ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-01-05 nr. 875

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

HAN-SHAN. Šaltasis kalnas (19) • LAIMANTAS JONUŠYS. Pasižvalgymai šalia literatūros (2) • VITALIJA BOGUTAITĖ. Eilės (7) • -pz-. Sekmadienio postilė (41) • Su žymiu rusų etologu VIKTORU DOLNIKU kalbasi Aleksandras Nikonovas ir Jekaterina Varkan. Gyvūniški instinktai nulėmė žmogų (25) • TERESA BERGER. Ramybės sutrikdymas (3) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (9) • LINARA DOVYDAITYTĖ. Fluxus šiapus geležinės uždangos (7) • RŪTA SUCHODOLSKYTĖ. Eilės (8) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (69) • PO PALME. Šalia meksikietiškų pupelių su jautiena (96) • NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ. „Nėr gražesnės vietos gyvenc kap Levūnai...“ (4) • AUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ. Performatyvus menas: Urbonų atvejis (11) • Smetoniškos meilės godonės (8) • Visur balta ir švaru (533) • 2008 m. sausio 12 d. Nr. 2 (876) turinys (2) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

Mentalinių autistų tėvynė

Andrius Jakučiūnas. Tėvynė. Romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Dailininkas Romas Orantas

Puikus stilius, išradingas pasakojimas, didžiausioji grožmena. Tokias giesmes naujajam Andriaus Jakučiūno romanui gieda oficioziniai (ak, kaip jie nekenčia šito žodžio!) kultūrologai ir literatūrologai – L. Jonušys, V. Kukulas, R. Tamošaitis (lietuviškos literatūrologijos vištelės išsigando alkoholinės romano tematikos ir kudakuodamos purptelėjo nuo laktų, tad pragysti teko drąsiems gaidžiams, anksčiau ne kartą gūžį vilgiusiems ugniniu vandeniu). Jie gieda išsproginę akis, nes kuo puikiausiai mato tuščią laisvos ir nepriklausomos Lietuvos literatūros dykynę, po kurią stūgauja utilitarinės kultūros politikos ir komercinio kičo vėjai. Jie gieda užsimerkę, nes bijo, kad tik kam nors nešautų į galvą uždaryti jų gimtųjų valstybinių institucijų vien dėl to, kad Lietuvoje beveik nebeliko jaunesnių nei 40 metų prozininkų. Jie gieda pergalės giesmę, nes manosi naujosios lietuviškos prozos šiukšlyne atkapstę tikrą grūdą – vienišą lietuvių literatūros gelbėtoją A. Jakučiūną.

A. Jakučiūnas iš tikro gana retas paukštis tamsioje ir tvankioje lietuviškos prozos vištidėje. Kažkoks laike ir erdvėje pasiklydęs ufonautas, pusiau graikas, pusiau romėnas, per klaidą atsibastęs į Lietuvą. Po pirmųjų knygų – „Sokrato gyvenimas arba mirtis“ (1999) ir „Servijaus Galo užrašai“ (2005) – tokiu jį ir laikiau: egzotišku egzodo rašytoju ir prievartiniu literatūros išeiviu, kuris buvo pasmerktas rinktis dvasinę ir mentalinę emigraciją į senovės Romos laikus, nes universiteto lotynistai savo paskaitomis pramušė jo smegenų žievę ir taip pažeidė laisvos valios imperatyvą abi tuam viam. Ir tik perskaitęs trečiąją knygą suvokiau, kad vaikystėje ir jaunystėje patirtų mokymo ir auklėjimo traumų padariniai kur kas sunkesni. Bet apie viską iš pradžių.

Iš pirmųjų romano puslapių sprendžiau, kad jaunoji lietuvių literatūros viltis nepasikuklino ir kruopščiai nurašė S. Becketto „Malonas miršta“. Pagrindinis, svarbiausias ir vienintelis „Tėvynės“ veikėjas, kaip ir Malonas, gyvuliuoja užsidaręs savo kambarėlyje su vienintele, nepakartojama ir visą pasaulį atstojančia lova. Malonas turi lazdą, kuria gali stumdyti daiktus, ir pieštuką, kuriuo gali užrašinėti istorijas. „Tėvynės“ antiherojus – pats A. Jakučiūnas (autorius nė kiek neslepia, kad kūrinys autobiografinis) – turi televizoriaus valdymo pultelį, kurį gali maigyti, ir purvinas panages, kuriomis gali piešti ant tapetų. Abu jie (Malonas su... Andriumi) nepaliaujamai kalba, kalba ir plepa, pliurpia ir vapa. Bet tuo visi panašumai ir baigiasi. A. Jakučiūnas pliurpia džiugiai ir entuziastingai – kaip piršlys... per laidotuves. Paradoksas, tačiau egzistencinis siaubas, kuris S. Beckettui atimdavo net kalbos dovaną, mūsų laikų didvyriui tėra dar viena dulkelė ant nerodančio televizoriaus ekrano, kurio net įjungti nereikia, – viskas ir taip nuostabu, gera, malonu ir žavinga. Jo nė kiek nejaudina ir nešiurpina klaiki būties nykybė, jis ja mazochistiškai mėgaujasi, kaip iškrypęs hedonistas vampyras siurbia savin kančią ir vaikiškai krykštauja iš džiaugsmo. Šia filosofine laikysena A. Jakučiūnas smarkiai aplenkia visus surūgėlius egzistencialistus, palieka užpakalyje net linksmuolius amerikiečių nihilistus (J. Barthą, D. Barthelmą, T. Pynchoną, K. Vonnegutą) ir visiškai priartėja prie nūdienės būties lengvumo filosofijos viršūnės – holivudinio filmuko „Drakula: miręs ir tuo patenkintas“. Nuostabu.

Vėliau, jau gerokai įpusėjęs knygą, ėmiau spėlioti, kad autorius kuria tikrą holivudinės parodijos parodiją, rašo šiuolaikinę socialinę antiutopiją, iki kritinės ribos sukarikatūrindamas absoliučiai uždarą, intravertišką ir egocentristinį nūdienio buržujaus gyvenimo būdą. Buržujaus, kurio gyvenimo filosofija ir prasmė nusakoma lovoje drybsančio mūsų nuolat skubančios visuomenės kūdikio lūpomis: „Kažin ar apskritai esama prasmingų minčių. Prasmingas nebent išradus eilinį dviratį apimąs pasitenkinimas. Jį dar galima pakurstyti bokalu alaus, vakaro žinių laida ir šeimyniniu seksu. Dienos kokybė – garantuota, nakties miegas – taip pat. Gražu. Norėčiau tokios dienos“ (p. 98). Autoriui gal ir gražu, bet man – baisu! Jokia subtilia ar gerai paslėpta parodija, jokia pašaipia ar sąmojinga visuomenės kritika čia nė nekvepia (realiam, o ne tekstiniam A. Jakučiūnui apskritai svetimas subtilus humoro jausmas). Autorius tokio amžiaus, kad jau priklauso naujajai kartai, kurios mąstymo būdas apibrėžiamas iškraipytu lotyniškos sentencijos natura in minimis maxima vertimu: „Savo prigimtį rasi „Maximoje“.“ Bet kokią būtį – egzistencinę, metafizinę ar pagaliau kasdienę – jis negailestingai verčia paprasta buitimi, joje atrasdamas viską, t. y. neišsenkamą malonumų šaltinį. Tūkstančiais saitų saitelių prisirišusiam prie savo daiktų („Daiktus – anokia čia paslaptis – aš myliu. Be savo daiktų aš – niekas“, p. 176) mūsų laikų „maximalistui“ iki pilnos laimės galop pritrūksta vieno „daikčiuko“, ir jis atlieka žygdarbį – susiruošia į artimiausią prekybos centrą. Nepakartojama.

Taip. Egzistencinis knygos gylis primena išdžiūvusią balą, sąmoningas monologas (šiukštu ne pasąmonės srautas!) – animacinį filmuką „Tekėk, upeliuk, tekėk“, o socialinės, filosofinės arba bet kokios kitos įžvalgos – infantilią dainelę „Kaip gražu miške“. Nėra net V. Kukulo taip išgarsinto alkoholizmo – brutalaus, totalaus, sąžiningo, naikinančio. Aprašomas vyksmas panašus į realybės šou „Alkoholikai“, kurio metu lovoje gulintis virtualus „girtuoklis“ be perstojo pursloja kas ant seilės užeina.

O minėtos literatūrologų trijulės išliaupsintas rašymo stilius? Na, A. Jakučiūno pamėgta neva „aukštoji“ kalbėjimo maniera gal ir tinka Romos imperatorių ar cezarių karo ir meilės nuotykiams vaizduoti, tačiau ji atrodo kaip visiškas nonsensas, kai lotyniškomis sentencijomis ima kliedėti smarkiai pagiriotas pizdukas iš Karoliniškių. Ji sukuria milžinišką atotrūkį tarp pasakotojo minčių ir herojaus veiksmų, šiuo atveju – neveikimo, ir man, skaitytojui, sukelia pasibjaurėtiną dirbtinio farso jausmą. Niekaip nesuprantu: negi statybininkas, kuriam ant galvos kolega užmetė plytą, prabils patricijų kalba arba mandagiai papriekaištaus: „Neteisus tu, Petrai“? Autentikos, kolega Jakošai, autentikos! Dabar, deja, tenka klausytis šimtus puslapių besitęsiančios nuobodžios pusiau akademinės murmelės, kuri šiaip jau liaudyje vadinama tiesiai šviesiai – žodžių tryda.

Taigi baisiai nusiminęs verčiau paskutinius puslapius. Nesuvokdamas, kokio, atsiprašant, penio skaičiau visą antrąją knygos pusę. (Tikėjausi sulaukti triuškinančios šio non-action atomazgos? Naivuolis!) A. Jakučiūnas lieka ištikimas geriausioms Rašytnamio tradicijoms, kurios reikalauja teksto vientisumo bet kokia kaina. Nuobodu ir nyku, bet užtat vientisa! Vientisa, monotoniška, pilka... Kažkoks uždaras mąstymo būdas, uždara literatūra, narcizinė, graži tik pati sau ir abejinga kitiems – literatūra futliare, literatūrinis autizmas...

Ir staiga mane aplankė nušvitimas! Jopštralialia! Juk mano rankose – šedevras! Lietuvių literatūros šedevras, įkūnijantis pamatinius visos tautos troškimus ir slaptą jos misiją. Dvasinis, mentalinis, kultūrinis ir socialinis autizmas – štai koks skiriamasis mūsų tautos bruožas. Autizmas kaip įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kaip iškreiptas laiko ir erdvės suvokimas, kaip totalinis užsidarymas savyje, kaip nesveika simbolių ir ženklų manija, kaip nuolatinis pasenusių ritualų kartojimas, kaip kultūros tradicijų echolalija, kaip savižudiškas egocentrizmas, kaip hiperjautri reakcija į bet kokius mus supančio pasaulio pokyčius. Ne itin mėgstu kultūrinį turistą E. Ališanką, bet tokia tautai svarbia proga pacituosiu: „Lietuvių literatūra nustumta į savotišką rezervatą. Rašytojui iš dalies tokia padėtis yra palanki – jis gali atsidėti literatūrai, nesukdamas galvos dėl ideologinių, religinių ar kokių kitų metapašaukimų. Tačiau toks atribojimas ar atsiribojimas kartais pažadina atavistinius autizmo jausmus. Lietuviai turi tokį posakį: „Ne mano daržas, ne mano pupos.“ Lietuvio mentalitete šis principu virtęs posakis per šimtmečius mutavo įvairiomis kryptimis. Istorija lėmė, kad lietuviui geriau likti nuošaly, pakrašty ir taip ginti savo individualumą. Mus tenkina vieta, kurioje esame, būtų gerai, kad mažiau mus ir trukdytų.“ Cholialia! Rezervatas! Atavizmas! Autistai! Daržas! Pupos! Kiaulės! Mutavo! Istorija! Nuošaly! Esame! Netrukdykit!

Būtent dvasinė hipochondrija ir kultūrinė agorafobija kaip mentalinio autizmo simptomai yra būdingiausi šiuolaikinio homo lituanus bruožai. Būtent toks homo lituanus – hipochondrikas, agorafobas ir autistas – vaizduojamas A. Jakučiūno romane. Už šį romaną autoriui per amžius dėkos ir jį šlovins visų homo lituanus tėvynė.


Kritiko lemtis

Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė. Eseistika ir publicistika. V.: Aidai, 2007.

Serijos dailininkas Jokūbas Jacovskis


        Išvilkę žmogų akyse
        Prieš sočią, žiovaunančią minią,
        Prekiauja gyva jo dvasia
        Ir rodo perpjovę krūtinę.

Tokiais žodžiais kadaise savo eilėraštyje „Poetui mirus“ pomirtinę kūrėjo dalią apraudojo romantikas Maironis, tokiais žodžiais būtų galima apibūdinti pomirtinę kito nepataisomo romantiko Gintaro Beresnevičiaus lemtį. Žymaus religijotyrininko, rašytojo ir kairiojo visuomenės kritiko publicistikos palikimą pjausto, preparuoja ir sterilizuoja leidykla „Aidai“, kurios dešinioji proamerikietiška ideologija kaip diena ir naktis skiriasi nuo knygos autoriaus mąstymo trajektorijų. Du dar palyginti jauni, galbūt per daug savimi pasitikintys ir ideologiškai lobotomizuoti vyrukai Pranas Vildžiūnas ir Virginijus Savukynas iš visų pakampių sulasiojo labiausiai nepavojingus sistemai GB publicistinius straipsnius ir sudėjo juos į „pilietinės visuomenės“ formatą atitinkančią „Civitas esė“ serijos knygutę. Prieš tai šioje serijoje išėjo kietasprandžių kultūrinių konservatorių Arūno Sverdiolo ir Laimanto Jonušio raštai.

Knygelės pratarmėje klerikalinės ir konservatyviosios ideologijos šulas Vytautas Ališauskas pristato G. Beresnevičių pirmiausiai kaip tikrą krikščionį (pats GB savo paskaitose tvirtino per gyvenimą pakeitęs penkias religijas ir teigė, kad tai postmodernizme normalu) ir Lietuvos patriotą (imperijos metafora), o kairiąsias jo nuostatas mini kaip kokią egzotiką, na, maždaug kaip bendrystę su alkoholiu. Skelbiama daug vienadienių, nereikšmingų, bet ideologiškai naudingų G. Beresnevičiaus straipsnių, pradingusių laikraščių apžvalgų ir laiškų reakcingo žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktoriui, tikėtina, parašytų dėl duonos kąsnio. Pro minėtų sudarytojų akis prasprūdo stiprūs GB tekstai žurnalui „Metai“, kuriuose jis nesivaržė ginti net visų puolamos Salomėjos. O vietoj „Omni laike“ spausdintų ir knygoje atsidūrusių tekstų atsivertę delfi.lt archyvą rastume daug radikalesnių tekstų, kuriuose nuskambėjusias idėjas reikėtų priminti ideologams, besisavinantiems G. Beresnevičių:

„Kapitalizmo kritika Lietuvoje neįmanoma, nes kapitalizmas sutapatintas su demokratija, laisve ir nepriklausomybe, o kiekvienas, galvojantis, kad kitaip, nori tempti visą reikalą atgal. Arba pasiilgęs anų senų laikų. O anie seni laikai – tai rusas ir bolševizmas.

Na taip. Prieš kapitalizmą kalbėdamas, tuo pačiu neigi demokratiją, laisvę ir nepriklausomybę... Bėda tik ta, kad kapitalizmo kritika gyva visa Europos Sąjungos gyvybingiausių šalių viešoji nuomonė ir geriausių universitetų profesūra; dešinieji globalistai yra reakcinė mažuma. Tik pas mus ji valdžioje ir įgyvendina absoliutų tiesos monopolį“ (Gintaras Beresnevičius, „Lietuva ir Noamas Chomskis“, delfi.lt, 2006.III.17).


Kodėl renkuosi H. Millerį (atviras laiškas artimam žmogui)

Henry Miller. Vėžio atogrąža. Romanas. Iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė. K.: Kitos knygos, 2007.

Dizainas – Daumantas Každailis

Iš karto perspėsiu: jei švenčių laikotarpiu jums nusišypsojo laimė susirasti artimą draugą, niekada nerodykite jam ką tik įsigytos Henry Millerio knygos „Vėžio atogrąža“. Patirsite (ne)malonumų, kokius patiria parkelyje priešais moterį apsinuoginęs ekshibicionistas, užkluptas dorovės policijos.

Manęs tokia dalia neištiko, bet visgi buvau apklaustas to, kurį laikau sau artimu. (Panašiai kaip H. Milleris, kuris savo laikais puritoniškose JAV buvo apkaltintas nepadorumu.) Ir ne tik apklaustas – drįstu spėti, kad man artimas žmogus apie mane padarė tam tikras (gal ir visai teisingas) išvadas. Todėl su didele pagarba ir rašau Tau šį laišką.

Tu klausi – o kartu ir kaltini – mano draugiją tuo, kad, užuot maudęsi meno šviesoje tarsi vaikai žiemos sniego sūkuryje, mes voliojamės išderintų emocijų, sujauktos psichikos, suvešėjusių geidulių purve, sukamės alkoholio tvaike, nuodijamės cigarečių ir silpnų narkotikų dūmais, sekiname savo kūnus, kryžiuojame savo tapatybes ir ego. Sakai manantis, kad tikras menas gimsta tik šviesoje ir optimizme, kad jis negali būti negatyvus.

Taip, negaliu paneigti Tavo kaltinimų. Taip, aš sunkiai atsidūstu iš juodųjų sielos gelmių, aptrauktų nevilties aksomu. Bet kartu su manimi atsidūsta ir du nuopuolio amžiai, du prarūkytų, pradvokusių alkoholiu skurdžių kavinių, pusrūsių ir viešnamių amžiai, „Piktybės gėlių“ ir „Maldororo giesmių“ amžiai, „Staugsmo“ ir „Nuogų pusryčių“ amžiai, tarsi nevilties Atlantida sujungti dviejų H. Millerio „Atogrąžų“ virkštele. Du amžiai, tačiau vientisa teritorija, suvienyta amoralumo, nepriteklių, savižudybių, mirtinų venerinių ligų ir puikiojo, geidžiamojo absento, nuo kurio ne vienas apako ar išprotėjo. Orgazmo spinduliuose ir mirties sopuliuose klykianti Europa, jos amžinosios jaunystės ir dionisiškos kančios sostinė Paryžius – štai dėl ko alpo ne tik H. Milleris, bet ir E. Hemingwayus, – kaip ir daugelis kitų sugedusių Kolumbo žemyno vaikų. Kodėl? Todėl, kad matė kylančią, viską ryjančią imperiją, matė žmogų, virstantį skaitmeniniu kodu, kaulų, mėsos ir vidurių kratiniu, matė grobikišką karą, vergiją valstybei ir verslo bosams, matė tuščias intrigas, dvasinį skurdą ir vidutinybių iškilimą, matė, kaip galingieji naudojasi išvirkščia morale ir verčia savo gyvenimo stilių naująja religija...

Taip, visi jie viską matė, bet ne visi norėjo matyti. Vieni užsidėjo jiems siūlomus kreivus akinius ir apsigyveno jiems pastatytame dramblio kaulo bokšte su užrašu „Aukštasis menas“. Jie tupi vienutėse, maitina save idealistinėmis iliuzijomis ir kurpia meną menui, t. y. sėdi priešais veidrodėlį ir spaudo fenomenologinius spuogus. Tokie menami me-e-e-e-enininkai, atrodo, visam gyvenimui pakibę tarp žemės ir dangaus, veidmainiškai pliurpia apie dangų, bet mieliau renkasi žemiškus dalykus – gyvena iš valstybės didikų ir piniguočių malonės. Jiems tenka visi diduomenės prizai ir prastuomenės gėlės. Kaip atlygis už padlaižiavimo me-e-e-e-eną.

Kiti jokių akinių nesidėjo ir neužsidarė jokiuose bokštuose, o jei į kokį dirbtinį bokštą ir pakilo, tai tik tam, kad savomis akimis išvystų begalinį „aukštojo meno“ niekingumą ir skurdą. Jie spjovė į kaukėtus vienučių gyventojų veidus ir tuojau pat nusileido žemyn – čia jie atrado savo miestą: tarakonus ant pagalvių, užakusius tualetus ir padugnes kaimynus. Jiems, Ch. Baudelaire’o ir W. S. Burroughso enfants terribles, nekilo jokio noro žengti į jaukias elitinio buržuazinio meno sales, o jeigu ir būtų kilęs noras – durys vis tiek aklinai uždarytos. Jiems beliko tarakonai ir purvas. Alkoholis ir cigaretės. Narkotikai ir pigus seksas. Egzistencinis balansavimas žengiant bado mirties lynu, sarkastiškas juokas kišant galvą į nepagražintos tikrovės nasrus, tikro – bjauraus ir purvino – gyvenimo piruetai po nežinomybės kupolu. Visa tai, ką be jokių išlygų vadinu aukštuoju menu.

Taip, aš pasilieku sau teisę gerbti švarius neparsidavusius keistuolius, kuriančius savoje meno šventovėje, savajame bokšte. Bet man mielas ir purvas – kaip egzistencijos forma, kaip nuoširdumas, kaip autentika, kaip iššūkis dirbtinai surežisuotai ir šleikščiai nuglaistytai „spektaklio visuomenei“. Juk švariai, steriliai ir patikliai visuomenei nereikalingi purvini ir apšiurę menininkai, kurie niekuo netiki ir nieko nesitiki, įžūliai veltėdžiauja (toks diduomenės primestas požiūris) ir iš visų tyčiojasi – iš suktos valdžios ir tiesmukos prastuomenės, iš viso sumauto pasaulio ir patys iš savęs. Jie nereikalingi, todėl oficialiajam kultūros pasauliui jie neegzistuoja. Jie pasmerkti amžinai likti užkulisiuose, nes „spektaklio visuomenės“ scenarijaus autoriai ir režisieriai tokiems žmonėms „prie meno“ (gana tikslus terminas!) nepaskyrė jokio vaidmens – šioje butaforinėje scenoje jų paprasčiausiai nėra ir niekada nebus. Jie mirę.

Jie – tai mes. Miruoliai, besivažinėjantys smirdančiose bagažinėse, o ne prašmatniuose katafalkuose. Andergraundiniai rašytojai, savo knygas pristatantys lavonines primenančiuose pusrūsiuose, o ne prabanga spindinčiame Rašytnamyje. Kontrkultūros aktyvistai, rengiantys gedulingas meninio protesto akcijas, o ne pompastiškas poezijos ar dainų šventes... Esame mirę, bet turime kuo pasidžiaugti – tomis retomis, bet tikromis akimirkomis, kai priartėjęs pirmapradis chaosas aplieja mus – šėlstančius ir staugiančius – tobula žalzgana šviesa ir leidžia išrėkti visą susikaupusį weltschmerz gyvulišku neartikuliuotu urzgesiu. Hrrrhhhhhuuuhhhhaaaaaaaaa!

Tad štai ką Tau norėjau pasakyti, mano mielas artimas žmogau. Purvą saulė įkaitina stipriau nei marmurą. Purviname cinizme nuoširdumo neką mažiau nei šviesiame idealizme. Skirtumai tarp šviesos ir purvo, „aukšto“ ir „žemo“, tarp jūsų ir mūsų, Tavęs ir manęs – tik mums primestos kategorijos, iš tikrųjų visi mes esame kategorijos, tarp kurių nėra jokių esminių skirtumų. Viskas organiškai sumišę – kaip ir šiame laiške, kurį Tau atnešiau vietoj H. Millerio „Vėžio atogrąžos“.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


107049. po palme2008-01-09 03:04
jeigu taip pasilege su Beresnevicium, tai tikrai sikniai.

107051. toto2008-01-09 04:24
Kaip „taip“, po palme, pasielgė? Kas tie „tikrai šikniai“? - Sakai, blogai, kad išleido knygele? - Nemanau. Viešumas, informacija, žinojimas - kaip tik gerai.

BTW, dar esamu laiku vis tekdavo paskanauti tos internetinės diletantiškai-kairuoliško GB, ir labai „tikėtina“, kaip rašo, vien „dėl duonos kąsnio“ išstenėtos politinės pornografijos, ...ir liūdnai atsirūgt.


107053. krankt2008-01-09 06:33
koks baisus jakuciuno knygos virselis...fui.

107060. RB2008-01-09 08:39
Apie meną ir menininkus stipriai ir taikliai parašyta. Pasirašyčiau... O tai, kad Beresnevičių jau savinasi bažnyčia- nieko nuostabaus. Labai tinkamas šitam reikalui. Prirašęs visa ko, prišnekėjęs. Tikrai ras ko nors tinkamo.

107063. e-koks baisus ...fui.2008-01-09 09:11
aha. ir as pasipyktinau. todel ir neskaitysiu.

107092. amigo para siempre2008-01-09 14:40
esate mire, bet turite kuo pasdziaugti - tai kokio penio meninykam skustis gyvenimu?

107093. chm2008-01-09 14:48
"...reakcingo žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktoriui, tikėtina, parašytų dėl duonos kąsnio..." Manau, Ališauskui teko tikrai daugiau gerti su Beresnevičium negu dogmų saugotojui ir visažiniui jaunajam Kastorui. Ir apie religinius/politinius įsitikinimus pašnekėti.

107100. latras2008-01-09 16:05
ar castrol&pollux ateivis?

107106. Neartūras2008-01-09 16:31
Išeivis. Iš anarchistų tuliko.

107109. db2008-01-09 17:07
daugiau castor&pollux, daugiau apgaulingos tikrovės!

107118. dddebil2008-01-09 18:14
tai ka raso castoras ir polluxas i s.atenus niekai, geriau paklausykite ka jis sneka AA draugijoje...

107122. to 107092. amigo 2008-01-09 18:38
netampyk uz penio

107153. šaškė2008-01-10 00:03
kazkodel norisi uzjaust rasytoja Jakuciuna, nes teko matyt, kaip zmogus, ne metus ir ne du, kankinosi lokalizaves savo kurybine laboratorija rasytnamio kabake. ir uzjaust ne del sio straipsnio kritikos, o del veidmainisku vyresniuju kolegu liaupsiu. nes, rodos, dziaugiasi labiau, nei pavydi korifejai, kad studentas taip ir nepastebejo nepasleptu buties dekonstrukcijos receptu.

107166. po palme>toto2008-01-10 06:30
parasciausiai skauda, kad Beresnevicius, perzenges religijas ir ideologijas, panaudojamas kaip priemone pasukti ir vieno ir kito maluno girnas. koks cia viesumas, toto? Visi jau buvo perskaite ta publicistika, cia ne premjera.

107170. toto2008-01-10 07:41
Girnos tos, malūnai tie malė tuščiai. Religijos jam tebuvo pirmu po ranka pakliūdavusiu kastuvu talento grūdams žarstyti, patogiu lygiai tiek, kiek girtam kreivas kelias.

107191. urvinis2008-01-10 13:07
Gerbiamiausiasis šių laikų Š.A. autorius Kastoras Poliucijus pateikia naudingą sąrašiuką apibūdinimų žymiems rašliavos veikėjams. Mėginsiu įsimint, kas yra kas: - daug savimi pasitikintys ir ideologiškai lobotomizuoti vyrukai Pranas Vildžiūnas ir Virginijus Savukynas; - kietasprandžiai kultūriniai konservatoriai Arūnas Sverdiolas ir Laimantas Jonušys; - klerikalinės ir konservatyviosios ideologijos šulas Vytautas Ališauskas; - ...... deja, daugiau šiandien kol kas neradau. Bet tikiuosi Gerbiamiausiojo Autoriaus pasisakymuose dar ne kartą rasti ir daugiau šaunių pravardžių, kuriomis galėsiu tęst ir turtint šį "Who Is Who" sąrašėlį.

107195. antrinu urviniui -2008-01-10 14:49
minetiems personažams apibūdinti naudojami išsireiškimai buvo labai plačiai vartojami tarybiniuose istorijos, literatūros ir šiaip propogandos raštuose. Tokie mieli laikai, kai viskas buvo taip gera, aišku, paprasta ir pigu...

107198. urviniui2008-01-10 15:31
jau seniai aikšku, bet kokiam mąstančiam, kad tas, kuris daug rėkia apie demokratiją, laisvą spaudą ir vakarietiškas vertybes yra pats didžiausias homosovieticas (jie net kompiuteriu nemoka naudotis rimtai (panašiai, kai kolchozo melžėja)). Jonušėlis, Sverdiolas, Ališauskas ... tai sąrašas pačių tikriausių homosovieticų, kurie be blato, melo, podlyzizmo spec. mankurtams nudvėstų badu, kaip tikri baudžiaudinkai be pono pagalbos. Man tiesiog kyla kitas nerimastingas klausimas - šita taisyklė yra šimtaprocentinė, o taisyklių be išimčių nebūna.

107211. A52008-01-10 19:33
Viskas su CP būtų nieko, bet kai pernai ar užpernai, nebepamenu, pasirodė, kad jie rašo recenzijas, nelabai perskaitę knygų, nes neatitinka jų rezenzijos ir recenzuojamų knygų siužetai, tai truputį nekoks kvapelis. Jei jau kritikuoji, turi iki panagių būti įsiskaitęs į kritikuojamą objektą, o jau siužetą iškraipyti visai negerai. Kai liaupses žeri, tada gali būti ir tik pervertęs. Tai toks ir palinkėjimas naujais metais - jei jau neįstengia tiek daug perskaityti, geriau skaityti mažiau, bet kad recenzijos būtų pagrįstos faktais, kurie yra toje rezenzuojamoje knygoje, o ne CP fantazija, perskaičius kelis puslapius knygos pradžios, vidurio ir pabaigos.

107222. korna2008-01-10 21:54
Nu ir būsiu sau.

107244. latras2008-01-11 07:03
c ir p kritikuoja autorius, bet ne ju kuryba...reikia zengti toliau - plusti skaitytojus...

107245. e -(c&p)2008-01-11 08:26
o kodel jie gyvi? ogi todel, kad turi savo auditorija,- toki savotiska kulturini moralini luzeryna-runkelyna.

107246. toto2008-01-11 08:29
... o ko dar iš jo tikėtis, iš šikinyko trubadūro?

107286. apie runkeli/luzerį (tarp vagių vagį)2008-01-11 13:27
e yra luzerynietis, runkelietis ir ypač didelis antilietuvis. Tfiu. Šitam tarybukui e Mekas/Mačiūnas gerai net ir su chruščiovu, nes kpss (papunio) klasiokas, o c@p blogai. Dieve, kokių šlykštynių e`ų prigimdė per 17 metų. Dar ilgai laižysis nuo tokių rytiečių Vakarų Pasaulis.

Gerb. Komentatoriai, padedam Europos civilizacijai ir vadinam tokias sovietines vagis/išgamas - "LIAUDIES SIELA".

107287. o apie ligonį toto2008-01-11 13:31
apie ligonį toto, bolševikinės porpagandos suvalgytą iki paskutinio neurono yra kita kalba. Bent kažkokio objektyvumo apie Meką pas jį esama. Lauksim gal pasveiks, juk rytietiškai motyvuotų pinigų mažėja - vadinasi išorinis dulkinimas baigsis, o po to gal ir stuktels toto apie Vakarų pasaulio vertybes.

107289. pritarius e2008-01-11 14:10
pritarius e, is tiesu, tarybukai, kaip antai - jonusys, alisauskas, sverdiolas, kaip tikri istikimi politideologai antilietuviskos propagandos, jau nudvestu, kaip tikri luzeriai, badu, nes niekas ju neskaito ir nesidomi. C&P, kai juos nupirks bolševikai, kaip Vareikis pvz, irgi stenes neskaitomus pirmus puslapius, kaip kazkada prie breznevo, kuriu niekas net neatsivers.

107324. vl2008-01-11 19:29
tikrovės šmoto kvapas -tarp vanilės ir metano. nelygu kiek ir ko atplėši.

107335. pranašas2008-01-11 20:18
C&P - druska, jei jis netektų sūrumo,tai kuo reikėtų šatėnus pasūdyti? Rytumėt prėska Šerlytės&Navako tekstą su Popalme-stilium jų recenzuotom knygom? Patiktų? Nu ramu būtų, drungna ...pilka. Bet žinokit, nėr baisesnio bado -už druskos badą, pilvai prikimšti, o kažko trūksta...,o tas net iš proto išveda...

107343. toto2008-01-11 22:25
Gera žinia visiems, kurių pilvai prikimšti, o kažko trūksta, net iš proto išveda...:
    C&P šlapime Fiokla rado druskos!

107375. Petras2008-01-12 13:47
Kad K&P ne viską perskaito, apie ką rašo, akivaizdu, ir kad rašo savo nesibaigiantį tekstą - teisybė. Bet tas jų visų niekinimas, manding,nebloga reklama. Tegu rodo savo dūrastį, juolab, kad kartais sukelia visai neblogas diskusijas, kaip, tarkim, šiandien. Prėsko skaitalo ir taip gana. Aš tai iš ŠA skaitau tik K&P.

107379. latras2008-01-12 15:17
didelis melas hipnotizuoja...

107385. FioklaPranasas2TOTO (2 dublis)2008-01-12 15:59
Tai ar “glianca” pavartei pagal mano instruktaza , ar vel IP tikrinai? Matai, kaip jus prakuntat, kai ashei pas jus uzsuku vandens padrumst? Po palme jau nuo populiarumo apsvaigt baigia…, bishki net gaila zmogaus, taip stenges I Castora but panashus, bet ka ash kalta, kad nupenetoms naminems antims (nors ir tupincioms po egzotiskom PALMEM) nelemta skraidyt…. O del shlapimo ir kt, tai apsiziurek savo pampersus, nes labai jau daznai apie ju turini rasinet pradejai … P.S. Tu cia pats komentarus moki ishtrint, ar kas is elektroniku padeda

107398. latras2008-01-12 17:13
valio! pampersu reklama...pagaliau...

107447. Fioklai2008-01-12 19:10
Tu apie Toto kalbėdama nė nenujauti jį esant anuo...Didžvyriu. pažiūrėk įjo naktinius įkvėptus samprotavimus, gal ateisi protan, prasitrinsi akis į jo keistai painų talentą žvelgdama.tokia elementari jo mįslelė, o tu, Fiokla, klaidžioji poklaikiai lyg tamsiausiame miške. IP paieškos jam vieni niekai, niekniekis, bet kūryba jo! nagi, Fiokla, pasipurtyk, negi tamsuolė tokia esi?

107505. Fiokla>>1074472008-01-13 13:17
Jauciu jus esant draugishkaji archyvara, tai draugishkai aishkinu: Toto turi nepakeliama klasta, kuri niekaip jam neleistu but su tokiais, kaip as ir juolab didziavyriu. Mulkis slapukas ir tiek. Apsigimes fundamentalistas, tokio net imituot neimanoma. O jei kam pavyko sumoduliuot toki issigimeliuka, tai tam pagarba! PR technologiju genijus tas:)

107554. >Fioklai2008-01-13 22:33
Didž - vyriai( "durų dideli vyriai", " vyriai veriasi", " vyriai nesutepti virkauja"), bet ne Vyrai. Toto veriasi ir užsiveria nuosavais vyriais, Tereikia atspėti, kas toks už atsivėrusių ir užsivėrusių Toto durų slepiasi?

107565. Fiokla2008-01-14 08:21
Didziavyris-didziai mires vyras. Vat. Tiesa sakant, apie niekinga toto rashinet, tai man net klaviaturos gaila. Na egzistuoja kazhkokia ligota butybe, padaras. Tikiuosi, kad tai tik kazhkieno vaizduotes kurinys, nes jei tikrai toks zmogiskasis dugnas egzistuoja ir dar savotishkai "diriguoja" grupei satenu "etatiniu" komentuotoju, tai siaubas. Tokie tipai-maniakai. Jie troksta demesio ir valdzios. Tiesa sakant, as to psicho netgi prisibijau... Ta tiesiogine fizine prasme, taigi geriau jau jo nebeerzinsiu. Toto, tai TU, TU valdai shatenus!

107579. Katė>Fioklai2008-01-14 12:53
Nusimesk vieną kartą tą kvailos išdykėlės kaukę. Niekas niekur niekada su Tavimi nuoširdžiai nekalbės, jei giedosi ant kamino užsilipus...

107580. Fiokla2katei2008-01-14 14:05
Ieshkoti nuoshirdumo satenu komentariume, nusimest kauke? Gal jus pati apsizvalgykit, kas cia darosi, cia tik ir uzsiimineja visi tokiu internetiniu sportu „ kaip rafinuočiau prispjaut viens kitam i siela“. O ir pats internetas yra kreivu veidrodžiu karalyste, cia galima sukurti save visai kitoki, nei esi, improvizuot su keliais nick‘ais, sakyčiau, labai geras treniruoklis kuriančiam proza, bet zmogui be vaizduotes, tai net pavojinga uzsizaist. Matau, kad „etatiniai“ jau rima priklausomybe turi, ypac kiskis p( ir dar ten gal 10 nick‘u , be kishkioP kaitaliojantis ), sedi dienu dienas ir pila komentarus viena po kito (apie 40% visu koment) ir taip jau beveik 8 metai…, dar tas auksciau minetas TOTO (pastoviai tikrinantis komentatoriu IP), ryshkiai su psichikos nukrypimais…, tai jus noretumet, kad visi dabar jiems (tokiems) atsivertu? Sakyciau, kad jusu pasiulymas mazu maziausiai –keistas… Beja as retai cia uzeinu

107582. latras2008-01-14 14:28
isprotekime pagaliau...uzteks kankintis!

107583. Chakė2008-01-14 14:31
Kažkokie šūdeliai, besislepiantys po Kastoro ir Polukso kaukytėmis, vadina Jonušį,Kukulą ir Tamošaitį lietuviškomis literatūrologijos vištelėmis! Kas jie tokie, tie anonimai, kurie kaip triušeliai veisia tekstus lyg vemtų savo pačių tulžį, bet bijo atsidengti savo pragertų snukių? Kas jie tokie, kad gali čia vertinti literatūrologus, patys neturėdami nė vidurinio literatūrinio išsilavinimo. Šatėnų redaktorė, o ypač tas literatūros skyriaus iškrypėlis S.G. visai nebeturi vadžių savo rankose, o gal dar ir skatina Geda jaunus vištukus karksėti laibais balseliais. Gaidžių vištidė.

107587. Katė2008-01-14 15:31
Virtualią erdvę labai teisingai suvokiu, todėl retai joje rodausi. Nesupratai manęs. Yra tokia patarlė: kaip šauksi, taip atsilieps. Todėl ir nepavyksta išprovokuoti dialogo.

107588. latras2008-01-14 15:51
...uuu...uuu...uuu...

107595. Fiokla2katei2008-01-14 18:16
Uzeinu paskaityt C&P, o kartais kartais ir aki uzmetu i sita satenu komentariumo psichodelija, ir zhinot, jokio progreso, jokiu nauju nick’u, idomiu minciu. Visa forumo erdve okupave keli shyzikai-pseudointelektualai, kuriu buvimo (cia) tikslu niekaip negaliu suvokt. Gal jie vienishi, gal gyvenime neturi su kuo pashneket apie kotletu kepima, arbatos gerima ir savo gyvunu sveikata…Sedi, kaip ir minejau, dienu dienas ir “daro” tik jiems suvokiama “politika” ,gal isivaizduoja darantys kokia tai itaka lietuviu literaturai, nezinau. Itariu juos esant ligoniais, nes shiaip logishkai mastant, jei rashai , kuri, tai laiko cia rasinet kaip ir nesurastum, jei skaitai, viskuom domies, tai vel laiko mazhoka, kad paklodes komentaru (dar visokiu eiliuotu, su citatom ir ishredaguotu ant Word ) prirasyt. Tiesiog keliu traumuotu zhmoniu ego uzhima cia visa erdve ir normaliom diskusijom seniai vietos nera, o jei satenuose kyla diskusijos, tai tiksliasnis ju pavadinimas butu “apsilojimas”, nes be zhodziu obliau, durniau, luzeri, cia nieks rimciau nediskutuoja…O jei domina butent apsilojimu reitingai, tai buvau cia aplota net kokiais 200 komentaru…ir labai malonu, nes C&P yra ish mano ideologines stovyklos, uzheinu kartais ish solidarumo jo anarchizmui. kadangi neesam pazistamos, tai prisitatau-www.fiokla.lt

107596. Fiokla22008-01-14 18:23
Gal ir man reiketu pradet ant Word postus redaguot, bet paskubom rasiant ish "tiksliau", ne taip ishtaisiau i "tikslesnis"

107597. Katė>Fioklai2008-01-14 18:28
Žinau.Lankiausi. Neabejoju, kad esi tikrai kūrybinga. Bet, man regis, labai pikta. kai kuriuos iš šios svetainės aš pažįstu. Jie tikrai šaunūs žmonės. Vieniši? Tai mūsų amžiaus žmonių pasirinkimas. Aš,pavyzdžiui, žmonėms patinku, bet mieliau renkuosi vienatvę. Vadinasi, man taip patinka. Reikės kada nors nuvažiuoti į Mėnulio slėnį. Kokia jo būklė dabar?

107605. uuu2008-01-14 19:28
latras?

107606. Fiokla>katei2008-01-14 19:35
Diskutuoti internete anaiptol ne vienatve, tai bendravimo simuliavimas. Kaip ir minėjau, tas naudinga rashytojams, bet zmonems ieshkantiems zhmogishko bendravimo toks pakaitalas-pinkles. Del piktumo, tai visus kairuolishkai mastancius vadina piktais ir kritishkais. Va C&P irgi daugeliui jusishkiu atrodo piktas.Nors ish tiesu tai jis paprasciausia grubi tiesa sako, kuria turi kazhkas pasakyt. Pranashus apreikshdavusius bloga ateiti karaliai mesdavo I liutu duobes, pasiuntinius atneshusius bloga zhinia-nuplakdavo, ar net uzhmushdavo , tai su C&P tas pats, tik komentuojant atlikinejama Zmonems visad maloniau roziniam mele gyvent, iliuzijoj. Mes gi (anarchistai)tikroves “dainiai” ir ne daugiau:) O gyvenime, tai esam pashele linksmuoliai ir netgi labai jautrus ir geri zmones:)tikrai, o C&P –vienas geriausiu:) O I parka prashom, prashom:) sezonas jau geguzhes men. prasideda, daug renginiu sia vasara:) pradedant tarptautiniu V.Cojaus fanu suvazhiavimu ir anarchistiniu stovyklu jaunimui, baigiant etnokulturos renginiu “Legendu naktys”, kurio metu naktines feerijas vaidinsim su fakyrais ir visokiais efektais. Dar naujausiu parko ntr. yra http://picasaweb.google.com/fiokla.fiokla/MenulioAkmensParkas

107620. latras > uuu2008-01-14 20:58
aaa...aaa...aaa...ar girdi mane...po simts perkunu?

107624. Fiokla>katei2008-01-14 21:07
Dar kelios ntr ish musu "pikciurnu" renginiu:) http://picasaweb.google.ru/fiokla.fiokla/Renginiai

107633. uuu 2008-01-14 21:50
išsikalbėk

107639. krankt > fioklai2008-01-15 05:24
o kas cia blogo, jei save "kitoki" kuri? tai juk kuryba,nebent galvotum, kad visa kuryba yra tik izulus melas, bet juk pati kuri, tai tikriausiai taip nemanai. nenori buti profesionali, prisiekusi melage, juk taip? ;) internetas yra tik nauja priemone, nereikia jo taip demonizuoti. :) pati sau priestarauji: sakai, kad esi jautri, o pokalbiai apie gyvunu sveikata tave siutina, tarsi jie nebutu musu pasaulio pilnateisiai dalyviai, gyvi sutverimai. ar anarchistai ir ant gamtos skersa deda? :)

107640. Fiokla>krankt2008-01-15 08:31
Taigi apie save “kitokio” kurima, shneku, kaip apie privaluma. Internauju jau koks 10-metis, taigi interneto nedemonizuoju, atvirkshciai-ce jauciuosi gerai ir shi e-pasauli esu gan neblogai perpratusi:), postinimo kultura, jei taip galima ja vadint, turi tam tikra logika, o ce jos nera… Ir shiaip paskaicius diskusijas, atrodo, kad papuolei I delfio kulinarijos rubrikele. Ten zhmones megsta “isikurt” nuoshaly nuo “aktyviu” temu ir chatint. Irgi yra panashus reishkinys ir darinys susformaves kaip ce ir temom tom paciom diskutuojama. Shiaip tai negailai, chatinkit… Apie savo gyvuno sveikata ash postinu kikos forume:), apie vaiku auklejima supermama forume, apie rankdarbius su blogerkom ish “pasidaryk pats”. Tiesiog, kai ateini I culturos foruma, tai norisi apie kultura ir postint, o ne atsikirtinet nuo rafinuotu patyciu arba skaityt, kaip kas gere ir ishsiblaive, arba negere ir pyko ant to, kas gere ir girtas postino... O del gyvunu, tai cia postus skaitinejant apie kates ir ju elgesi galima suzhinot daugiau nei gyvunai.lt. O del anarchistu ir gyvunu ,tai didzioji dauguma anarchistu -veganai, taip gyvunus myli, kad net pieno negeria (karvem, kad neskaudetu)

107651. ivs > fioklai2008-01-15 14:26
o tai kokia tu anarchiste, kad pas tave viskas taip tvarkingai i stalciukus sudeliota?

107653. krankt > fioklai2008-01-15 16:45
ivs klausimas labai pagristas, nejauti? turi geru ideju, bet blaskaisi. atsibusk, fiokliuk, juk gyvename trenktais postmodernizmo laikais, apie kuriuos labai daug kalbama, bet is tiesu niekas nezino, kas per manu kose tas postmodernizmas. :) uztat po straipsniu apie korana/kurana gali uztikti postinimu apie katino viduriavima arba lietuviskai nuosaiku seksa. galu gale, kultura yra plati savoka, joje telpa ir musu santykis su gamta ir net mityba. nezinau, kodel tu taip linkusi viska "surikiuoti" i savo vietas, pagal tema. tu verciau pati sau rikiuok, ka ir kur nori sakyti, tada bent jau galesi jaustis laisva dusia. :) ateik pas mus i laiskus, uzsuksi diskusijas, kad net skiedros i salis leks, tai nebemalsim liezuviais apie kotletus arba ryzius (vaganams). tik jei isisleisi i asmeniskumus ir pradesi pasnekova uzgaulioti, tai gausi atgal i liuli, ir taip yra ne tik virtualioje erdveje, bet visur. lyg nezinotum.

107654. Fiokla>ivs2008-01-15 16:58
Man anarchizmas, tai - politiniu pazhiuru sistema, o ne kazhkoks „ishsidirbinejimas“ paneiginėjant zmogishkos logikos desnius. O, kad geriau isivaizduotumet savaji anarchizmo supratima, tiesiog savo parashyme zodi „stalciukus“ pakeiskit i „buteliukus“ ir paklauskit saves, ar noretumet ish butelio ant kurio parashyta Mineralinis vanduo, truktelt rugshties kokia karsta diena? Paprasciausiai anarchizmo vardu tiek nesamaniu prishneketa , kad zhmonems visi neatsakingi pizdukai ima atrodyti anarchistais:) Susiduriau su tokio lygio pamastymais... kad pvz. kaip anarchiste vairuodama tureciau ignoruoti eismo taisykles... Tai ce ish beveik tos serijos Kodel gi ash noredama gauti ishsamios info apie savo shuns ishberima, tureciau eiti i culture.lt?

107657. Nero2008-01-15 17:11
Idomiausia dabar butu paskaityti G.B.komentara. Is bagazines.

107659. Fiokla>krankt2008-01-15 17:16
Shiaip tai retai ce uzhsuku ir tas pats nusivylimas uzhplusta...panashiai, kaip i parodu atidarymus lietuvishku dailininku vaikshciot. Tos pacios gelytes, tie patys patapshnojimai per peti ir net tokios pacios rushies vyno gurkshnojimas. Vienas per ta pati. Niekur nevedantis postinimas ir tiek. Shto vizhu to paju. Nu ash irgi galiu va jusu stiliuj Sedziu va ,blaiva, apsirengusi, rashau, lempa mano dega, o keramikinis dramblys zhiuri ishpaishytom akim i mano klaviatura...Siandien geriau 2 puodelius kavos ir kepiau pica ir kibinus su dirbtine mesa, suvalgem tik pica, nes kibinai rytojui, rytojuo kibinai todel, kad as rytoj visa diena dirbsiu ir vaikams tik pasishildyt reikes, o kadangi daug dirbsiu, tai jau siandien reik pradet, nes rytoj galiu nespet, nu tai va taip ir t.t. ir viso gero.Tikrai tikrai reikia eit dirbt. IKI kito karto

107660. ragana Kornelija 2008-01-15 17:23
jau kelintą kartą, užėjusi į šitą stalčiuką, tik šypteliu iš Fioklos :). pasakysiu dabar ir jums, kodėl: nes akivaizdu, kad Fiokla "užkibo". ji jau šatėniškė, mūsiškė, tik ambicija dar neleidžia jai to pripažinti :))). nieko, laikas viską sudėlios į vietas :).

107661. kiskis p - rk2008-01-15 17:24
negasdink.

107662. ragana Kornelija2008-01-15 17:26
negąsdinu, bet čia faktas - kaip ir klimato atšilimas :)

107663. ragana Kornelija2008-01-15 17:28
o tu, kiški, nebijok. aš manau, kad ji čia apsitrins ragus ir pasidarys visai pakenčiama :)

107664. raganai Kornelijai2008-01-15 17:38
...ir gal nekalbėkim " raganuotai" taip, kaip migrenos priepuolio užklupti:)?

107668. krankt > fioklai2008-01-15 18:43
as tau patarciau laikytis principo, kad ne tikslas svarbu, bet pats keliavimas i tiksla, tuomet bus maziau nusivylimu. manai, kad amerikej kitokie yra dailininku parodu atidarymai? ne velnio. nyku, ir viskas. jei nebutu vasingtone garsiuju smithsonian muzieju, tai galima butu vilku uzsistaugti. ir zinok, labai fainai apie tuos kibinus parasei ir keramikini drfambli. virtualioje erdveje pradedi reflektuoti ne tik kaip idomi asmenybe, bet dar ir su zmogiskais atributais. :) kad mesos nevalgai, tai esi malacius, valinga moteris.

107671. kiskis p - krankt2008-01-15 18:51
ar manai kad jeigu dygliakiaule glostysi glostysi paplaukiui tai pavirs svelniakaile katyte?

107672. ragana Kornelija2008-01-15 18:55
atsiverčiau puslapį, žiūriu - kažko manęs klausia. atsakyčiau, bet kad nėra kam, tai užverčiu ir keliauju kitur.

107679. ivs :))2008-01-16 04:19
kuri laika patyliukais stebejau kates pokalbi su fiokla. ir dziaugiausi. uz kate. labai smagu ir idomu stebeti naujus satenu gyventojus.

116251. Suaras2008-05-03 10:47
... o kažkada mes tikėjome, kad Jakučiūnas yra beveik genialus prozininkas... vargšai naivūs girtuoklėliai...

Rodoma versija 26 iš 26 
14:41:09 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba