ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-02-19 nr. 977

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Proza (20) • RYTIS RADAVIČIUS. Pabėgimas (2) • IEVA MIKALKEVIČIŪTĖ. Lietuviškoji nirvana (7) • Interviu su VYGANTU MALINAUSKU. Kas sieja A. Stulginskį, V. Mykolaitį-Putiną ir J. Lukšą-Daumantą? (11) • JONAS GRIGAS. Kaboti kartu ar atskirai? (78) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motina (16) • INGA GLEBOVA. Nuostabi istorija apie valytoją ir bankininką (1) • IEVA ASTROMSKAITĖ. Eilės (1) • LUANA MASIENĖ. Eilės (4) • DANE ZAJC. Eilės (4) • Interviu su CHRISU ANDERSONU. Ilgasis kultūros šleifas (1) • GINTARĖ BERNOTIENĖ. Penkios tezės apie 2009 metų poezijos knygas (7) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Rudokas prieš Salingerį (31) • VIDA ŠATKAUSKIENĖ. Plyšk, šalčiau! (4) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie banginius, lietų ir kiną (130) • Nauji miestės laiškai (477) •

Eilės

DANE ZAJC

[skaityti komentarus]


Dane Zajcas (1929–2005) – vienas žymiausių XX a. slovėnų poetų, buvęs kandidatas gauti Nobelio literatūros premiją. Jį galima laikyti priešybių poetu, kartais jis vadinamas „mirtinos meilės“ poetu.
D. Zajco poeziją versti sudėtinga, ypač studentei (šiuo metu Liublianos universitete studijuojančiai slovėnų kalbą).



                    Juodasis berniukas


                    Stovi geltonuos dykumų smėlynuos,
                    stovi, juodasis berniuk.
                    Aplink – dangaus pertvaros.
                    Skrodžia tave
                    suveržtu liūdesiu.

                    Ryte žvelgi į nakties pėdas smėly:
                    siauros gyvatiškos kreivės.
                    Tave pačiumpa geltona smėlio baimė.
                    Tačiau negali skristi.
                    Tavo glėbys pilnas paukščių.

                    Vidurdienį ateina seniai.
                    Įsitveria lazdų lyg pilkos maitėdos.
                    Tyliai tave stebi.
                    Ištari žodį.
                    Jam įgavus pavidalą,
                    tau išdžiūsta burna.

                    Tavo glėbys pilnas paukščių.
                    Tai viskas, ką turi.
                    Tad pakeli rankas į dangų.
                    Tavo paukščiai nuskrenda.
                    Tavo paukščiai uždengia dangų.

                    Tačiau dieną juos stebi klastinga saulė,
                    todėl jie yra į plunksnas.
                    Yra į mėsą.
                    Yra į pelenus.

                    Naktį juos žudo ledinės žvaigždės.
                    Dėl to aplink pilkuoja pelenai.
                    Dėl to tavo burna pilna pelenų.
                    Dėl to tavo akių vandenin
                    krinta pilki pelenų tinklai.

                    Bet vos išskleisi rankas,
                    išskris nauji paukščiai,
                    nes jie privalo išskristi,
                    nes turi tu glausti paukščius.
                    Paukščius, kurie nuskris.
                    Paukščius, kurie suirs.
                    Nes vienas esi dykumoj.
                    Ir laša liūdesys tavo stiklo kaulais.



                    Pagautas vilkas


                    Bėgti, bėgti, bėgti.
                    Aksomo pėdom.
                    Lanksčiom pašėlusiom kojom.
                    Bėgti tyliai lyg pilka negirdima siela,
                    bėgti narve,
                    bėgti supuvusiais lapais.

                    Bėgti pirmyn.
                    Bėgti atgal.
                    Pražiotais nasrais.
                    Raudonu liežuviu.
                    Bėgti lyg šešėlis,
                    pilkas tylus pagiežos šešėlis,
                    pilkas paniekos šešėlis
                    narve.

                    Bėgti. Bėgti. Bėgti.
                    Staugti, staugti
                    laukinę jėgą bei panieką.

                    Kur laisvos vilkų gaujos.
                    Kur daugybė pilkų sielų,
                    plaukiančių mėnulio piene
                    it žaisminga buriuota banda.
                    Kurgi švelnūs avyčių kaklai.
                    Ak ryti saldų avyčių kraują.
                    Ak staugti. Staugti.

                    Kodėl gi sustugai, vilke,
                    it žemė raudotų,
                    kai slegia ją luitai didžiuliai?

                    Kodėl gi sustugai, vilke.
                    Kodėl gi sustugai,
                    it būtų įstrigę gerklėj
                    ilgi juodi dygliai?



                    Maču Pikču


                    vakare jau lauki
                    it vaina pikču stiklo debesuos
                    šitaip lauki visur erdvėse
                    ankštose bei plačiose
                    gležnam tavo kūnui kurio nėra

                    savuos skaldyto akmens namuos
                    pakyli iš guolio akmeninio
                    tai jame matyt numirei
                    prabyli be garso be kalbos
                    be žodžių – nešneki

                    įžengi į mane lieki manyje
                    it vaivorykštė mane užlieji

                    tavimi žengiu į tave
                    kalbuos su tavim balsu
                    ilgai ūžusiu tylos kauluose
                    tylos kalba kalbame

                    urubambai sugurgėjus garsiau
                    įsikuri namuos be stogo be lubų
                    priglobi mane staiga pasiduodi
                    mano mintims jas priimi
                    kai ieškau tavo kūno erdvė prisipildo
                    inkų moters kvėpavimo
                    iš mano šnervių sklindančio

                    pasilik sakai man išeinant
                    peržvelgiu akmens tuščią guolį
                    nuogos ręstos sienos slepia dangų
                    pasilik sakai nes esi moteris
                    nereikalauji neprašai nelauki
                    tik užlieji mane it švelni vaivorykštė

                    kai išeinu laukan
                    bežadės lamos ilgais kaklais
                    žvaigždžių šviesą laka




                    Vertė Kristina Tamulevičiūtė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


184166. zabė :-) 2010-02-24 23:29
Visai priimtini eilėraščiai, nors nepasakyčiau, kad pajėgiau pilnai įsijausti... ko gero, ne visai supratau... vistiek patiko ir tiek- buvo gera skaityti, gal kad vidunaktis...

184276. labai gerai2010-02-25 17:24
kaip studentei:)

184876. Xrustina2010-03-02 20:01
Kažkaip nepagavo... Netgi keistai, neįtikimai nuskambėjo tas nobelis... atsiprašau tų, kurie čia patirs nušvitimą...

184930. Katedra :-) 2010-03-03 10:31
Labai patiko. Pagaliau Šatėnuose apsilankė geros poezijos šmėklos! tiesa,tik perskaičiusi eiles pastebėjau,kad autorius buvo pretendentas į Nobelio premiją. Ypatingai pirmas palietė.

Rodoma versija 26 iš 26 
14:42:36 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba