Vietoj darbinio argumento vietinės pasąmonės kodais kalbanti vienos aukštosios mokslo institucijos padalinio vadovė sakė: "Vyras, žinok, visuomet geriau už Moterį". Šiurpu girdėti tokius žodžius iš moters, užimančios vadovaujamą, taigi galios, poziciją. "V geriau už M" kas gali būti brutaliau, neteisingiau ir neskoningiau XXI amžiaus pradžioje. Atsiduoda apdulkėjusiais viduramžiais ir bulvių estetika. Išankstinė, apriorinė socialinė nelygybė, beveik kaip Azerbaidžano režisieriaus Ali Isa Džabarovo filme "Linkiu septynių sūnų ir vienos dukters", parodytame kino forume "Lyčių montažas". Kaip tai pavadinti? Falofobija iš antrų rankų. Namudinis patriarchalizmas. Skurdo kultūra, pirmiausia ne ekonominiu, o sąmoningumo požiūriu, ir labiausiai pasibaisėtina, jog tokie argumentai cirkuliuoja ne kur nors, o akademiniame sluoksnyje.
Štai kaip produkuojamas visokeriopas skurdas ir visai ne vadinamosios "skurdo kultūros" lygiu. Kaip žinote, didžioji socialumo dalis, statusai ir nusistovinčios socialinės taisyklės dažniausiai laikosi ant sąvokų, kuriomis įvardijame reiškinius. Anot amerikiečio etnometodologo H. Garfinkelio, savo tyrimais patvirtinusio socialumo lingvistinį konstituavimą, būtent tokiais kasdieniais sakiniais kaip "v geriau už m" yra nustatomos visuomenės tvarkos. Ypač tuomet, kai sakinys "vyras geriau už moterį" pasakomas tuomet, kai į pelnytą moters darbo vietą vietoj moters priimamas viduramžiška retorika apgintas vyras. Tai mažų mažiausiai smurtas, ir net ranka nekyla šito pavadinti "smurto kultūra".
Labai daug kas priklauso nuo ištartų ir kasdienybėje cirkuliuojančių žodžių. Gyvybiškai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip kasdienybės lygiu kalbama apie socialiai pažeidžiamiausių grupių padėtį. Įdomu, ką apie tokį patį sakinį "v geriau už m" pasakytų toji padalinio vadovė, jeigu lygiai toks pseudoargumentas darbo kontekste būtų skirtas jai.
Dar kelios pastabos apie nužengusių į Lietuvos platumas ir imtų plačiau vartoti sąvokų reikšmę. "Skurdo kultūros" sąvoka jau nuskambėjusi ir platinama Lietuvoje. Regis, ji pirmąkart pas mus buvo ištarta Seimo narės M. Purvaneckienės, kalbėjusios apie projektą dėl pašalpų šeimoms, auklėjančioms vaikus. Vargu ar "skurdo kultūra" Lietuvoje atspindi realią padėtį. Kai bedarbio pašalpa realiai užtikrins kuklų darbo netekusio asmens pragyvenimą, tuomet galbūt įžengsime į "skurdo kultūros" lygį. Tuo tarpu dabartinė Lietuvos situacija tai dažnai netgi dirbančių žmonių skurdo džiunglės, kuriose vienos vaikus auginančios motinos verčiamos savo šeimas išmaitinti vien bulvėmis ir pamiršti apie kultūrą, net jeigu ji Lietuvoje ir skurdi. O jeigu dar tokią padėtį palaiko vadovaujamą darbą dirbanti moteris, tuomet ką ir kalbėti apie lyčių lygiateisiškumo kultūrą.
Dar vienas stigmatizuojantis pavadinimas "vieniša mama". Tarsi parodantis, kad tokia motina pažeidžiama ne dėl to, jog ji socialiai neapginta, nors dirba mažiausiai du darbus, gaudama vieną atlyginimą. Pagalvokime, apie ką šie žodžiai "vieniša motina". Atvirai pasakius, vienišumas nėra tokios motinos išskirtinis bruožas, jei ji turi rūpintis vaikais ir sunkiai suranda valandėlę iš tiesų pabūti viena. Vienišumas apskritai yra šio amžiaus bruožas. Nuo vyro pabėgusi, jo netekusi ar palikta moteris, kuri augina vaikus, vargu ar save galėtų pavadinti "vieniša". Net jeigu taip, tuomet vieniša ne kaip motina, o kaip asmuo, moteris, kuriai galbūt trūksta laiko asmeniniam gyvenimui. Bet tai ne motinos pareiga. Vaiką turinti motina negali būti vieniša. Turėti vyrą ar ne tai moters pasirinkimas. Gal leiskime jai rinktis, kaip tvarkyti savo gyvenimą, nestigmatizuodami tokiais iš esmės klaidingais pavadinimais kaip "vieniša mama". Tai ekonomiškai ir socialiai lengviausiai pažeidžiama motina, dažnai gyvenanti visokeriopo dvasinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio skurdo džiunglėse. Vienišumas tokiai motinai dažniausiai yra visai ne problema.
Ekonominis ir socialinis neapgintumas, negatyvus visuomenės požiūris, kuris taip pat priklauso nuo sunkiai iš patriarchalinių vėžių išstumiamo mentaliteto, dar labiau traumuojančio visą atsakomybę tėvišką ir motinišką ant savo pečių nešančią motiną. Būtent šis pažeidžiamumas yra tokios motinos padėtį adekvačiai įvardijantys dalykai, o ne vienišumas.
Taigi privačios srities dalykais įvardydami grupę motinų, kurios vienos neša tėvo ir motinos atsakomybės svorį, augindamos ir auklėdamos savo sūnus ir dukras, kalbame ne apie moralinio ir ekonominio šios grupės žmonių palaikymo galimybę. Tokiame diskurse pasislepia net ir šiandieniniai kuklūs ekonominės pagalbos būdai.
Vis dar įprasta nutylėti apie didelę dalį atlyginimų, kurie gaunami autorinės sutarties forma. Iš iširusios šeimos tėvo valstybė išskaičiuoja alimentus tik iš nuolatinio darbo atlyginimo, kuris, kaip visiems žinoma, dėl nepakeliamų mokesčių algalapiuose nurodomas minimalus. Kitos atlyginimo dalys darbuotojams išmokamos sutarčių forma. Iš šių uždarbių sumos vaikams alimentai neišskaičiuojami, tarsi vaikai galėtų išgyventi iš formaliai nustatyto pragyvenimo minimumo. Ar vis dar galime tai vadinti "skurdo kultūra"? Juk valstybės nustatyto pragyvenimo minimumo neužtenka net skurdžiam maistui. O juk vaikams reikia ne vien košės. Kokia motina galėtų sau leisti išlaikyti vaiką iš to, kas vadinama ir valstybės mastu nustatyta kaip pragyvenimo minimumas? Motina lygiai kaip ir tėvas teturi 24 valandas per parą, paprastai moteriai už darbą mokama mažiau nei vyrui etc..
Tokiu būdu valstybė toleruoja ir skatina ekonomiškai pažeidžiamos motinos išnaudojimą, kuris puikiai veikia, ypač tuomet, kai visuomenės mentalitetą "puošia" tokios orą gadinančios frazės kaip "vyras visuomet geriau už moterį". Geriau jau pasakytų "lietus geriau už saulę", "žolė geriau už vėją", vis būtų arčiau lietuviškos estetikos.
Kas labiau gali užgauti motiną, jei ne skurdą lemiantys skurdaus sąmoningumo žodžiai ir smurto taisyklėmis grindžiama visuomenės tvarka bei smurtą skatinanti ir toleruojanti valstybė, skriaudžianti ekonomiškai pažeidžiamos motinos auklėjamus vaikus? Tai ką gi mes deklaruojame, jei esame verčiami gyventi pagal džiunglių įstatymus XXI amžiaus pradžioje?
Ašaras į delną renkančių Motinų, kurios savo vaikus maitina bulvėmis, vardu tebūna paskelbta: "MOTERIS geriau už vyrą". Taip buvo ir bus A PRIORI, A POSTERIORI ir SUB SPECIE AETERNITATIS. Amen.
ATĖNAI
Lietuva internete
