ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-21 nr. 657

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

HERKUS KUNČIUS. Mano Mustafa (29) • SIGITAS PARULSKIS. Dainos šokiai estrada (47) • AIDAS MARČĖNAS. Saugau akis (10) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Aliuzijos ir iliuzijos paskutinio referendumo temomis (15) • Poetas AIDAS MARČĖNAS atsako į Sigito Parulskio klausimus. Komentarų paraštės (27) • JŪRATĖ STAUSKAITĖ. Kaip sujaudinti a. a. a.? (29) • SIGITAS GEDA. Poezija (11) • MATAS DŪDA. Apie siūlelio nugarėlėje nuodėmę (12) • ŠARŪNĖ TRINKŪNAITĖ. Kaipgi simpatiškas šiandieninis teatras (6) • RIČARDAS ŠILEIKA. Trisdešimt septynių sakinių reportažas iš praėjusio Druskininkų šeštadienio (6) • SARAH ZUSSMAN. Enigma "V&M" (15) • JONAS SERAPINAS. SHYSIS (7) • GEDIMINAS KAJĖNAS. Banalumas neturi ribų (13) • DAIVA VAITKEVIČIENĖ. Saulės (4) • PETRAS DUMBLIAUSKAS. Žvilgsnis į Alytaus praeitį (4) • -vp-. Apie Vilniaus architektūrą (9) • -vp-. Galva (6) • Liūnė Janušytė. Korektūros klaida (2) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (48) •

Kaip sujaudinti a. a. a.?

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Visą mėnesį (nežinia tai – daug ar mažai) kultiniuose šv. Kuizino rūmuose vyko svarbi grafikos meno paroda. Svarbi ji jau vien tuo (neskaitant kitko), kad svarbiai visuomenės mažumai (meno kritikams) ji pasirodė smarkiai nesvarbi. Į visus kitus visuomenės sluoksnius, sudarančius pilką didumą (mokytojus, gydytojus, bibliotekininkus, smulkius verslininkus, "megztas beretes", turistus ir snobus), žinoma, galima nekreipti jokio dėmesio. Jie jau pakankamai atpratę mąstyti, o juolab aprėpti ką nors didesnio "vienoj krūvoj", ypač jei šalia parodos nėra iš anksto sugromuliuoto aplinkraščio, kuratoriniu gestu nurodančio, ir kaip matyti ir kokios spalvos akinius dėvėti žiūrėjimo momentu. Tiesa, dar egzistuoja DA studentai ir menininkai. Pirmieji, kiek teko įsitikinti paskutinėmis parodos dienomis, nieko apie parodą nebuvo girdėję (mat egzaminai, peržiūros etc.), o antriesiems (gi ne paslaptis) ar apžvalginė paroda, ar kuratorinė – viskas "iki lemputės", vis tiek matys tik savo darbus.

Aš tai, pavyzdžiui, o ir mano mokyklos dėstytojai (taip pat menininkai) labai džiaugėmės šituo "grafikų mėnesiu", nes galima buvo nekaltai pakeisti visus mokslo grafikus visuotiniu ir išsamiu grafikos meno pažinimu (tuo pačiu laiku ir už tą patį atlyginimą). Mano "parėdymu" parodą privalėjo aplankyti visi (nuo penkerių iki šimto penkerių metų), įskaitant tėvelius, senelius, kaimynus ir aptarnaujantį personalą. (Beje, finansininkė Irena sugrįžusi atnešė man gėlių ir šampano.) Taigi, mano mielos darbščiosios kolegės grafikės organizatorės (ne kuratorės) atliko gigantišką darbą, dar kartą rodydamos "gėda, gėda" – kultūros ir visoms kitoms ministerijoms, Savivaldybei, Prezidentūrai, Brazausko ir Paulausko komandoms, etc., tuo vėl primindamos nesulaukiamos nacionalinės (ar kitaip) galerijos būtinybę, kur, anot meno analitikų, apžvalginės parodos turėtų tapti normaliu ir kasdieniniu reiškiniu. Nors, tiesa, entuziazmas šiandien jokia vertybė (kaip, beje, ir nuo amžių). Ypač jei jis "už dyką" – nepaėmus nė kokių 500 000 Lt iš kojų verčiančiai idėjai paremti. (Na, kad ta idėja nenuvirstų, žinoma.) Bet vis tiek džiaugiuosi, kad jos, tos kolegės, liko nesuvalgytos (gal tik šiek tiek apgraužtos) ir per parodos aptarimą (kuris iš to uolumo vyko gerokai per anksti) sėdėjo prie tvarkingo biuro stalo gana tvirtai gynybiškai nusiteikusios. Šiaip ar taip – jos pabandė (ir visai sėkmingai) atgaivinti seną gerų laikų principą – padalinti saldainio popierėlį apytiksliai lygiomis dalimis ir tokiu būdu labai humaniškai (fu, koks naftalininis žodis) vienu kartu patenkinti gausios neįvertintos grafikų šeimos ambicijas nepraleisti istorinio šanso – bent kartą gyvenime išvysti save tiesiai ant "uzurpuotos, neįveikiamos tvirtovės" sienų. (Apibrėžimas ne mano, o Eglės Kunčiuvienės.) Tiesa, teko girdėti, kad kokie dvidešimt vis dėlto netilpo (net panaudojus prieigas, koridorius, tunelius ir tualetus). Tad gal, sakau, buvo galima nelaimėlius suverti į Sauliaus V. instaliaciją? Kam tiek daug ir dar beveik tuščių lapų? O ir "zuikiai" būtų nušauti bent trys. Skaičiuoju:

Pirmas "zuikis" (meninis) – naujas instaliacijos aspektas, pritaikytas vietinėms sąlygoms (juolab kad Saulius V. buvo pakritikuotas dėl sumenkusio instaliacijos įvaizdžio, lyginant su Frankfurto variantu).

Antras "zuikis" (asmeninis) – visi yra čia: išnyksta įtampa bei psichologinių (ir fizinių) traumų galimybė.

Trečias "zuikis" (visuomeninis) – atgimsta sąjūdinė bendrabūvio dvasia (galimas dalykas, naujojo politinio judėjimo prieigose).

Deja, idėjos dažniausiai apsilanko po įvykių, ypač svarbių. (Nors pagal minčių užsilaikymą "mąstytuvėje" tik ir gali žmogus spręsti apie praėjusių įvykių svarbą.) Na, pvz., tikėjausi iš savęs, kad nekils noras šįkart gilintis "į reikalą". Nieko apie nieką nerašyti ir negalvoti nieko. Net neskaityti, jei kas rašys. Bet ėmė visi kaip tyčia "plėšytis" – tiesiog nėra ramaus savaitgalio, todėl sėdau sau palėpėn prie Žeimenos, užsikimšau samanomis ausis (kad negirdėčiau baisiai trukdančio paukščių klyksmo), užsitraukiau tankią raudoną užuolaidą (kad nematyčiau plaukiančių žydrų debesų), į nosį prisikimšau atlikusias nuo sėjos česnakų skilteles (kad neužuosčiau įžūlaus ievų žydėjimo) ir imu štai keverzoti per žiemą užšalusiu tušinuku ant žiurkių "meniškomis" rusvomis dėmėmis pasendinto popieriaus... (O Dieve! Kodėl nedalyvauju rankų darbo popieriaus ekspozicijoje!!!)

Tai tiek (gal ir per daug) apie intencijos svarbą. Dabar – apie ekspoziciją. Čia kebliau. Mat ji, ekspozicija, išėjo labai nebloga (pasakyti "labai gera", patys suprantate, neleidžia lietuviškas mentalitetas).

Daug erdvės (nors ji ir Kuizino). Daug salių. Vienoje iš jų tiršta vinių, stiklainių, vielų, veltinių, obuolių graužtukų, surūdijusių spiralių, metalo, kartono, putoplasto luitų, arbatžolių pakuočių etc. (Kalbu, jei kas nesuprato, apie išties menišką menininko knygos meną.) Toliau – orus, visada padėtį gelbstintis vasaros kiemelio koridorius (visko po truputį). Solidų parodos užmojį atitinka solidūs formatai (visiems nosį čia ryškiai nušluostė popierinė Čeponio siena.)

Reprezentacinė grafikinė "freska" virš įėjimo į centrinę salę. (Mačiau, kaip Kuckaitė kelias paras pavojingai kybojo ant kopėčių, dievaž.) Net įrengta privaloma "juodoji kamaraitė", kur gali, kaip rašė kritikė I. P. ("7 meno dienos", Nr. 23), aptikti tikrą grafikos meno stebuklą – senas nuotraukas, atspaustas net ant veltinio! (Ir tokiu būdu "įminti grafikos grafiškumo mįslę".) Ypač puikiai turinį su forma pavyko suderinti rankų darbo popieriaus meistrams (tikra atgaiva po sunkių grafikos darbų menininkėms ir jų vaikams). Bet kažką pernelyg įžūliai, tiesmukai primena etaloninis ŠMC kvapas, sklindantis iš "undergroundo"... (Prisipažinsiu, toks Kęstučio K. užsispyrimas nieko nekeisti savo san. ūkio sistemoje šįkart šiek tiek suerzino.) Manau, kad prie išties gražių rankų darbo kūrinių labiau pritiktų koks nors, kad ir senstelėjęs, "chanel" aromatas... Šiaip, viskas "correct". Buvau, tiesa, smarkiai prikibusi prie tų gigantiškų stiklinių skydų, privalomai (mat autoriai neturėjo teisės pageidauti kitaip) saugančių grafikos meną nuo žiūrovų. Bet dabar oficialiai šį priekaištą atsiimu, nes pagal principą nėra to blogo, kas neišeitų į gera, tie didieji stiklai ypač pravertė mūsų kritikų kritikui a. a. a. (asui alfonsui andriuškevičiui). Šįkart jis galėjo išvysti savo atvaizdą, ir netgi visu ūgiu, 105 kartus! (Nors gal kiek ir trukdė vienas kitas oforto ar akvatintos šešėlis.) Mane labiausiai sujaudino tai, kad net ir tai nesujaudino Alfonso, kaip kad ir 19 mantriškai pakartoto veiksmažodžio "jaudintis" variantų jo įsimintiname reviu ("Š. A.", Nr. 21). O tai gali rimtai pakenkti jo labai nuosekliai plėtojamai (ir menas) pozicijai, tikrai vertai Nacionalinės premijos (ak, ir kur tas S. Geda žiūri). Šiaip ar taip, daugiau susijaudinusių taip ir nebuvo... Rūpestį sukėlė ir pradedančių R. P. ir A. Č. pokalbis "Literatūroje ir mene", Nr. 22, kur jos išreiškė nebūdingą jauniems žmonėms žmogišką apgailestavimą dėl to, kad "į šiuolaikinį (tarptautinį) meną grafika visgi neįsiterpia" (citata iš A. Č.). O R. P. parodoje pasigedo "ne meninės grafikos ir grafikos kaip meno" (citata iš ten pat), bet plakatinės, žurnalistinės, kompiuterinės, reklaminės etc. grafikos, tai yra, kaip ji sakė, to, "kas supa mus visus". Ji jautėsi nuoširdžiai nusivylusi, jog grafikai "menininkai" (kabutės žodžių autorės) šios "grafikos" (kabutės mano) srities neįtraukė į savo akiratį. (Gal ir yra kiek nelogiškumo tame troškime būti ten, kur ir taip visas esi...) Iš tiesų tai čia įžvelgiu rimtą visai kitokio pobūdžio problemą. Esu girdėjusi (gal visi girdėjom), jog kai kurie prie miesto teršalų pripratę žmonės alpsta miške nuo gryno oro ir juos skubiai tenka pakišti po automobiliu nors trumpam įkvėpti išmetamųjų dujų. Taigi, kolegos "menininkai grafikai", deklaruodami humanistinius idealus neturėtume taip beatodairiškai nesirūpinti jaunųjų kritikų sveikata! (Cic!) Ilgokai stabtelėjau prie mano mylimo kolegos Vilučio nepriekaištingai akademiško rašinio (ir akademija kai kada padaro savo!) ("Lit. ir menas", Nr. 23). Ramiu, nuosaikiu, pavargusio žmogaus tonu jis geranoriškai imasi visus taikyti ir dėkodamas "partijai ir vyriausybei" (atleisk man, Mikai, už šiurkštų humorą) atkreipia dėmesį į labai svarbius dalykus. Iš jų vienas, mano galva, svarbiausias – jog jaunųjų kolegų dėka mūsų grafikos menas (ačiū Dievui) jau vėl beeinąs gilesnių prasmių link. (Man irgi patiktų, kad grafikai – o ir šiaip žmonės – dirbtų smegenimis, kaip kad mums palinkėjo garsi Eve Kask "Literatūroje ir mene", Nr. 24.) Bet čia kaip tik Mikas pateikia ir "taurų, pagarbos vertą" Arvydo Každailio pavyzdį, kuris, kaip teigia rašinio autorius, "kuria ne sau, o savo šaliai..." (kamikadzė!). Nors prisipažįsta, jog jam, Mikui, asmeniškai "kūryba yra savitikslis procesas, ne kam nors, o sau, ir kad šito reikia tik jam pačiam" (begėdis!). (Būčiau dievaž įtarus, kad Každailis "jam pastatė", jei nežinočiau, kad abu yra abstinentai...) Na, bet asociacijos tikrai sukilo. Iškart "pamačiau" mūsų Nacionalinės premijos laureatą juodu kostiumu defiliuojantį gilaus mėlio spec. jo darbų ekspozicijai suręstame sarkofage, mandagiu atstumu atitvertame nuo "mirtingųjų" iliustratorių knygų iliustracijų salėje. Graži metafora. (Jei nebūtų realybė.) Tiesiog "grafinis performansas"... Dėl to Miko tai turėjau bėdos net šeimoje. (Mano šeima – tai aš ir mano vyras eseistas Tomas Sakalauskas.) Vos nesusipešėm. Jis norėjo parašyti padėką Mikui už puikų supratimą, kas yra geras menas. O aš, karštai besiginčydama, supratau, kad turiu padėkoti jam už priminimą, kas yra tiesiog gerumas... (Čia rimtai.)

Reikėtų tikriausiai pagaliau pakalbėti ir apie meną. Juolab kad jo beveik niekas parodoje taip ir nepastebėjo ("a slona to i ne zametili"). Neužsiimsiu tuo ir aš. Tiesiog pavargau. Nors "dramblių" buvo. Ir ne vienas tame "Konarskio gėlių turgelyje" (kaip vėl sakė jauna kritikė A. Č.). Aš tai pasakyčiau – lietuviškoje girioje... Tad geriau pasinaudosiu aplinkybėmis ir pagirsiu savo pačios darbus – mat esu jais labai patenkinta, ypač vertinant privalomaisiais šiuolaikiškumo kriterijais. Juos ir suskaičiuoju:

1) Šiuolaikiniai (toliau "š") darbai (be galo modernūs).

2) "Š" prasmė (svarbi pačiam autoriui).

3) "Š" ekspozicija (instaliacija).

4) "Š" formatas (didelis).

5) "Š" pateikimas (pateplioti ir paglamžyti atspaudai, t. y. "purvas").

6) "Š" technika (korundas).

7) "Š" situacija (ŠMC).

Taigi, viską nuodugniai įvertinusi supratau, kodėl, nors ir labai stengdamasi, vis tiek nepataikiau į paskutinį vagoną. Mat, kaip ir kitos mano kolegės, nebeatitinku paties šiuolaikiškiausio šiuolaikiškumo kriterijaus – šiuolaikinio amžiaus. Kaip gaila, kad čia jau nieko nė aš negaliu pakeisti. Nebent ryžtis klonavimui...

P. S. Perskaičiau štai visą savo rašliavą ir dar kartą pasidžiaugiau savimi. Rašinys, sutikit, visai šiuolaikiškas. Pošlykščiai kibus, narciziškai demonstratyvus, o svarbiausia – apie NIEKĄ! Dar, matyt, negreit pasensiu!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


4142. Cha2003-06-22 21:54
manau, kad aa jau nebesusijaudina

4146. @2003-06-22 22:29
a.a.a. - autodidaktas alf. andr.

4171. b.b.b.2003-06-23 11:27
Tai bent paroda - tokias batalijas spaudoje sukėlė, o dar buvo abejojančių dėl jos aktualumo... Tik vienas klausimas iš galvos neišeina: kodėl pagyvenusios grafikės tokios pikčiurnos?

4180. Nedailininkas2003-06-23 12:30
Kas jus dailininkus, supras? Ir kritikus dailes taip pat!

4191. @2003-06-23 14:44
Aš irgi mąsčiau mąsčiau, ko gi ta grafikė "tokia pikčiurna", o paskui nušvitau - be grafikos, nesusijaudinimo ir viso kito -> kažkadaise Andriuškevičius parašė itinitinitin taiklią recenziją apie grafikės "šeimos" - eseisto Tomo Sakalausko -knygą, skirtą liepsnojančiam bujojančiam Jurgiui Mačiūnui. Apie tą egzaltuotą, saldų ir pigų, kaip koks šleikštus likeris tekstą Andriuškevičius tada labai "teisingai" pasisakė, na o "šeima" ir už tai jam atleisti negali...

4197. grafikas :-) 2003-06-23 16:23
nu nemaciau as tosios parodos smc, taciau tiek atsiliepimu teko skaityti, kad netgi vaizdas sioks toks susidare. Nieko sau.

4198. xX2003-06-23 16:24
Blogai, mielieji, jei asmeniškumai ima viršų. Būtų banalu. Bet nesinori tikėti, nes ir JS, ir TS, ir AA yra asmenybės, manau, aukščiausio kalibro.

4200. brrr2003-06-23 17:24
ir AA, ir JS straipsniai kaip tekstai labai patrauklus. gal netgi abiems imanoma pritaikyti "taiklumo" kategorija, nors jie ir priesingose pozicijose. taciau stai jums skirtumas. AA net su visa savo ironija islieka korektiskas. inteligentiskas. aristokratiskas. o JS tiesiog bjauriai spjaudosi. cia ji ir pralaimi. o del amziaus, brangioji JS, AA uz pacia ryskiai senesnis, taigi cia tikrai ne senumo problema.

4212. c.c.c.2003-06-24 09:56
Manau, AA eilinį kartą mėgaujasi, kad jo tekstas išprovokavo pykčio porciją. Bet tai ne naujiena. Aš norėčiau pasveikinti Austėją Čepauskaitę - kritikui sukelti tokią tekstų pliūpsnį yra profesinė sėkmė, o be jos išsakytos nuomonės, vargu, bau, ar būtų atsiradę tiek "negalinčių nerašyti" apie šitą parodą.

4220. @2003-06-24 12:07
Parasyti neprofesionalu teksta ar issakyti neprofesionalias mintis yra, pasirodo, profesine sekme...Bravo, intelektualai...

4229. c.c.c.2003-06-24 16:33
O kuris tekstas ir kurios mintys buvo neprofesionalios?

4259. ooo :-( 2003-06-25 11:31
truputis nesamonių prirašyta a.

4272. c.c.c.2003-06-25 14:28
Man labiau rūpi AČ tekstai - jeigu nuomonė nepriimtina, tai dar nereiškia, kad ji neprofesionali.

4281. Mikelandzelas2003-06-25 16:32
gerb stauskaite, geriau jau pieshk sau ir ramiai gyvenk! :) Sekmes kuryboje!

4298. p.2003-06-25 20:38
Tas sklepo kvapelis ir jo drėgmė buvo tikrai pagirtini, nes jie yra neatskiriami nuo rankų darbo popieriaus gamybos proceso - ypač senovėje, kai žaliavos skudurai būdavo pūdomi, kad būtų lengviau smulkinti.

4302. Nuomone2003-06-25 21:20
Is kur zmonems tiek pykcio.O jau mastymas-mokytojai, gydytojai ir t.t.vienos kategorijos, dailininkai, atseit ,jau prie menininku.Taip gali mastyti tik riboto intelekto zmones.Pavyzdziui, Kafka buvo teisininkas, tai jam is vis palepese reiktu pasislepti nuo tokiu menininku.Jeigu sedi DA ir augini ilgus plaukus dar nereiskia, kad esi MENININKAS.

4329. @2003-06-26 13:55
Na viskas, daugiau tikrai nebepirksiu "Šiaurės Atėnų". Ir apskritai, negerbiami autoriai ( tipo js ) savo pykčio priepuolius ir asmeninio pobudžio problemas spręskite geriau tet a tet, o nešiukšlinkite, kažkada buvusio garbaus savaitraščio. Ir dar, nepaprastai mane įžeidė toks akiplėšiškas pasisakymas pilkųjų sluoksnių adresu. Tokio pobūdžio pareiškimai tamsta autore tikrai tik sumenkins jūsų asmenybę, jei tokia dar yra likusi ir tikrai nepadės išspręsti jūsų vargano pasaulio bėdų. Kitus žemindama savęs neišaukštinsi. Tikrai didelė gėda Šiaurės Atėnams spausdinančius tokius tekstus. Labai liūdna.

4341. zmones2003-06-27 02:14
nereiketu dramatizuoti. Cia autore tik isreiske nevilti, kad lukesciai skiriasi nuo tikroves. Nusivylima isreiske ironizuodama, - ta priemone Lietuvoje populiari, taikoma nevykusiai ir ne ten kur reikia, ir sukelia efektus ne tokius kuriu norima. Jokiu blogu intensiju "masiu" atzvilgiu autore matyt neturi. Kodel mes isivaizduojame, kad kiti zmones vis mums pinkles rezga? Jie kaip visi, neblogesni nei mes patys. Nerezga jie jokiu pinkliu. Veretetu sustabdyti ta uzburtas voveres ratas- mane buktai "uzgavo", tai ir as uzgausiu

4348. @2003-06-27 11:34
18-am. Suprantate, jei mane pagauna pykčio priepuolis, tai po kurio laiko, tarkim valandos, paprastai jis praeina. Jei aš sėdu rašyti straipsnį, šis procesas, ko gero, galėtų užtrukti mažiausiai dvi tris dienas. Per tą laiką, paprastai pyktis išgaruoja. Kaip matyti, šio straipsnio autorė turi gilų nepilnavertiškumo kompleksą, įleidusi šaknis dėl, jos "genialaus" meno nepripažinimo pilkose masėse. Bet dergimasis tikrai jos kūrybos nepadarys vertesnės. Šiuo straipsniu autorė atvirai išlieja susikaupusią tulžį ant paprastų, jos meno nesuprantančių gydytojų, mokytojų, berečių ir t.t. Net jei ir iš tikro žmogus nėra proto bokštas, jokiu būdu negalima įžeidinėti. Mano supratimu šis poelgis vertas visuotinio pasmerkimo. Jei aš būčiau Š.A. redaktorius, panašių straipsnių nė iš tolo neprisileisčiau. Aš save priskiriu būten pilkąjai masei, kuri, anot autorės, nustojusi mąstyti. Esu fizikas ir tikrai niekad nekilo mintis tyčiotis iš žmonių nesuprantančių, kad matematikoje neužtenka skaičių aprašyti, kad ir tam tikrus fizikinius ilgius.

4350. Kaip sujungti "as" ir "kitas"?2003-06-27 13:15
Neatrodo, kad autore ant ko pykstu ar butu "ituzusi". Ji tiesiog nusivylusi, kad tiek idejus pastangu organizuojant paroda, piesiant tuos darbus, nera lygiavercio atsako, nei kritikai rimtai paraso, nei ziurovai lankosi. Juk visiems norisi demesio ir ivertinimo. Beda ta, kad autore, kaip ir dauguma dabar Lietuvoje nesako tiesiai, ka galvoja, kas jai skaudu ir neramina, o raso "aplinkui", metaforomis, tikedamasi kad skaitytoja panasus i ja ir supras. (jei Kalbetume aiskiai, tiesiai, kad ir nemalonius dalykus, butu daug lengviau.) Skaitytojai nera panasus i autore, jie neskaito jos minciu, bet kazkodel prisitaiko sau jos zodzius tiesmukai (be jokiu metaforu), uzsigauna isizeidzia. Bet isigilinus, mes matyt suabejotume ar tikrai zinome kito zmogaus mintis, tikrosias intencijas, pamatytume, kad dazniausiai mes fantazuojame, kalbame tik apie save ir klystame, primesdami savo zodzius, nuomones kitiems. Dailininkai labai idomus ir realus zmones, jie tikrai kitus (ir mokytojus, ir darbininkus) gerbia, ir pasiputimo jie turi maziau nei kiti. Na nebent koks studentas ar jabai jaunas moksleivis dailininkas "genijus", betgi tu geniju pas mus Lietuvoje netruksta visuose sluoksniuose. Jei nustotume pasamoneje manyti, kad mes patyt "beverciai", silpni ir pazeidziami, kad kiti zmones "priesai" ir turi negeru tikslu pries mus, jei nusprestume, kad mes patys savo esme nesame blogi, o ir kiti zmones taip pat geri, gal net geresni uz mus pacius, duotume jiems sansa tokias buti, tuomet kitaip ir ju zodzius isgirstume, pasaulis pasikeistu. Gal jiems kaip tik reikia musu pagalbos ir supratimo, ir nieko bloga jie pries mus neturi? O siaip, jeigu jau tikrai uzgavo ir izeide, geriausias vaistas ir sprendimas yra atleidimas. Jis efektyvus ir isgydo abi puses.

4371. @2003-06-27 20:16
Vilnietiskojo karo kuizinistai vs. "modernistai" tesinys. Kada jiems patiems pabos tas pesiojimasis? Kaip subraizyti kompaktai jau 10 metu, tas pats ir tas pats, o is esmes, pasirodo, nei viena, nei kita puse nieko neistengia pasakyti.

4382. Persisotinęs2003-06-28 21:15
Na, Jūratė turbūt nelengvo būdo žmogus... Vis tik šis "šatėnų" numeris rodo, kad dauguma autorių pernelyg gerai (ir daug) apie save galvoja. Bet tas krapštymasis po savo žarnyną ar nebus provincialumo požymis? Ar reikia stebėtis, kad tiek mažai žmonių skaito kultūrinę spaudą, kai toks ryškus autorių eksponavimasis ("mano problema man įdomiausia").

4398. Nagine2003-06-29 17:34
Pilkoji masė, kaip suprantu yra smegenys neturinčios vingių, o tuo pačiu ir sugebėjimo mąstyti ( o ne tam tikra dalis visuomenės, kaip kai kas suinterpretavo). Taigi ar verta asmeniškai įsiširdyti, rypauti, kontrargumentuoti ar pan. jei kalbama ne apie personalijas o apie mąstymo/nemąstymo būvį?

4409. Atsakymas Naginei2003-06-29 22:51
Bet jus uzmirsote, kad tekste irasyta ne abstraktybe, o butent konkretus visuomenes sluoksniai: mokytojai, gydytojai...

4413. @2003-06-30 10:36
20-am, 23-am. Gerbiamieji, ar jūs straipsnį skaitėte ? Apie kokias metaforas, abstraktybes ar smegenų pilkąsias mases kalba js ? Štai paskaitykite jos sakinį : "" Į visus kitus visuomenės sluoksnius, sudarančius pilką didumą (mokytojus, gydytojus, bibliotekininkus, smulkius verslininkus, "megztas beretes", turistus ir snobus), žinoma, galima nekreipti jokio dėmesio. Jie jau pakankamai atpratę mąstyti,... ""

4416. bet kas2003-06-30 11:10
na ka apie paroda: toks teisingas grafikos supratimas, kad net neidomu. Zinoma tai nereiskia, kad geru darbu nebuvo. amato prasme... bet juk yra skirtumas kur amatininkai, o kur menininkai. Kad butu pastaraisiais reikia platesniu horizontu: matyti ne tik savo siaura rata, bet ir siuolaikine kultura, teorija, filosofija, ne vien spjaudytis senomis tiesomis, kurias reiketu pirmiausia permastyti, ramiai, be purkstavimu. kaip meninikams, grafikams pritruko ne profesionalumo, bet aktualumo ir kontekstualumo

4422. Atsakymas 20) Kaip sujungti "as" ir "kitas"?2003-06-30 13:17
Be abejo, aš taip pat nerašiau 19) komentare tiesiai šviesiai, o naudojau metaforas, hiperboles, paraboles ir kitas kvadratiškai neintegruotinas funkcijas, kurių tik prasimano literatai ir tai ką parašiau gali suprasti tik tokie kaip aš. Vat jūs ne toks, Jūs nesupratote mano metaforų. Aš visiškai nepykstu ant js, priešingai aš labai džiaugiuosi, aš nepaprastai patenkintas šiuo rašynio šedevru, aš begalo laimingas, kad yra tokių protingų žmonių, sugebančių taip nepaprastai protingai parašyti... na tik jūs ne taip supratote mano metaforas ir kitas funkcijas, bet tai jau jūsų bėda.

4429. Cha2003-06-30 15:50
man patinka pikti zmones, nes jie dar gyvi, reaguoja,nervijasi, sprendzia, konfliktuoja. man nepatinka stauskaite, bet nesvarbu.mano vienas kolega pasakes toki sakini, kuri amzinai nesiojuosi savo mintyse:TIK PROTINGAS ZMOGUS TURI TEISE PYKTI ,..... ar kazkaip panasiai va

4442. Cha`mui2003-06-30 16:45
O aš skaičiau vieno filosofo frazę, kad tik kvaili gali savo širdin įsileisti pyktį.

Rodoma versija 27 iš 28 
14:41:17 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba