ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-02-19 nr. 977

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Proza (20) • RYTIS RADAVIČIUS. Pabėgimas (2) • IEVA MIKALKEVIČIŪTĖ. Lietuviškoji nirvana (7) • Interviu su VYGANTU MALINAUSKU. Kas sieja A. Stulginskį, V. Mykolaitį-Putiną ir J. Lukšą-Daumantą? (11) • JONAS GRIGAS. Kaboti kartu ar atskirai? (78) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motina (16) • INGA GLEBOVA. Nuostabi istorija apie valytoją ir bankininką (1) • IEVA ASTROMSKAITĖ. Eilės (1) • LUANA MASIENĖ. Eilės (4) • DANE ZAJC. Eilės (4) • Interviu su CHRISU ANDERSONU. Ilgasis kultūros šleifas (1) • GINTARĖ BERNOTIENĖ. Penkios tezės apie 2009 metų poezijos knygas (7) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Rudokas prieš Salingerį (31) • VIDA ŠATKAUSKIENĖ. Plyšk, šalčiau! (4) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie banginius, lietų ir kiną (130) • Nauji miestės laiškai (477) •

Lietuviškoji nirvana

IEVA MIKALKEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

Taip jau nutiko, kad gyvename ten, kur, pasak Daujotytės, nuo seno kreipiame žvilgsnį aukštyn (o gal taip tiesiog buvome pratinami?). Esame linkę veikiau keliaklupsčiauti priešais auksu dabintus, nežinomų autorių kurtus šventųjų portretus negu prieš akmenį, medį, juolab žmogų. Įkvėpimo ir jėgų semiamės iš „Tėve mūsų“ dažniau negu iš „aš esu ir man gera“. Gyvename įsivaizduojamoje Siono kalno papėdėje, besišildydami Dekalogo išmintimi. Nežudome ir negeidžiame svetimo turto, o tuos, kurie geidžia – vejame iš rojaus. Neturime kitų dievų, tik Jį vieną. Prieš miegą skaičiuojame avis, o sapnuojame vartus į niekur. Gal tai ir yra pats didžiausias skirtumas tarp mūsų ir KITŲ. Tų, kurie tolėliau nuo Siono kalno, kurie nemoka skaityti Dekalogo, kurie klaupiasi prie akmens ir meldžiasi, barstydami smėlio mandalas. Mes sapnuojame, tikimės, tikime, o jie... gyvena. Jų spinduliuojama ramybė žadinte žadina smalsiųjų Adomo ir Ievos pradus mumyse. Greičiausiai todėl knygų namai vis dažniau į savo prekybinį „repertuarą“ įtraukia Budos elementorių ir adaptuotus vadovėlius mokytis namie. Susidomime, susigundome... Obuolys krenta žemėn. Slapstomės ir patyliukais imame skanauti tą uždraustą (?) naują mokslą. Mokomės būti kitokie. Kodėl? Juk Siono kalnas toks statiškas! Šimtmečiais galiojanti tradicija nekinta: atėjimas, trumpa gestų kalba priešais altorių, klaupiesi priešais paveikslą, linki ramybės, nors jos nei gauni, nei suteiki. Keista? Taip reikia. „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.“

Burtas mestas! Puslapis po puslapio pradedame kvėpuoti akmenimis ir vėju, nebelieka aukso altorių ir negyvai vypsančių paveikslų. Neilgai trukus parkai okupuojami „neaiškių pažiūrų“ asmenų, kurie apglėbę kiekvieną medį žūtbūt stengiasi išgirsti tai, kas juos išvaduos iš kančios, kas nuramins jų surambėjusias sielas, kas pakylės virš šventųjų sapnų avelių ir atvers vartus į „kažkur“. Negavę to dangiškojo nušvitimo, vieni kyštels špygą trečiosioms Budos akims ir atgailaudami skirs sau „Tėve mūsų“ dietą, kiti, ginkluoti kantrybe ir tuo begaliniu noru pasiekti išsvajotąją nirvaną, pasiryš perskaityti dar vieną skyrių...

„Rytiniuose rajonuose debesuota su pragiedruliais, vakaruose – trumpas lietus, akmenuotasis pajūrio ruožas vis dar aptūptas neaiškių politinių pažiūrų mitinguotojų grupės, kalbančios apie mįslingą nušvitimą.“ Kraštutinumas? Deja, dvasios tinginystė, ir tiek. Vieniems pasidaro pikta – šitiek blaškaisi šen ir ten, kažko ieškai, nerandi, buri iš kavos tirščių, meti kortas, žaidimo kauliukus, o visa tavo ramybė ir harmonija telpa į „kontempliuok ant akmens“ arba „susiliek su medžiu“? Kas per vienas tas Buda ir jo zoomorfiniai dievai?! „Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas...“ – ir nuolankusis nušliaužia link klausyklos, kad išgirstų: „Tau bus atleista.“ Kokia puiki perspektyva! Šiek tiek kančios, o „kažkada“ išsvajotoji palaima! Teprasmenga tasai Buda su visais šventaisiais medžiais savo smėlio tvirtovėse! Ne, net neverta minėti jo vardo be reikalo. Tam, kuris neieško, svarbi dirbtinė pašalės perspektyva.

Ir taip iš būrio nepaklusniųjų rojaus augintinių telieka vienas kitas, nenorintis prašytis priimamas atgal, ten, kur tave glosto žodis, bet kur tavo dvasia kenčia dėl dirbtinio sodo iliuzijos. Ta nedidelė grupelė naujųjų smėlio vaikų išglamonės visus medžius, akmenis, nusilenks visoms upėms, ežerams, jūroms ir vandenynams. Kol pagaliau paskutiniame puslapyje perskaitys: „Atsimerk ir kvėpuok tuo, kas esi ir kur tavo pėdsakai esti.“

Keista, rodos, gyvename aiškiai matydami visa aplinkui, tačiau naiviai pasiduodame provokacijoms, žadančioms greitą ramybę ir pigią laimę. Tada pradedame nebe aklai sekti naująja maldaknyge, o mąstyti ir nejučia suvokiame, kad arba gimstama ramybėje, arba ji užsitarnaujama. Ir tikrai – ne savaitėmis apsikabinus medį, o vieną po kito sodinant medžius savo ramybės ir gerumo sode. Kvailystė? Sakoma, kiekvienam savo. Man sodinti patinka, patinka ir laukti, stebėti. Ir skaičiuoti pirmuosius ramybės lapus be tikslo jums, bet su tikslu man.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


184174. Ieva kita :-) 2010-02-25 08:22
Šauniai, Man labai patiko. Ypač tai, kad kitame puslapyje straipsnis apie ateitininkus... Šis darbelis - atgaiva. Ačiū

184205. - - - :-) 2010-02-25 11:18
Pasinaudosiu trumpa ištrauka iš dabar mano skaitomos Salman Rushdie knygos "Florencijos kerėtoja": "Jis nori kam nors atskleisti įtarimą, kad dievus sukūrė žmonės, o ne atvirkščiai. Jis nori kam nors pasakyti, kad pasaulio centras- žmogus, o ne Dievas. Žmogus centre, viršuje ir apačioje, žmogus priekyje, užpakalyje ir šone, žmogus angelas ir velnias, stebuklas ir nuodėmė..."

184296. I.Mik2010-02-25 18:57
Dėkoju, malonu, kad patiko:)

184317. po palme>domisi2010-02-25 21:04
niekas gi nedraudzia, bukit po siono kalnu, tik vis tiek neaisku kuo jis geresnis?

184905. o :-( 2010-03-03 00:49
nederetu burnoti ant budos.

185029. fluxuseast :-) 2010-03-03 19:58
Wow! Nuostabus tekstas;]]

185275. I.Mik2010-03-06 15:10
Esė tikslas nėra įrodyti,kuris iš dviejų yra pranašesnis. Jėzus ar Buda, krikščionis ar budistas, jie abu teisūs, jei jų religija sutampa su jų prigimtimi. Knygynai lūžta nuo budizmo praktikos vadovėlių, bet ar jie pavers mus budistais, mūsų protus nuskaidrins,išmokys nelinkėti niekam blogo ir išsižadėti materialinių vertybių? Prisiminkime a.a. J.Ivanauskaitės klajones tarp Tibeto ir Vilniaus.Savo kelio pabaiga ji juk pasirinko pokalbį su krikščioniu vienuoliu. Ar Buda dėl to nusmuko budistų sąmonėje?

Rodoma versija 26 iš 26 
14:42:35 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba