ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-04 nr. 727

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARIUS RAUBA. Mąstymo liga (19) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Kieno ženklai (52) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Da Vinci paaugliams (77) • FERNANDO PESSOA. Eilės (20) • Prisiminimų vakaras: Chaimas Soutine’as (6) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (11) • ASTA JACKUTĖ. Keli Užupiai (6) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Mažiau žmonių, daugiau medžių! (10) • VIRGINIJA VITA. Poezija (10) • ENRIKA STRIOGAITĖ. Eilės (8) • ŠIAURYS NARBUTAS. Bet rytoj mes jau nebūsime pavargę? (29) • MYKOLAS SLUCKIS. Neužsisklendęs nostalgijoj (5) • MECHMAN GAFARLY. Pabėgimas iš Babilono bokšto (11) • VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJOS SKYRIMO NUOSTATAI (8) • Mieli skaitytojai! (96) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. "Giesmių giesmė"? (42) • ROMUALDAS OZOLAS. Kažkas tikrai kinta (17) • VYTAUTAS VYČAS. Sušaudyti mirusią... (21) • GIEDRIUS TRAKIMAS. Koncertas smuikui ir mobiliajam telefonui (6) • L a i š k a i (192) •

Poezija

VIRGINIJA VITA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Agnė Juškaitė. Merginos. 2002

Skaitymas iš akių ir delno linijų, arba Užburtas gyvenimas



Kiek valandų mano širdy? O kiek gyvenimų delne?
Matai, kaip vinguriuoja upė? O ten, kažkur, pakrantė,
Štai kelios salos čia – ir laivas, valtininkas, ir šuo,
Žaliuoja pievos, ošia girios… Ten paukščiai sukasi lizdus,
Ten mylimės su jais kartu,
Sūpuoklės vėjyje vilioja…
Ir supasi trys vabalai ant smilgų vakarais,
Ana štai ten – vulkanas prasiveržė pro angelo sparnus,
Ana štai ten – į akmenį nusimušiau pirštus…
Kiek klystkelių mano aky? Dangus pakyla taip aukštai –
Nebeatmenami laikai,
Tavo delnų skliautai…
Kas srovę keičia – teka upė – bėga laikas…
Kas erdvę kuria – vėjas pučia – krenta plunksna…
Stebuklas.

"Tą perregimą vakarą"



Juditai Vaičiūnaitei

Bethoveno romansas… jau rudenėja
šviesos voratinklis ir lapų draiskanos…
smiltelėm žvilgsnis byra į kasdienybės mandalą,
į tobulą akimirką subėga amžinybė – ar matai…
bet kam atminti mums ir tau, kad viskas klostėsi kitaip,
kad viskas virpa ir praeina… apdovanotoji dvasios
skverbties galia tu jau žinai,
kas mums neregima ir vis dar nesuprantama
nūnai
ant stalo – baltos lėkštės, duona ir geltoni obuoliai…
taip buvo aukšta ir nepaprasta, taip gotiška,
kol tu buvai…


Užunvėžių bažnyčia



Išbridusi rugių lauke, ant samanų švelnaus kilimo
Medinė neogotika – lietuviška ir paprasta
Užunvėžių bažnyčia…
Tiesi alėja – pėdom šiltas takas, tais žingsniais
Keleto, kurie čia tik sekmadieniais
Į kaimiškas šventas mišias atkako.
Lyg puslapiai maldaknygės
Ant sienų plaikstos gelsvo dažo nuoplaišos,
Aplink – reta žema tvora, atidari varteliai,
Vingiuotas takas pievoj, toliau – sukrypusi troba,
Kurioj besimeldžiant paprašoma
Kasdienės duonos – Tavo dvasios, Viešpatie,
Iš reginių, iš rūko, iš miglų… Iš kur tas grožis debesų…
Taip giedra neaprėpiamu lanku… Čia būta Viešpaties akių…

Mylimajam



Po Takeši Kitano filmo "Lėlės"

Aš tik tyla, kurią tu vėl įkvėpsi ir tik šešėlis grožio – Koto ba * –
tik žiedlapiai ir švytinčio išsiskleidimo tyluma.
Jos šitiek daug eiliniame gyvenimo kadre, kurio reikšmė –
dabar –
tik plazdančių minčių, margų drugelių – vienuma…
Taip viskas laikina, todėl prašau, tolyn eime… Ten Fudzijama,
sielų derintojas dieviškai pražydusių vyšnių fone. Artyn eime…
Bet gal tai tik iliuzija, kurioj manęs nebuvo ir nėra? Todėl pririšk
mane tu prie savęs raudonąja virve, priglusiu tau prie nugaros
lyg dykumos, kol saulė kyla kalnuose… Nors aš tik vėjas, aš tik –
smėlis, jūros krantas… Tik lapų šlamesys… Aš visada –
šalia…
Ach, Matsumoto, begalinis kūno groži,
plazdėjime minties ties meilės ir mirties riba,
nutilus sniego vėjams laukuose ir kalnuose…
Tai sužadėtuvių mažytė ceremonija –
švytėjimas iš nykstančio
ir besiskleidžiančio –
Dabar ir niekada…


---------------------------------
* Koto ba – japoniškai "kalba"
____________________________________________________________________________________________
iliustracija
Agnė Juškaitė. Juoda kava. 2002

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


25743. Rūta2004-12-06 08:59
kaip gražu....

25810. Be.2004-12-06 14:29
Labai patiko apie Takeši Kitano filma. Aš mačiau. Labai gerai parašyta.

25820. Rita :-) 2004-12-06 15:20
Virginija, iš tiesų gražu...

25826. F.2004-12-06 16:08
Skaitosi. Labai subtiliai.

25859. Sirvis2004-12-06 20:01
Sudas.

25892. Z.2004-12-07 08:54
Sveika, Nija, stai kur tu:) smagu tave cia rasti:)Issifravom?

26036. Justė2004-12-08 12:45
Gražu, trapu, skaidru, talentinga. Apie Vaičiūnaitę - ypač.

26228. Beata2004-12-10 19:31
Labas, Virga! Pirmojo eilerascio pavadinimas, o ir pirmosios eilutes apie delno linijas tiesiog priverte mane pasokti, nes ar tu zinai, kad posakis "atsiverk Virgai" (susijes ir su tavo pomegiu skaityti delno linijas) iki siol funkcionuoja tam tikruose "sluoksniuose"? O siaip - grazu.

26415. Nija:))2004-12-13 11:41
Ačiū visiems komentatoriams:)) Stipriausias tai "sirvio":)) Beata, tokios juoko dozės seniai nebuvau gavusi:)) Mat kiek dar daug apie save aš nežinau:)) Na, bet TOJE srityje jau nebepraktikuoju:)) Matyt, be reikalo:)) Visuomeninis poreikis - dar neišblėso???? Na, bet dabar į tai žvelgiu "poetiškai":)) Štai šiuo atveju - remiuosi realia, teorine delno linijų skaitymo metodika - yra tokia a la poetinė - apie delne nužymėtus vulkanus, angelus sargus, gyvenimo užutėkius, vingius, klystkelius, paslėptus lobius ir t.t. Beata, tu atvėrei man akis:)) Jei neteksiu darbo ,tai žinosiu, kur mano tikrasis pašaukimas:))) Ačiū už juoko dozę:))

87793. Kriste :-) 2007-06-28 11:57
Labai grazu...

Rodoma versija 32 iš 33 
14:42:45 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba