį negauni to, ko nori, bandyti kitą naktį; mylėti bendradarbius, kaip vagys myli vienas kitą; net dėl mažmožio rizikuoti gyvybe; neprisirišti net prie mažmožio, kurį įgydamas rizikavai gyvybe, taip, kaip vagis pusvelčiui parduoda pavogtą daiktą; iškentėti mušimą ir kankinimą, bet išlikti savimi; tikėti, kad tavo darbas vertingas, ir neketinti jo keisti.

Rabinas, norėjęs likti inkognito, teigė: "Iš visko galima pasimokyti. Net iš traukinio, telefono ir telegramos. Iš traukinio gali išmokti, kad per vieną sekundę gali viską prarasti. Iš telefono gali išmokti, kad ką sakai čia, girdisi ten. Iš telegramos gali išmokti, kad visi žodžiai yra skaičiuojami ir apmokestinami".

Chasidai kabalistai tiki, kad yra dvi tikrovės – 1 proc. tamsos pasaulio ir 99 proc. šviesos pasaulio. Kiekvienas žmogus ieško šviesos, o ji pasiekiama keičiantis. Nė vieno žmogaus negalima niekuo kaltinti, o kliūtis reikia vertinti kaip šansą.

Visiems žinoma žydų trauka prie išminties. Tad straipsnį dera baigti tokia istorija:

"Finemano žuvų parduotuvės pirkėjas žavėjosi skvarbiu šeimininko protu ir sugebėjimu žinoti atsakymus į visus gyvenimo klausimus.

– Finemanai, sakyk man kaip senam draugui, kaip tu pasidarei toks išmintingas?

– Kitiems nesakyčiau, bet tau pasakysiu, – rimtai tarė Finemanas. – Tai vis silkių galvos. Valgyk jų pakankamai ir būsi tikras išminčius.

– Tu jų turi?

– Žinoma, ir tik penkiasdešimt už vienetą.

Pirkėjas paėmė tris. Po savaitės jis pasiskundė, kad daugiau proto neįgijo.

– Nepakankamai valgei, – atsakė Finemanas.

Šį kartą pirkėjas išleido dešimt dolerių dvidešimčiai silkių galvų. Po dviejų savaičių jis atlėkė įtūžęs.

– Ei, Finemanai, tu mane apgavai. Tu visą silkę parduodi po penkiolika centų. Kodėl turėčiau tau mokėti pusę dolerio už galvą?

– Matai, koks protingas pasidarei? – nusišaipė Finemanas".

Nėra vieno mokslinio veikalo, aprėpiančio visą chasidizmą. Mat kiekvienas chasidų rabis turėjo savo sistemą, filosofiją ar net mokyklą. Apibendrinti tokią gausybę mokymų itin sunku. Kiekvienas rabis ieškojo kelio į savo žmonių, avelių, širdis, mat žydai neturi šventikų hierarchijos, žmonės patys renkasi jiems patinkantį rabiną.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


25938. Mira2004-12-07 13:34
Labas rytas. prasau paaiskinti pirma sakini - niekada sios idejos nesupratau - tai ar visi lygus, ar zydai isrinkti? aciu

25945. cikada2004-12-07 14:02
ale ir nori- ish vieno sakinio perprast viso pasaulio esme...

25997. x2004-12-07 20:20
suprask kaip nori - juk demokratija. tik jei ne taip suprasi, nesistebek, kad visgi yra ne taip

26030. kura :-) 2004-12-08 11:20
man tai atrodo kad zydai buvo berods 3 kartusisvaryti,tadjiems kraujukyje nuolat stengtis prisitaikyti, be to dede is Rygos sake, kad jie visuomet buvo saliu varikliai, kai praturtedavo, valdovai juos isvarydavo, turta nusavindavo, o kai nuskursdavo krastas, susigrazindavo juos atgal. bet gal tai melas, gal jie girde nacijas, lobo is tu karciamu ir nieko gero zmonijai apart savo keisto humoro, kuris jokiu budu negali prilygti musu genijui erlickui, nesukure. sako jie issunkia talentus ir ismeta. Ot begedzia, ar ne? Tik gaila, kad emigravo. liko Lietuvoje tik 3000, nera su kuo tokiems bajeristams, kaip NOrbutas pajuokauti. Nieko, isvarysim tuos blatniakus irgi, ar ne panos? Nafik mums ju reikia. Geriau skaitysime tokia lektura, kur viskas aisku ir girtam. Nu ka, gal siam kartui zakaks.

