ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-08-25 nr. 858

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Pacifistinis (34) • PETRAS RAKŠTIKAS. Juodoji Angelė (3) • ALVYDAS ŠLEPIKAS. Aš pamiršau pasiimti skėtį (19) • -gk-. Sekmadienio postilė (272) • Su svečiu kalbasi Laura Laurušaitė. Māris Rungulis: perleisti per rakto skylutę (2) • BĀRBALA STRODA. Širdies reikalų zoologijaJONAS MARTINAITIS. Mano tėviškėlės sodybėlė (6) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (111) • DALIA STAPONKUTĖ. Mažaraštis-mažakalbis-mažareikšmis: graikai vs lietuviai (25) • YOKO TAWADA. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (9) • RENATA ŠERELYTĖ. Dvi šiuolaikinės pasakosMARIJA GER. Haris Poteris ir vertimo keblumai (68) • EMILIJA LIEGUTĖ. Yra toks kaimas Musteika (5) • 12 PAGALIUKŲ (3) • Manęs jau nėra toje vietoje, kur tu atsukai nugarą (247) • 2007 m. rugsėjo 1 d. Nr. 33 (859) turinys (19) •

Yra toks kaimas Musteika

EMILIJA LIEGUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gintaro Balionio nuotrauka

Varėnos rajone dar yra senovinių, tikrų kaimų. Tai Kapiniškiai, Ašašninkai, Margionys, Musteika. Daugelyje sodybų jau įsikūrė vadinamieji „naujieji dzūkai“, bet jie nestato pilaičių, stengiasi atkurti senus, jau griūvančius autentiškus pastatus: dviejų galų namą, svirną, klojimą, tvartą, aptverti sodybą statinių ar iš karklų, beržų šakų išpinta tvora. Širdis atsigauna, kai basas žengi plačiais (deja, deja!) žole užžėlusiais laukais, kai įsiklausai į vos girdimą upelio čiurlenimą... Juk niekas nevalo tų „šalciniuotų“ upelėlių. Kad ir Musteikė, vingiais per visą sodžių tekanti. Dar prieš dešimtį metų tai buvo labai gražus upelis, su liepteliu ties kiekviena sodyba, gražiai baltuojančiom vandens lelijom. Ypač ties Tado Ivanausko įkurta pirmąja šiame krašte lietuviška mokykla (joje penkerius metus mokytojavo). Beje, ji dar visai neblogai laikosi ir laukia nesulaukia, kada bus įkurtas gamtos ar etnografijos muziejus. Juk eksponatų kiekvienoje troboje yra: nuostabių „rūdzinių“, vilnonių, marškonių divonų, abrūsų, pintų rakandų, senų laikraščių, visokiausių įnagių, susijusių su linų darbais, o ypač daug briedžių ragų. Deja, muziejaus rengti nėra kam – eksponatai trūnija, o upelė senka, apeina dumblu. Gražus, platus Musteikės lankstas ties girininkija tapo žolių prižėlusia pelke... Musteikiškiai sielvartauja dėl pelkės prarytos upelės, mėgina pjauti tas „šunažoles“, bet kuo daugiau pjauni, tuo labiau želia. O reikėtų išvalyti nusėdusį dumblą, pagilinti upelę – ir malonus vandens čiurlenimas vėl suskambėtų, moterys vėl lėktų ant tiltelio nusiplauti kojų, išvelėti žlugto... Bet valdžiai nerūpi, o privatininkams rūpi tik tai, kas jiems duoda naudos...

iliustracija
Gintaro Balionio nuotrauka

Širdis atsigauna tik apsilankius Romo ir Vilmos Norkūnų gyvenime, esančiame pačiame kaimo gale, pamiškėje. Vilma neakivaizdiniu būdu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuoja etnologiją ir augina du mažamečius vaikus – Agotėlę ir Jovarą, o Romas – Marcinkonių nacionalinio parko darbų mokytojas. Tokią specialybę jis įgijo 1993 metais Vilniaus pedagoginiame universitete. Taigi ir moko jaunimą visokių „seno čėso“ amatų: lupti liepų ir beržų karnas, išmirkyti jas upelyje, kad atsiskirtų stora, negraži žievė ir liktų tik plonytė, kone perregima žievelė, iš kurios ne tik buitinius reikmenis gali pinti, bet ir papuošalus. Taip pat verda iš beržų tošies degutą, skobia niekotaites, kopia į medį geiniu, nes aukštai, dravėse, yra bičių aviliai. Romas prižiūri bityną – kelminį ir dravinį. Koks gardus buvo medus, kai valgėme jį su Norkūnais iš baltos, neseniai išskobtos niekotaitės su koriais, užsigerdami melisų ir raudonėlių arbata! Beje, gal sakysite, kad karnas lupant žalojamas medis? O ne! Žievė atauga dar gražesnė, medis atjaunėja.

Jaukus senovinis Norkūnų gyvenimas! Ir tvartelis – jame stovi „iš pusės“ laikomas arklys. Ir kluonelis žemai nuleistu stogu, užsibaigiančiu pašiūre, kur laikomas vežimas, arklio pakinktai, grėbliai, šakės ir kiti darbo įrankiai. Įdomi meldais dengta pirkia. Joje viskas kvepia medžiu: didelis medinis paprastas stalas, suolai, didžiulė, pilkai dažyta krosnis. Ji taip gerai šildo visą pirkią, kad ir žiemą duonkepė retai kūrenama.

Yra ir kompiuteris, bet tai – Vilmos pasaulis. Romui jis visai nerūpi. Jam kur kas įdomiau eksperimentuoti: ar augs bulvės, tik sumestos ant dirvono ir pridengtos šienu? Auga, jau žiedus sukrovusios, tačiau tokiu būdu sodinti neapsimoka – nesikrūmija. O bityne, gryno smėlio keturkampyje, lyg tyčia žydi rausvomis kekėmis, plaška vien pasaulio Raudonojoje knygoje užfiksuotos „lietuviškos naktižiedės“. Dūzgėte dūzga nuo bičių ir lietingomis dienomis aukštų, rožine spalva tvieskiančių gauromečių pulkeliai. Bičių kelmai aukštai medžiuose. Ir žemi, vadinamieji kelminiai. Juos saugo nepiktas juodas šuniukas ir piktas juodas ožys – jis čia reikalingas. O prie namų ganosi ožka su ožiuku – pieno visiems užtenka. Ožkytę Romas visiems siūlo, bet niekas neima – „ne unaras“ ožką laikyti, o karvių kaime jau visai mažai.

iliustracija
Gintaro Balionio nuotrauka

Ką dar galėčiau pasakyti apie šį įdomų ir savitą Norkūnų gyvenimą? Kad Romas gimęs Valkininkuose, o užaugęs Zervynose, Vilma – alytiškė, taigi dzūkai, tačiau dzūkiškai nekalba. Kad Romas toks tylenis – iš jo kiekvieną žodį reikia traukte traukti...

Beje, būčiau užmiršusi sūpynes. Įtaisytos tarp beržų ant tokių ilgų virvių, kad pusketvirtų metų Agotėlė, mamos pasupama, įsivaro iki pačių viršūnių. Šieno arkliui, ožkoms čia pjauk kiek nori. Jį vartė visa šeima – ir Agotėlė su savo mažu, mediniu grėbliuku. Jovaras dar tik vežimėly guli ir kojos pirštą čiulpia...

Romas prisipažino, kad be kaimo ir Jovaro gyventi negalėtų. O aš dar nuo savęs pridėsiu, kad ir be žmonos Vilmos. Ji laiko ne tris, o visus keturis trobos kampus. Žinoma, savanoriškai... Jauna, graži, žvitri, sumani – ko daugiau bereikia?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


95876. arch2007-09-12 14:57
p. Emilija, labai mielas Jūsų pasakojimas apie Musteiką, kur ir man pačiai teko lankytis, tik patarčiau susižinoti, kad nacionalinis parkas, kuriame dirba Romas, yra ne Marcinkonių, o Dzūkijos (Marcinkonyse - administracija). Beje, pats Romas dzūkiškai kalba, bet tik su dzūkais :) O lupamos liepų žievės (Romo tarmiškai vadinamos karnomis), nuo kurių išmirkusių lupamos karnos, botaniškai - karniena, Romo taipogi vadinamos plaušais. O beržo žievė visoj Lietuvoj vadinama tošimi, ir iš jos jokios karnos (ar plaušų) neišgausi :) Beje, pirkia greičiausia dengta nendrėmis, o ne meldais...

95968. Stepas2007-09-13 15:23
Nuoširdus straipsnelis, tik jau baisiai matosi, kad rašė panelė nuo miesto grindinio - baisus painiojimasis visur, kur tik bandoma rašyti apie viską, kas nebesutinkama didmiesčio ribose... Net kvatoti norisi, kai bandoma postringauti apie žievę, karnas ir t.t. :))) Išlipo moteriškė iš mašinos su aukštakulniais - apsižvalgė, paragavo medaus, pakvėpavo kaimo oru ir grįžusi sukurpė svajingą rašinėlį tokiems pat, kaip ji...

98062. iš Musteikos2007-10-01 18:27
Romas kalba dzūkiškai visur ir su visais! Bet gimė jis ne Valkininkuose, o Vilniuje, pirmuosius metus augo Krūminiuose. Jis yra amatų meistras, o ne "darbų mokytojas". Įdomu, kaip į drevę būtų galima sutalpinti avilį?? Pirkia dengta nendrėmis ir šiaudais. Meldai yra visiškai tam netinkama medžiaga. "Piktas juodas ožys" - tai baili juoda ožka. O ožys - pilkas ir labai draugiškas. Bulves, sumestas ant dirvono auginti apsimoka - užaugo daug didelių bulvių. Kompiuteris reikalingas abiems - ir Vilmai, ir Romui. Jovaras ir Agota - Romui vienodai svarbūs vaikai.

138429. Audrius :-) 2008-11-15 21:35
Noreciau patisklint Stepa. Ponia Liegute tikrai ilga laika gyveno kaime, nezinau kap dabar, bet ji buvo mano seneliu kaimyne, Kabeliuose, Uzuraistej. Atsiemnu kap jos sode rinkau nukritusius obuolius gyvuliams, o toliau augo braskes, tokios dideles, skanios....bet taip ir neisdrisau ne vienos nugvelbt...gaila, kad neisejo ir toliau but gerais kaimynais........

138430. Audrius :-( 2008-11-15 21:38
tai kad viskas tikrai gerai.

Rodoma versija 24 iš 25 
14:42:13 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba