Atrodo, kad Vacys galėjo būti pats laimingiausias žmogus pasaulyje. Jis turėjo nuosavą namą, automobilį, daugybę buičiai reikalingų daiktų, ištikimą žmoną, porą gerų vaikučių.
Tačiau Vacio laimę temdė vienas dalykas. Jo galva buvo prisukama. Apatinę kaklo dalį darkė keletas plačių sriegių, kuriais žmogus įsisukdavo savo svarbiausiąją kūno dalį į liemenį. Sriegiai buvo prastos kokybės, todėl problemų keldavo nuolat atsisukanti galva. Vaciui judant, kalbant, ramiai sėdint ar net miegant jo apvalioji staiga kaip kokia kopūsto gūžė imdavo ir bumbtelėdavo ant žemės, grindų, stalo, pagalvės. Nuo periodiškų kritimų kenčiančią galvą darkė mėlynės ir apibrozdinimai. Be to, jeigu ją pamesdavo kur nors lauke eidamas gatve, laisvalaikiu darbuodamasis kolektyvinio sodo sklypelyje, tai nukritusioji dar ir išsipurvindavo. Todėl nelaimingasis Vacys nešiodavosi cinkuotos skardos kibirą su vandeniu, kuriame reguliariai prausdavo atsisukančią galvą.