26054. miras :-) 2004-12-08 16:37
nu nu nu ? Ka tie zydai pasieke ? Kokia isrinktoji tauta ? Bilas Gatesas - estas, Spilbergas - latvis, Carlis Caplinas buvo ciukciu nacijos atstovas, o Adomas su Ieva - lietuviai. Bet kas pradejo varyti samane ? Zole tai aisku - cigonu taboro darbas, o samane isnaudojo pinigams kaupti armiaskos kokie. Nezinau. Apie zydus is viso girdziu pirma karta.

26085. jei jau apie žydus kalba2004-12-09 02:19
ar žinote kad...

26086. ar žinote, kad ...2004-12-09 02:24
... Vincas Kudirka buvo žydas, todėl paleidus "Tautinę giemę" atbulai, girdisi toks tekstas - "Druską ir spičkes pirkite tik krautuvėje "Finkelšteinas ir sūnus".

26087. ar žinote, kad ...2004-12-09 02:28
...Jonas Biliūnas taip pat buvo žydas, todėl skaitant "Brisiaus galo" kas trečią raidę, gaunasi Karlo Markso "Kapitalo" pirmas skyrius, o kas ketvirtą - Žemaitės "Marti".

26088. ar žinote, kad...2004-12-09 02:33
... Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo žydas, todėl pusryčiams valgė macus; Maironis buvo estas ir todėl macus valgė per pietus; o Simonas Daukantas buvo masonas ir per vakarienę valgė viedarus.

26094. Anjolė2004-12-09 08:52
Kartą sapnavau, kad esu žydė, sapnas baigėsi liūdnai, mane užkasinėjo duobėj. Pabudusi skaičiavau: Albertas Einsteinas buvo žydas, Francas Kafka, Zigmundas Freudas, George Gershvinas, Leonardas Bernsteinas, Davidas Oistrachas, Markas Chagallas, Charlie Chaplinas, Romanas Polansky. Ir Michailas Botvinnikas, ir … Tai tik sapnas. Bet tas laikas – eina ratu, viskas grįžta, kartojasi kaip mada, vakar žydas, šiandien ispanas, rytoj aš, paskui tu, kitam sapne, kas darosi su pasauliu, aš nežinau.

26102. respond to 26086 :-) 2004-12-09 11:06
Kudirka, beje melodija nuo lenku pavoge, kaip daro dauguma tautieciu menininku. Taip gerejomes skulptura Lazdynuose - ant zirgo su pakeltom i salis rankom - kol pamateme identiska Kolumbia universitete USA. Tai cia tik keli pavyzdziai.Ciurlionio zmona buvo zyde. Visu didziu lietuviu zmonos buvo ruses ar zydes.Jos mat neisduoda savo vyru, nezudo ju del pasipisimo, kaip lietuvaites. DABAR PAGRINDINIS KOZIRIS. ATSIVERSKITE, NEPATINGEKITE, ZEMAITIJOS ISTORIJOS PUSLAPIUS SU ILIUSTRACIJOMIS, PAZVELKITE I 17 -18 AMZIAUS ZEMAITIJOS VYSKUPU VEIDUS.PERSKAITYKITE JU NESULIETUVINTUS VARDUS. Kas buvo tokie Birziskos? Kokie isgamos rase propogandinius "Tevynes" lapelius? "Tautieciai kovokite, ateis amerikonai,islaisvins. jei vokieciai gali slapstytis miske, isgyvensite ir jus." TIK niekseliai LIETVIAI SAVI TAI DARE. Sovietinese enciklopedijose rasite ir iaudies priesu pavardes -Brazdzionis, Jonas Mekas. KODEL NERA KITU??????????????? Taip zuvo simtai tukstanciu berasciu partizanu. O isminciai, viska isdave issipirko, nesulauke vietos prie lovio, ismove i Vakarus, ten isteige VLIKA, pasisavino milijonus Lietuvai gelbeti, ilsejosi Havajuose. Net zydai taip nesielge. Neseniai visi judai grizo su medaliais. O SALOMEJA NERIS gal but isgelbejo Lietuva. Kaip sako pasaulio protai, tai buvo tautos nuojauta, nes Stalinas galejo visa nacija isnaikinti, ar geriausiu atveju perkelti i Magadana. Pasaulis butu nei nepirstelejes. Tik debilai dipukai visa gyvenima piso prota per savo radijo stotis, vaizdavo gelbetojus su veliavnesiu Bybrozdzioniu.Kai kurie, beje, iki sios dienos teisingai jauciasi isdavikais.TAI KAS LIETUVA BUTU BE ZYDU ?????? Madagaskaras, ar Suomija?

26124. Anjolė to 261022004-12-09 14:56
Jūsų karštligiškoje abrakadabroje man užkliuvo vienas teiginys: "Taip žuvo šimtai tūkstančių beraščių partizanų." Absoliuti nesąmonė, partizanų tarpe beraščių buvo palyginti labai mažai, miškuose kovojo kaimų šviesenieji, turtingesnių ūkininkų vaikai, o beraščių dauguma prisitaikė, dirbo "liaudies gynėjaus" ir buvo laimingi. Beraščiais buvo ryšininkai, rėmėjai, tuos sugrūdo į Sibirą. Ir aš (apsikasusi iki ausų rezistencijos meto dokumentais) drįstu tvirtinti, kad beraščių didžiuma liko sveiki ir gyvi.

26149. Queer2004-12-09 17:34
Taip, beraščiai nemirtingi.

26154. ABR (armėnų radijas atsako) :-) 2004-12-09 17:52
Klausėt, ar išrinktoji tauta. Taip, tebėra išrinktoji, taigi apaštalas Paulius jums, kurie romieičiai, aiškino. Tik va bėda-žydų nebėr, "žydų sąmokslo" autoriai tikina, kad liko vien apsišaukėliai chazarai :)
Anjolei > dievinu Benjaminą. Kodėl, klausiu mamos, žydų turistai susistabdo būtent tavo anūką, kelio į sinagogą klausia? Juk jis nepanašus į žydą, jis į mane labiausiai panašus. Oi, mamos giminė neištaria Rrrr. O prosenelių pavardės atseit vokiškos. Spaudžiu į kampą - apsispręsk, sakau, motin, vieną kartą ir visiems laikams dėl tautybės. Pasirink. Nors pačią netinkamiausią, neparankiausią. O ji, lengvabūdė krasavica, juokiasi, nenori tautybių- nei pripažint, nei išpažint. Sako, esu vienintelė nepakartojamos tautybės .... Tai ką man daryt? Dviejų minučių pjesė "Lecture" (by G.Spiro):
A.Hi! Haven’t seen you for ages! Some conference?
B.No…live here.
A.How do you mean? You became some sort of diplomat? With your taste, with your inclinations?
B.No. I’ve applied for citizenship here.
A.Wait a minute. You are not a Yugoslav?
B.I have never been a Yugoslav.I have been..wait a minute..half Hungarian, half Jewish, half Slovak, one fourth Romanian, one fourth Serbian, one fifth Turkish…one seventh gypsy…one ninth Armenian…
A.Really? Interesting.What a richness…But your mother-tongue is…
B.Greek.
A.What?
B.Well…There was a maid in our house that time…daugher of Greek communist who fled from the civil war there…
A.Oh yes…And now?
B.Well, I have to choose a country where I could make alone a whole nationality.
A.The day you have two competing cultures, two different languages…Flemish and French…How will you choose between them?
B.I won’t. I’ll be the only Belgian.
A.You realy think it is possible?
B.I don’t.
A.So what?
B.As soon I get the Belgian citizenship, I will emigrate somewhere.
A.So you want to be a Mitty between the Ossies and the Wessies?
B.Sort of.
A.A human among the penguins?
B.If they let me into Antarctica. I should ask them politely.
A.In what language?
B.By gestures. I’m just learning to let my wings grow. (He flies away)
A.(shouting):Poor creature! The penguins cannot fly!
B.(from the air): I will teach them how! (He dissapears).

26186. efjusikei :-) 2004-12-10 12:36
so what? tell somfingshit niu, beib. to partisan/lady i can say that smart fellows went West, or satyed with comunists and only stupid or semi-stupid optimists partisans went to kill, what it is? not knowing bible - do not kill? so i sow documents too, and those from 10 persent a little smart went for 10 years in Siberia, and stupid ones sold everyting/everybody & went for 6 -years only.but if you call sviesuomene etich kotoryje procli 2 knigi? I to ne na etom ezyke... beje chera, sako buvo toks straipsnis juozaicio "judai grizta su medaliais".Ar tai tiesa? Negi jau taip ir buvo. Negali buti. Va Vytautas tai turejo akstina visus apgaudineti ir tai daugiau svetimus. Beje,jis zydus traktavo teigiama.

26188. lietuvis :-) 2004-12-10 12:39
Ash tai manau, kad girtuokliai buvo stribai,o berasciai partizanai, nes koks protingas ismintingas galejo tiketi, kad atteis amerikieciai ir islaisvins? Kadangi Anglijoje dipukai nerisikase iki BBC, tai tie vede laidas saziningiau ir tokiu nesamoniu nezadejo per savo laidas.

26190. ar zinote kad2004-12-10 13:09
straipsnis kaip ir kad buvo laukta bet ciurlionis buvo sizofrenikas, o zmona zyde. tik neaisku ar ji ji nuvare anksciau, i kapus ar pratese jo egzistavima nors keliais metais. to jau niekas neisaiskins o jei atvirai tai paklausykite ciurlionio, po to paklausykite simanovskio abu lenkai gal, betjie ums atidave biat prastesni, nu galas klystu. Siaip man maironis patinka labiau uz sekspyra ir net puskina, nekalbant jau apie siauri narbuta

26204. erlickas :-) 2004-12-10 15:49
nors esu klasikas, bet to tipo bijau jau nuo seno, kai gedas butkus mus supazindino

26236. tik tiek :-( 2004-12-10 23:19
Ligonių paistalai ligonio teksto tema. Prašymas e-redakcijai: straipsnių vertinimo skalėje įveskite elutę "siaubas", tada bus galima tiksliau pareikšti nuomonę. Ačiū. P.S. Ypatinga užuojauta Anjolei, vargšelei, su savo nepilnavertiškumo kompleksų pagimdytu įniršiu šokinėjančiai per visus savaitraščius. Nusišypsokite, Anjole, gal padės.

26247. Anjolė to tik tiek2004-12-11 09:57
Atsiprašau, meluojate - lankausi tik litmenio ir šatėnų svwetainese. Matyt, skaudžiai krimstelėjau? Excuse. Per savaitraščius - netaisyklingai išsireiškėte, šiuo atveju labiau derėtų "po savaitraščius". Šiaipjau aš paprastai beveik visada išsišiepusi, tik va tų ženkliukų nelabai mėgstu. Čiau.

26249. Goimas :-) 2004-12-11 11:12
VISI LIGONIAI, NESPAUSDINAMI IR SPAUSDINAMI KUREJAI SUSITAIKYKIT JUK SABASAS, BE TO DAR KALEDOS ARTEJA PAZIUREKIT APLINKUI KIE DAUG SVIESOS. PASAKYKIME KA NORS GERO, PASIJUOKIME, CIUCKOS GERIEJI, TALENTINGIEJI SA SKAITYTOJAI

26300. rasa :-) 2004-12-12 01:18
geras

26362. Vėl tik tiek :-( 2004-12-12 23:10
Gerb Anjole, kuri aptarnaujate "tik litmenio ir satenų svetaines", krimstelėjimas kam nors nėra pats dižiausias džiaugsmas gyvenime. Ypač jeigu kramtomasi nematant, nesuvokiant, negirdint objekto. Ar jūs tikrai žinote su kuo, kodėl, dėl ko kramtotės? Sakau jums, pritarkim Goimui, Kalėdos -- čia pat... Ciuckos gerieji, a?

26615. Julius2004-12-14 17:50
"Lietuva, tėvyne mūsų", tai lyg ir "Litwo, ojczyzno moja". Kad dar ir melodija iš lenko "pavoge", nežinojau. Kudirka, aišku, bedievis buvo.

49462. kudirkaite :-) 2005-12-27 10:31
o kodel? kas cia bllogo? gera melodija kiek ir pavogti, jau geriau nei savo prasta sukurti. valio mielam autoriui. kada vel ji spausdinsite? a...norite visko veltui...skaiciau jo straipsnelius brangiausias LIETUVOS zurnalas spausdina, o jus varykite toliau apie savo viedarus. anjole, man atrodo jei gerai pasibuciuotum su autoriumi, tai visai ir niekur nenoretum rasyti, m m m m m m m m m ? ? ? ? ? ? ?

98005. ieskantis informacijos bet kur :-) 2007-09-30 14:22
atsiprasau gal as cia ne i tema ,bet ar zinote ka nors apie zydus su pavarde kaminskai, kamienskiai, vilencikai labai reikia!!!!

98284. kaminskas2007-10-05 04:01
buvo mano klasiokas kaminskas, ka zinau - neatrode labai protingas, nes visai jo nepamenu:)

111112. nifiga2008-02-28 06:29
o mes busim rytoj pavargia

143735. Feliksas2008-12-27 13:44
As pazistu ta Siauri Narbuta. Tai pastovus durnamiu pacientas, o jus ,durneliai, diskutuojate jo rasinius...

Rodoma versija 32 iš 33 
14:42:47 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba