ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-08-25 nr. 858

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Pacifistinis (34) • PETRAS RAKŠTIKAS. Juodoji Angelė (3) • ALVYDAS ŠLEPIKAS. Aš pamiršau pasiimti skėtį (19) • -gk-. Sekmadienio postilė (272) • Su svečiu kalbasi Laura Laurušaitė. Māris Rungulis: perleisti per rakto skylutę (2) • BĀRBALA STRODA. Širdies reikalų zoologijaJONAS MARTINAITIS. Mano tėviškėlės sodybėlė (6) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (111) • DALIA STAPONKUTĖ. Mažaraštis-mažakalbis-mažareikšmis: graikai vs lietuviai (25) • YOKO TAWADA. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (9) • RENATA ŠERELYTĖ. Dvi šiuolaikinės pasakosMARIJA GER. Haris Poteris ir vertimo keblumai (68) • EMILIJA LIEGUTĖ. Yra toks kaimas Musteika (5) • 12 PAGALIUKŲ (3) • Manęs jau nėra toje vietoje, kur tu atsukai nugarą (247) • 2007 m. rugsėjo 1 d. Nr. 33 (859) turinys (19) •

Eilės

YOKO TAWADA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Apdulkėjęs. Sluoksnis I. 1982
Domon Kunikatsu

Leningradas


        Mes visi iš milinės užgimę
            Vakar man nuskilo valgiau
            kiaulieną apelsinų padaže
        kas to mūsų laikais būtų galėjęs tikėtis
            Durų rankena skerdykloj buvo šlaput šlaputėlė
        kad prekybos centruose
        dykai kybos milijonas milinių
            Aš ne tas, kuris
            damų tualete nusiplovęs
            krauju išterliotas rankas
            sugrįžta atgal į namus.
        kad dvasios jas nusikabins ir vėl
        patrauks į mirties namus
            Taip pat aš ne tas, kuris fabrike
            kiaulių gabalus
            pakuoja į plastiką
        kad fabrikų darbininkai metro
        sklaidys eilėraščių rinkinius
            ir etiketes su kainomis
            ant mėsos gabalų klijuoja
        o geležinkelio stotys
        virs muziejais
            kuris su žmonių srautu
            braunas į supermarketą
        kad bėgiai skersai viso Sibiro
        drieksis į rytus
            ir čiumpa kiaulieną
            erelio nagais
        Kai baleto šokėja stypčioja ant smailiakulnių
            ir išdidus sugrįžta namo,
            ne aš tai buvau
        o lėktuvai skrenda iki pat Afrikos
        pakeliui nenutūpdami Paryžiuj
            Kuris mėsą įmetęs
            į kunkuliuojantį puodą
        tačiau kodėl gi vis dėlto
        primena
            ir tris kartus šakute
            smeigęs į klykiantį mėsos gabalą ir
        budelio ranka pakartojo
        galvą
            žaizdas apelsino rūgštim
            išdegino, ne, ne aš tai buvau,
            aš ją tik valgiau, kad rytdienos
            muzika grotų
        Baba Jaga!
        Grįžk atgal su Sibiro vėju!




Aštuntoji diena


        Man už nugaros atsikišęs stirkso bažnyčios bokštas
        Gausybė bučinių išpieštų vakariniam danguj

        Aš, bekulnė

        Vakar neapdairiai prarijau mūsų mažą paukščiuką
        (Ar tik nesu su šiuo vyru jau pasisveikinus)
        Žolės šliaužia kaip žodžių galūnės besiraitydamos pažeme
        ir graužia mano šešėlį

        drėgna sterblė sudrėkę pirštų galiukai

        mažas kruvinas paukštytis mano pilve
        mėgina kalbėt per miegus
        „Bokštas kryptelėjo į šoną“, rašau aš
        Už uždarytų jo durų
        laukinio dejonės, intervalais
        (už tai galėčiau tą vyrą primušti,
        nė žodžio netarus)

        drėgni sparneliai drėgni nagučiai

        mažasis paukštytis negyvas ir ropščias many
        ir galingai siūbuoja bokštas, „rašau aš“
        Kai pagaliau jisai sugirgždėjęs pasvyra kažkokia kryptimi
        iš mano burnos išskrieja septyniasdešimtseptyniaspalviai
        lošimo kauliukai iš paukščio mėsos




Mėnulio pabėgimas


        Dainavau tualete
        ir tada atriedėjo
        mėnulis


        nuogas
        ant dviračio
        jis sukorė kelią per metaforų parką
        kad pasimatytų su manimi

        Lauke gatve
        valydamasi dantis vaikštinėjo daili moteriškė
        Ant suolelio parke
        vyriškis nėščiosios drabužiais gėrė obuolių sultis
        Būtent sveikata privalu pasirūpint šimtmečiui baigiantis

        Danguje žioji skylė
        Dingo mėnulio pavidalo baimė mėnulio pavidalo nerimas
        Visa kas turi formą plevena žvaliai
        aplink skylę

        Prarajos raukšlė išsilygina
        Ant blyškaus rūpesčio paviršiaus
        rikiuojas poetai su slidėm

        Mėnuo – manasis – greta



Atsitikimas


        Skruzdėlynas vidurinės mokyklos
        kiemo viduryje tarsi bamba
        ima linksmai
        kirbėti
        Smėlis sudrėksta
        ir ima raukšlėtis (nors tai ir nebūtina)
        Staiga kad išnirs! Neaprėpiamas
        baltas banginis!
        Pornografija ryto žaroj
        ko tik nepamatysi, ko nepamatysi, viską gali pamatyti!
        Mokinės ir mokiniai
        puola prie jos tešmenų (tikrų bangžuvės tešmenų!)
        ir geria sūrų jos pieną
        O jos pažastų šeriai kvepia Bachu
        lyg ji grotų smuiku ar jos pažastų šeriai grotų
        smuiku ir Bachu kvepėtų
        Vienoje slaptųjų vietelių
        mokyklos virtuvės virėjos
        ima spardyti futbolą
        (Jau daugel metų tai uždrausta.)
        Danguje blyksi liudytojų parodymai
        Skalbimo mašina permala viską, visu spartumu



Bauginantis meilės šnabždesys ir revoliucija


        Mane persekioja korėjietis su melsvais
        krūtinės speneliais

        Auskaras persmeigia kiaurai      iš magnio
        Ausies spenelis skauda      sutinsta
        Duria plaukai

        Karo vėliava plevėsuoja rudens danguje      aš peršalus
        Prekybos centre vyksta atidarymo šventė

        PRIEŠ AUKŠČIAU STOVINČIUS JŪS PRIVALĖTUMĖT NULENKTI GALVAS
        IR BŪTI NUOLANKŪS

        Didžiojo piršto kauliuką prispaudė vagono durys
        Veriančiai      iki peties

        Paskutinė naktis nemiegota
        Telefono kabelis lygiai nupjautas
        Sekmadieninę savo pilnametystės suknelę
        norėjau ištepti šuns išmatom
        Geliantis sprandas
        Dangoraižis prikniedytas prie dangoraižio Mazgų raizginys
        Sviedžia mane tenai kur aš nepasieksiu

        NESIŠNABŽDĖKIT
        SU JAIS IR TARPUSAVY
        IR NESIKIŠKIT

        Korėjietis su melsvais krūtinės speneliais
        mane staiga apkabina iš apačios



Sala


        Kai moteris pritūpia
        ir jos sėdynė panyra
        iš aliejaus klampumo
        kulkšnis siekiančios pieno buzos
        iškyla kraujo linijomis
        nupieštas lotoso žiedas

        Sulig šventyklos varpo dūžiu
        suaiži jos krūtinėj kiaušiniai
        burna prisipildo pūkų

        Padėk stebuklingą teptuką
        po liepa
        Miegok
        akies voko smuike

        Paukščio čirškimas akmeny
        praurbia kiaurymę į peizažą
        Medus ore
        parodo laikui aplinkkelį



Miesto gaiva


        Rytą saulė padeda pirmą didžiulį kiaušinį
        Ties Šinjuku (trečioji apygarda) jis įdūžta ir skyla
        Šnypšdamas iškepa jis ant asfalto Tik trynys
        lieka minkštas Autobusai rieda per jį tramvajai
        jį traiško
        O viduj tramvajuje
        stovi tu ir čiaudėji ir tavo seilės tykšta
        ant žemės Iš pusiau sukietėjusios kramtomosios gumos dygsta
        gėlės skleidžiasi
        Tu laistai vandeniu žiedus Tavo ąsotis tampa
        lengvutėlis Ir tu imi šokti, pakyli į dangų
        Vėjas iš vakarų
        Dangus metalinis



        Įsivaizduokim esą turistai nenustygstantys taukšti
        gidė kilsteli pagonišką vėliavėlę
        skelbdama vietovių vardus
        Buvimo dvelksmą ištremiam į fotografijas
        Rankos pilnos prisipirktų suvenyrų
        liejame ašaras ir kitus duomenis
        į nepasiekiamą žemę
        kad anoj pusėj
        kuri plyti prieš mūsų kalbą
        Europos medis vėl šautų į viršų



Maskva


        Nedovanokite moterims gėlių puokščių

        Moteris remontuoja eskalatorių metro stotyje
        Nuo mašininės alyvos jos pirštų galiukai permatomi
        iki kaulo
        jos smulkių sąnarių judesiai
        ropščias viršun į praeivių smegenis
        eskalatorius trūkteli staigiai
        drėgnoje moters rankoj
        ir ima judėti, nelygu gyvatė
        Moteris atsitiesia, žvelgia aukštyn
        Anapus žvilgančių batų
        prie tolimos aukštos užtvaros
        dievas, vienišas ir nuobodžiaujantis
        atlieka savo gamtinį reikalą

Vertė Antanas A. Jonynas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


94132. krankt2007-08-29 01:03
puikus eilerasciai, aciu vertejui.

94144. archyvaras2007-08-29 10:01
"Sala" labiausiai patiko temos dviprasmiškumu ir diskretiškumu. Ir savaimingai kalbėjimo įtaiga.

94162. Skaitytojas2007-08-29 16:01
Ačiū vertėjui. Jau maniau, kad ir šįsyk vertėjo poziciją užgrobė S. Geda. Nuo to žmogaus šiame laikraštyje darosi koktu. A.A Jonynas - puikus poetas ir vertėjas.

94213. krankt2007-08-30 01:58
o, taip, pamirsau pridurti, kad aajonynas irgi puikus poetas, uztat ir isvercia sitaip zavingai.

Rodoma versija 24 iš 25 
14:42:16 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba