ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-11-26 nr. 774

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (187) • HENRI MICHAUX. Fantastiški gyviai UMBERTO ECO. Bandymų ir klaidų metodasRENATA ŠERELYTĖ. Trečioji akis (16) • VALDAS GEDGAUDAS. Nebeliko rudens (1) • Gedimino kalną juosiantis muziejusGINTARAS BERESNEVIČIUS. Dangus antraip (52) • SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlės (1) • ONĖ BALIUKONĖ. Į širdies centrąFEDERICO GARCÍA LORCA. Ignacio Sánchezo Mejíaso apraudojimasJŪRATĖ SPRINDYTĖ. Rudens skaitiniai (31) • BENS LATKOVSKIS. Paulas Bankovskis – negatyvizmo šauklys?ANGELĖ VYŠNIAUSKAITĖ. Toks buvo mūsų VacelisAUDRONĖ JABLONSKIENĖ. Trys valandos su Forės salos išminčiumiJURGIS JANAVIČIUS . Viva Diva!ZENONAS BUTKEVIČIUS. Pasaulis pagal babuinąRIČARDAS ŠILEIKA, DAINIUS GINTALAS. Obrazki: Kraków–Obory*LAIŠKAI (243) •

Dangus antraip

Ar pribaigs simuliakrai religiją?

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Dabartinė viešoji erdvė nukvakina maloniai nepastebimai. Masių kultūra peni per visus pojūčių ir refleksų kanalus, televizinius, bet nebūtinai. Viskas prinešama prie pat burnos, akių, sąmonės ir pasąmonės. Gražu žiūrėti. Sielos dalykai irgi nepamirštami – ji irgi gauna savo driežų antpilo dozę. Net nesirauko ta siela ir manosi besijaučianti komfortiškai. Ypač jei nieko kito niekada ir neragavo.

Sėdint prie televizoriaus ir nededant jokių pastangų, ūmai ima ir prisikabina mintis, kad kažkas atsitiko ir kad kiekybė peraugo į kokybę; kad vaizdasklaidoje ir žiniasklaidoje plevenęs noras erzinti ir kąsti peraugo į strateginį puolimą. Turiu omenyje, kad pernelyg įsibėgėta. Ir pernelyg jau viskas nuoseklu, kad atrodytų, jog Katalikų Bažnyčios atakavimas nėra tiesiog sensacijų vaikymasis; mažumėlę jau visko per daug. Aš ne vien apie televizijų priekabiavimą prie kunigų; televizijų kanalai pareikš, kad jie tiesiog vaikosi sensacijų, ir bus švarūs. Gal taip ir yra, panašiai ir medikų atveju.

Tačiau įdomiausia, kad "popsinė" kultūra, kurios reprezentantai ir kartu smogiamasis būrys yra televizija, jau ima labai nuosekliai įgyvendinti alternatyvos programą.

Tuo pačiu metu dvi konkuruojančios televizijos varo tą pačią vinį. Kadangi šias kvailystes ir kakofonijas atlaikyti gali tik jauna galva, muzikinės karjeros pažadą pakabinusios televizijos, žinia, yra nusitaikiusios į jauną ir nepatyrusį organizmą. Vienur jaunimas plyšaudamas važiuoja į dangų, kad taptų žvaigždėmis. Kitur šauna tiesiai į žvaigždes, kad būtų danguje. Taigi žmogaus – jauno – siekiai neprastai apibrėžiami; jis orientuojamas į dangų, į žvaigždes, kaip anksčiau būdavo orientuojami pionieriai; visi padorūs spaliukai norėjo būti volodiomis, o pionieriai – gagarinais; spaliuko žvaigždutės viduje spindėjo jaunojo Iljičiaus simpatinga fizionomija, kiek primenanti renesansinio modelio rubuilį kūdikėlį Jėzų; pionieriaus ženklelis liepsnojo, šaudamas ugnimi viršun, tai, žinoma, ir skautų laužo liepsna, ir ne tik. Tai veržimasis aukštyn, dangopi.

Religinę problemą sovietai sprendė religiją kritikuodami ir maitodami, bet nebuvo kvaili ir jos vieton kaišiodavo savo abrozdėlius, erzacinius pakaitalus. Lygiai kaip sovietai elgiasi ir šiandieninė masinė kultūra – žiniasklaida daužo klerą fiziškai, politiškai, o masinės kultūros nuolanki tarnaitė-ponia vaizdasklaida ne tik rodo klero pražangas – tikras ar menamas, patikrintas ar nepatikrintas, – bet ir organizuoja ilgalaikę rudeninę "popsinę" spaliukų-pionierių vakaronę prie šildančio televizoriaus ekrano. Jei ne į vieną dangų įdramblosi – tai į kitą. Jei ne per dangų į žvaigždes, tai per žvaigždes – į dangų.

Jau laikas žmones auginti ne baro ar akvariumo gyventojais – tuo jau pabūta, – reikia priminti ir hierarchiškai aukščiausią sluoksnį, o tai, suprantama, dangus, bet tikrasis dangus – kaip abiejų komercinių televizijų projektai ir leksika kalte kala diena po dienos – tai tas, kurį dovanoja popkultūra beigi žiniasklaida. Kitokių dangų nebūna, ir jei nori gyvas tapti žvaigžde ar šoktelėti į dangų, tam tereikia televizijos ir "popso". Tam tereikia sužaisti žaidimą, kuriame parodoma, kad transcendencija galima tik ta, kurią pateikė masinė kultūra. Niekas daugiau išganymo neteikia, niekas nėra išganytas kitaip nei per Žvaigždžių vartus, ir tai įtikinamai parodoma, teikiama pavyzdžiu, provaizdžiu. Kad žmogus taptų superžmogumi, kad gyvas įliptų į dangų, jis turi išpažinti tikėjimą išganančia televizoriaus ir to, kas jame yra, galia.

Visa kita yra tik pakankamai nereikšmingos atgyvenos. Masinė kultūra aprėpia viską, ir čia ji jau rodosi kaip visur esanti dievybė. Ji rūpinasi kiekvienu, kiekvieną priglaudžia, kiekvienam – priglaudusi – duoda šansą. Milijoninio laimėjimo, sužvaigždėjimo, dangiškumo, žmogiško dieviškumo galimybę. Tai, ką duoda masinė kultūra per televiziją, yra tikra, nes tai matoma ir girdima, pažadai galioja kiekvienam, ir kiekvienas joje yra išrinktas, jei tik ploja ir šokinėja nustatytu ritmu, nustatytu taktu. Yra šventieji ir žyniai, gyvenantys televizoriuje. Jie ir pamoko, ir paaiškina, ir pabara, o paskui pasako oro prognozę rytojui, parodo filmą-lopšinę ir suguldo.

Žinoma, kvaila sakyti, kad televizorius blogai ir kad programos sumautos. Jis yra pritaikytas poilsiui. Tik keista, kad kartais ima ir prasiveržia kokios juodos dėmės, ne vienoje ar kitoje laidoje, bet kiekviena atskirai kažkaip suprantama, pateisinama... Bet kai jos visos ima ir sulipa viena ant kitos, kai pamatai efektą visai netikėtoje vietoje – ima ir sukeistėja fokusas, nes jame keista figūra mosteli uodega.

Televizija nėra nei blogai, nei ką. Masinė kultūra irgi nėra blogai. Kaip ir vanduo nėra blogai. Bet visame kame gali reikštis kas tik nori. Vanduo ir malšina troškulį, ir partrenkia cunamio banga.

Nesu nusiteikęs spjaudyti ant televizoriaus, nes tai trukdo žiūrėti, – bet jis kartais ima ir priverčia nustebti. Gal tiesiog jame atsispindi realybė? Aišku, sunku patikėti; juk mes prisipratinome ir esame pripratinti prie kalbų apie kompiuterio ir televizoriaus epochos virtualumo mastą. Mes įlindę ir užsikabinę už tos "virtualios realybės" kabliuko, noriai kartojamo pačios virtualybės esybių lūpomis, – bet juk virtualybė yra atspindys, kol kas tik atspindys. To, kas yra galvoje. To, kas dedasi aplink. Pakreiptas realybės vaizdas. Vadinasi, tai yra ir realybėje. Turiu omenyje norą dar kartą patriuškinti Lietuvos Katalikų Bažnyčią (LKB) konkrečiai ir krikščionybę apskritai.

Spaudimas ir tolerancija

Josephas Ratzingeris, dabartinis popiežius Benediktas XVI, manding, mėgina telkti apskritai krikščioniškas bažnyčias ir teologijas. Ir ekumeninį judėjimą vairuoti taip, kad jis atvertų duris krikščioniškų bažnyčių ir teologijų sugyvenimui po vienu stogu, viduje nesipešant. Manau, tai daro dėl paprastų priežasčių – islamo ir sekuliariosios Europos ideologijos spaudimo. Vargu ar Benediktas XVI ką nors keis dogmatikoje, kaip jam intensyviai patarinėjama iš šalies. Tačiau jau dabar jo pastangos normalizuoti santykius su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia labai intensyvios, su protestantais santykiai seniai normalizuoti ir kolegiški, o dėl kitokių nuomonių ir pakraipų europinių krikščionybių viduje – simptomiška tai, kad jis priėmė Hansą Küngą, kontroversišką ir įtakingą iš protestantizmo išeinantį teologą, kuris bene dvidešimt metų bergždžiai mėgino prasimušti prie Jono Pauliaus II. Šviesaus atminimo pirmtakas H. Küngo nepriėmė, Benediktas XVI priėmė bemaž išsyk – pontifikato pradžioje. Pasak pranešimų, padiskutavę kiekvienas liko prie savo nuomonės. Tačiau įdomu tai, kad pokalbis apskritai įvyko – nors Benediktas XVI nė nesitikėjo atversti H. Küngo, eretiko profesionalo. Lygiai kaip ir šis negalėjo tikėtis kokio nors apčiuopiamo pokalbio rezultato. Tačiau pokalbis įvyko, tai gal yra tam tikra vėliavėlė intelektualams, kurių katalikybė paprastai ne visai tokia. Ar gal tiesiog signalas, kad dabar KB gali šnekėtis apie bet ką (krikščionybės viduje) ir pasikeisti nuomonėmis su įvairia teologine ideologija. Gal tai tiesiog nuoroda, kad KB siekia pakeisti konfrontacijos ar nutylėjimo santykį – su kitamaniais krikščionybės viduje – į pokalbio būklę.

Ko gero, čia veikia viskas ir tai, kad J. Ratzingeris drauge su H. Küngu visiems Europos intelektualams jau keliasdešimt metų yra išsirikiavę į vieną stipriausių krikščionybės teologų eilutę; jų knygos jau seniai knygynuose guli netoliese, tose pačiose teologijos knygų lentynose. Dviejų teologų pašnekesys yra kas kita nei popiežiaus ir nuo dogmų nukrypusio profesoriaus eretiko disputas. Bet jis įvyko, tai tam tikras ženklas. Įdomu sekti, kas vyksta, ir įdomu tai sekti vokiečių spaudoje, nes į tokius niekniekius mūsiškė nekreipia dėmesio. O iš niuansų galima daryti prognozes.

Islamiškojo spaudimo veiksnį norėtųsi pakoreguoti – islamas spaudžia dviem sparnais. Vienas – tai teroristinis islamizmas, kuris yra ir antikrikščioniškas, ir antiislamiškas, bet šis spaudimas Europoje, švelniai tariant, jaučiamas. Kitas spaudimo sparnas – islamo, jauno, keturioliktą amžių einančio tikėjimo, pasinešimas į fundamentalizmą. Galima palyginti su krikščionybės istorija: ji keturioliktame savo amžiuje išgyveno viduramžius, intensyvaus, tyro, kartais mistiško, bet dažnai tiesmuko ir obskurantiško religingumo laikus; tais amžiais krikščionybė elgėsi labai panašiai ir, kas be ko, buvo vis dar glaudžiai suaugusi su valstybine valdžia. Tačiau keturioliktas amžius – jau ir Renesanso, ir visų reformacijų išvakarės, čia ir Janas Husas, ir kryžiaus karai prie Baltijos, ir raganų deginimo pirmieji amžiai... Globalizacija gal didina pagreitį, ir yra tam tikrų požymių, kad islamas irgi yra tam tikrų vidinių transformacijų išvakarėse, bet tai dar tolimos išvakarės. O kol kas islamas Europai rodo pavyzdį. Totalaus religingumo pavyzdį. Entuziastingo išpažinimo pavyzdį. Jis dar neperėjęs per sekuliarizacijos girnas; tas išbandymas jo laukia susitikimo su globalizacija pavidalu. Būtent dėl to ir vyksta griežto globaliųjų vyksmų atmetimo reakcija: islamo išpažinėjai žino, kas nutinka religijai, permaltai technologinės revoliucijos, visuomenėje įsivyravus sekuliarioms ideologijoms, – ji pasikeičia, skyla, skaidosi, interpretuoja save naujai; kol kas tik Turkija leidosi – dar ne iki galo – permalama sekuliarizacijos; prie pat sekuliarizacijos pergalės slenksčio buvo sustabdytas Iranas per mulų revoliuciją.

Nelaiminga revoliucija

Dabar Lietuvoje didelis dvasinis ir kultūrinis vakuumas, kurį kaip tik ir nori užpildyti masinė kultūra, užpildyti savimi taip, kad neliktų plyšelio jokiai religijai; alkanų sielų religingumą šis globalizacijos Mefistofelis nori užmėtyti erzacais ir simuliakrais, o ir pats save pateikti kaip visišką religinį kompleksą. Islamas tokiems dalykams ir priešinasi, jis gyvybiškai jaučia pavojų; sakykime, Lietuvos atveju LKB tradicija jau perėjusi ne tokius išbandymus. Religijai išbandymai tampa grūdinimosi metais. Lygiai kaip ir tautai. Lygiai kaip ir engiamam socialiniam sluoksniui. Katakombose arba undergrounde nėra fizinių patogumų, tačiau išgyvenamas psichologinis teisumo komfortas. Islamistai irgi varo save į katakombas, ne pogrindy jie negali egzistuoti, reikalingas spaudimas, kurį jie patys provokuoja, kurio šaukiasi savo teroro aktais. Teisus yra tas, kuris persekiojamas, o tas, kuris yra persekiojamas, turi teisę gintis kad ir puldamas, kad ir nestandartinėmis formomis. Todėl islamizmas (t. y. ne islamas) negali be teroro – teroras jį reprodukuoja, įteisina, sukelia persekiojimus ir kartu didina žavesį, patrauklumą bei įtvirtina teisumo prieš visą pasaulį patirtį. Partizaniška patirtis, Raudonųjų brigadų romantika, intifada. Tai žavu. Teroro tikslas – pats teroras. Daug nuobodžiau, kai partizaninis judėjimas praranda prasmę. Dėl to partizanai galutine pergale niekada nėra suinteresuoti.

Lietuva ir yra tas laimėjęs partizanas. Tautiniu požiūriu, manding, mes buvome pasiruošę totaliai pasipriešinti ir žūti ir, kai to neatsitiko, kiek nustebome; žūtis būtų mus išganiusi. Vietoj žūties gavę pergalės prakeikimą kaip tauta patiriame nuobodį ir vidines rietenas, kaip seną partizaniškos egzistencijos aidą. Iškovota pergalė svaigina tik akimirką, po pergalės prasideda kasdienybė. O kasdienybė yra nuobodoka. Partizanas prieš televizorių, su alaus bokalu rankoje. Nuobodžiaujantis partizanas, kurio nuobodžią pergalę, partizano nuostabai, kažkas nušvilpė. Tik jis, kol kas snūduriuodamas prieš televizorių, nelabai gali suvokti kas.

LKB socialinė padėtis irgi panaši. Ji nesusivokia, kaip elgtis ne priespaudos sąlygomis, tad iš inercijos tęsia smetoninės epochos pastoracinę tradiciją, kurią papildo avangardinių Vakarų katalikybės atvejų inkliuzai. Tai nelabai dera, bet gali būti įgyvendinta studijuojant Vatikano dokumentus ir politiką ir, ko gero, ugdant bei plečiant vidinę toleranciją. Laimė, LKB vis dėlto įgyja priešininką, kuris ją iš tam tikro apspangimo "po pergalės" išbakštins. Tai masinė kultūra ir paslaugiai plunksna bei vaizdu baksnojanti žiniasklaida, apie ką jau šnekėjau. Ką gi, snaudžiantis partizanas yra pritvatytas reklaminio alaus iki ausų. O kaip kiekvienas žmogus, jis yra mažas žmogus, kuris dabar paliktas vienas. Prieš televizorių, bet vis tiek vienas. Ir jeigu kiekvienas taip ir liks medituoti prieš vaivorykštinį ekraną, jeigu užsimirš ir įsitrauks, bus įsiurbtas svetimų minčių ir emocijų, kurias jam teks laikyti savomis, ir savų bei svetimų nebeskirs, ypač per tiesiogines krepšinio mišių transliacijas su tautos dievų pasirodymais, kuriuos vakarais keičia kitų kultinių šokančių, mokančių ir dainuojančių personažų apsireiškimai. Kultas ir reiškia religinį garbinimą, specifiškai religinį, tad "kultinis personažas" yra dievybės vietoje; šiurpas turėtų nupurtyti tai suvokus. Bet "popsas", kad ir koks naivus ir nekaltas būtų, savo rėmėjus nurodo vartojama leksika. Net ir nežinodamas, ką daro, jis elgiasi kaip vienas iš didelio puolimo pėstininkų ar tankistų; kultinės figūros, kultinės dainos / giesmės, krepšinis – religija, žaidėjai – dievai, treneriai – žyniai, podiumo dievaitė, dangaus personažas, dangaus dalyvis, žmogus žvaigždė ir taip be galo. Tokią leksiką užsakyti gali tik tas, kuris geriausiai moka. Auksu ir iškart. Nelabai čia švaru, nors demonizuoti "popso" nenoriu, kam to reikia, jei jis demonizavosi pats, viešai vartojama religine leksika rodydamas klientams ir užsakovams, kad jis užima religijos vietą ir jo statusas – ne pasaulietinė pramoga, o ypatingos ir aukščiausios religijos apeigos, ir adoruojami asmenys yra dievai.

Šitas didelis, platus ir spalvotas burbulas apsupa žmogų kaip pakankamai jaukus kokonas, kuriame jis nebeturi kontakto su krikščionybe nei kokia kita autentiška tradicija; jei jis dar bando ką prisiminti, jam parodoma esmė, sutelkta į atskirus prasižengėlius, ir demaskavimas vis tęsiasi, lygiai kaip tęsiasi pojuodės pavakario mišios.

O krikščionybė ir toliau plevena šalia kiek nustebusi, ji pati pro burbulą stebi tą partizaną fotelyje, lekia toliau, smigdama į ateitį, kurioje gal jai pavyks pradurti tą burbulą, gal nepavyks, ir visiškai nėra jėgos, kuri ją sustabdytų, nei priešininko, nes nėra kontakto; burbulas yra didelis.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


47795. ežeras savo vandenyse2005-11-28 15:30
religija irgi yra tas pats popsas tik daug pavojingesnis ir kenksmingesnis ,kadangi propaguoja, persa, gruste gruda i NElaisvu zmogeliu galvas NE gyvenima. pateiksiu citata, o jus savokas "masine kultura" pakeiskite i "religija", o masine kultura per televizija" i "tikejimo tiesas baznycioje", taigi: "Masinė kultūra aprėpia viską, ir čia ji jau rodosi kaip visur esanti dievybė. Ji rūpinasi kiekvienu, kiekvieną priglaudžia, kiekvienam – priglaudusi – duoda šansą. Milijoninio laimėjimo, sužvaigždėjimo, dangiškumo, žmogiško dieviškumo galimybę. Tai, ką duoda masinė kultūra per televiziją, yra tikra, nes tai matoma ir girdima, pažadai galioja kiekvienam, ir kiekvienas joje yra išrinktas, jei tik ploja ir šokinėja nustatytu ritmu, nustatytu taktu. Yra šventieji ir žyniai, gyvenantys televizoriuje. Jie ir pamoko, ir paaiškina, ir pabara, o paskui pasako oro prognozę rytojui, parodo filmą-lopšinę ir suguldo." ruduo -intelektualiniu depresiju ir intelektualu degradavimo metas.

47813. cikada2005-11-28 16:25
kadangi aplink nematau ne vieno maluno. tai atsistosiu uzh taikini...idant nemojuotumei ore...

47816. A+A2005-11-28 16:27
Spėju, čia paskaitos, skaitytos Panevėžio vyskupijos kunigų susirinkime, tekstas?

47842. nemo>ezerui2005-11-28 19:14
Na, negi savo religinguma atvirai deklarave komentatoriai, kaip antai Vasi, Pasipiktines Skaitytojas, as pats, jums atrodome nelaisvi zmones, gyvenantys nelaisva gyvenima, isplautomis smegenimis, pavergti, be kritiskumo dvasios, be galo pavojingi ir kenksmingi? Tokie sugniuzdyti dvasios vergai?

47856. Artūras iš Vilniaus - so?2005-11-28 22:21
so?

47859. ežeras-nemo2005-11-28 22:39
tikrai nenoriu , o ir neturiu teises vertint atskiru musu nuostabaus klubo nariu asmeniniu savybiu. neturiu, matyt, ir teises izeidinet niekeno religiniu jausmu , kad ir kokie paiki jie butu. stoviu pries dilema , kurios abu sprendimai nevienareiksmiai ir abejotini: sakai tiesa motuse-izeidi(blogis), nesakai jos-izeidi atenu bastuna, idalgo ir kategorini imperatyva(blogis). sakyti ar nesakyti-stai koks klausimas pakibo:).p.s. beje, vasi religinga? nepatikesiu net jei ji pati tai patvirtins:).

47860. varna2005-11-28 22:41
"Viskas prinešama prie pat burnos, akių, sąmonės ir pasąmonės." Sako Beresnevičius. O štai jo straipsnis, priešingai žiniasklaidai, prie burnos neprineša, akyse nesimajačina, sąmonės bei pasąmonės nepaliečia. Tobiš, "verčia susimąstyti"? O kas, tiesą sakant, priverčia susimąstyti? "Šitas didelis, platus ir spalvotas burbulas", vadinamas Beresnevičium?
ŠA tarpusavy pasiterė ir nusprendė, kad vienintelė tikrai opi Lietuvos kultūros problema tai žiniasklaida, nors tiesą sakant jau antrame numeryje vainojama TV. Bet užtat pradedama labai griausmingai: ŽINIASKLAIDA! Paskui pabrukama uodega šlapian tarpukojy ir iš žiniasklaidos telieka popšiktšou kritika(?), nors bet kiek pretenduojantis į save gerbiantį kultūringą žmogų šių laidų nežiūri, o mėgstantis tokius šou ŠA neskaito. Tad kam skirti šie straipsniai? Kokiai auditorijai? Atskleisiu jums paslaptį: jokiai. Tiesiog Grigaitis prieš tai, o dabar Beresnevičius "rašo". Tiesiog "rašo" ir tiek. Juk jiems rašyti, tai kaip du pirštus apmyžti. Toks ir įspūdis lieka nuo tokios rašliavos - apmyžtų pirštų.

47865. nemo>ezerui2005-11-28 23:06
Sakyti tiesa visa laika lengva ir malonu:) Bet tikra beda yra tame, kad jusu vertinimai nera adekvatus realybei:)

47869. AišV2005-11-28 23:35
šiaip įdomi, ir gana netikėtai problema išdygo (ir paprastutė) - prie tikinčių laisvamanis yra žeidžiamas vienaip (na viskas aproximuotai), o prie laisvamanių tikinintis kitaip. Pirmoji mintis šovusi į galva mintis, - atmetus bažnučyčią kaip struktūrą, - tai yra tik mentaliteto skirtumai.

P.S. Na jei tarp hitlerio ir stalino nulis skirtumų (nors lyg ir kariavo), tai ir tarp pvz. valinsko ir palubinsko (cocacolinių katalikėlių) nulis skirtumų. Štai kodėl padorioji Lietuvos visuomenės dalis (plius Aš - čia, kad ABR rami būtų, nes nesu padorus) šlykštėdamiesi paxiaus gvardija, taip purkštavo prieš antipaxizmą jonušėlio/donskakarjerio aplinkoje.

47874. zeta2005-11-29 01:06
Siunta varna keturiasdesimt viena minute po desimtos, nors tu ka. Beresneviciu i suns dienas kartu su Grigaiciu isdejes, beveik visai kaip Ignasio Sanches Mejias plesosi tarp mirties ir gyvybes:
"The wind carried away the cottonwool
at five in the afternoon.
And the oxide scattered crystal and nickel
at five in the afternoon.
Now the dove and the leopard wrestle
at five in the afternoon."
Federico Garcia Lorca, beveik tiktu vienas kitam i pasnekovus.

47875. AišV2005-11-29 01:21
na Tu zeta ir "stovintis vanduo" - varna tiesiog šneka/pyksta - samprotauja, pateisina save, stato į vietą - kaip nepavadinsi taip nepagadinsi; motyvas irgi aiškus, ką ne? O Beresnevicius man irgi nepatiko sov. laikais - tik jis vienas iš tų kuris neparsidavė elitovscizmui/jonušizmui. Ir Aš pvz. tyliu, bet jei būtų jonušėlis - na, minčių būtų ..... Kaip gerai, kad kažkas vyksta ne už pinigus, kaip gerai .....

47878. zeta2005-11-29 02:33
Selstancio Zirgo (AisV) ir Raudonojo Debesies (varna) kompanijoj visai neblogai but pavadintai Stovinciu Vandeniu. Bet kuri skvo tik apsidziaugtu :)

47894. cikada2005-11-29 11:43
wo, chia gavau zhinute, ishmintis liaudishka, tipo ;):"popsas- tai kai blogam zhmogui gera. bliuzas- tai kai geram zhmogui bloga"...einu klausyt chiz&co...

47900. Alfridas akmeninis :-) 2005-11-29 12:18
Geras straipsnis,bet prasau autoriaus prideti prie to : seima, mokykla ir kultura (vertikalia) bus tikrai pilna puokste Prisizvengem iki soties -Partizano metafora super.ACIU

47923. Bastūnė2005-11-29 13:47
Na, nesiginčykite, o tuo labiau nesistenkite pažeminti dangų eksperto. Tam reikia ne tik elementaraus, bet netgi(o, siaube!)šiek tiek didesnio išprusimo šiuo klausimu. Kitu atveju - labai menkai ir juokingai atrodote.

47925. cikada2005-11-29 14:05
svajoju irengt slapta kamera prezidenturoj ir paveizet tikro realybes show...vadintusi "vam i ne snilos`... "

47933. gintarėli2005-11-29 14:55
ką siūlai?Gal atnešk tu mums tas sekmadienines ar vakarines TVekranuos-reitingai garantuoti-būtų viena iš žiūrimiausių jumoro laidų

47947. vasi ežerėliui nr.478592005-11-29 16:29
ko prisiknisai prie mano religingumo? nori gaut ražančium per galvą?:)

47949. zeta2005-11-29 16:53
Yra bent viena priezastis, kodel is principo man patinka skaityti Beresneviciu. O is tikruju tai dvi. Vienas dalykas - turi jis kalbos jausma ir dovana, su jos moterisku subtilumu ir vyriska leksika. Antras, raso apie tokius dalykus, kurie visiskai neieina i mano kasdieniniu apmastymu sarasa, pradedant rukais, baigiant LKB politika. Tam tikra paradoksalia prasme jis man atstoja TV, kurios neturiu. Visom kitom prasmem - lengvai ir be pastangu atpazistu garsa to kamertono, kuriuo jis naudojasi. Net kai "tiesiog raso". Akivaizdu iki stiklo skaidrumo, kad "tiesiog rasyt" ne kiekvienas gali, net is tu rimtai pretenduojanciu. Sita savybe prilyginciau burtininko rankai, kuria atgniauzus isskrenda karvelis. Ir tik nereikia man prikisamai sakyt, kad tekstu kokybe ne visada vienoda. Ir taip zinau! Rasymas kaip ir skaitymas - amzinas aukso plovimas. Kai kada atrodo, kad zmones turetu melstis idant neprarastu atradimo dziaugsmo.

47950. dalgis2005-11-29 17:38
tai shtai kas ash - partizanas!!!!

47952. nemo2005-11-29 18:13
Su viena koja...labiau panasus i mano igulos nari...:)

48021. slogučio tostas2005-11-30 13:33
Baisiausia, kad, jei Dievo nėra, tai "Dangus" iš tikrųjų ir yra Dangus.

Daug dabar didžiųjų raidžių - ABC, NBA, BMW, IBM, CNN, UAB. Jos labai rėksmingos, reikšmingos, galingos. Stūkso it cementiniai monstrai. Elektra švyti. Pro jas ir Dievo nebesimato.

Bet ranka nekyla jų rašyti. Kam jos iš viso? Internete. Poezijoje. Nebent tik ironiją išreikšti ar sakinį pradėti iš įpratimo.

Iš tikrųjų didžiosios raidės labai mažos. Mažesnės už mažąsias. Ir tik mažosios dar kartais atrodo tikros.

Mažųjų raidžių metas.

Cheers.

48041. miestiete2005-11-30 14:24
siandien per radija buvo viktorina. kas atsakys i sukta klausima gaus beresneviciaus septynioliktaja knyga. as nedalyvavau. bijau kad su sita knyga gali atkeliauti i namus poltergeistas. dar ims metyti is lentynu kitas knygas.

48051. ežeras2005-11-30 14:49
`...kad, jei Dievo nėra`-:)ar cia tik nebus pirmieji sizifo darbo vaisiai?

48056. ežeras2005-11-30 15:06
"47947" na ir sureagavai cia tu , vasiuk, taip zetiskai. neisbarstyk, siukstu, savo unikukumo.

48059. zeta>ezerui2005-11-30 15:15
Paploninus liezuvi: ezere, pukinuk, nu ir kas cia dabar per pastabos? Ar tai grazu svelniausios sirdies zmones uzkabinet? Va, norejau ramiai pro kompa praeit, o ar galiu? Niekaip, turiu kuo greiciausiai oro bucini siust, kol nepasakei visai visko, ka galvoji ;)

48065. ežeras-zeta2005-11-30 16:26
o ar nepastebejai kaip pradinukai mergaites jiems tinkancias patinkancias kibina - ogi uz kasyciu jas -uz kasyciu.

48072. nemo2005-11-30 17:22
Ezeras vis dar uz kasyciu (sekantis brandos etapas - gnaibymasis?), o Zeta jau bucinius siuncia. Kokia disproporcija:)

48083. Solveiga2005-11-30 20:29
Tai kad siuolaikiniai pradinukai jau kibinasi kitaip..:)

48099. pasi > varnai2005-11-30 22:45
Tiesiog "rašo" ir tiek. Juk jiems rašyti, tai kaip du pirštus apmyžti. Toks ir įspūdis lieka nuo tokios rašliavos - apmyžtų pirštų.

Visiskai pritariu. Taikliai pasakyta. Tik kieno tie pirstai: rasytojo ar skaitytojo?

48103. rewght2005-11-30 23:50
nesivarginau skaitytį, nuo pradžių jau matosi vėl tas pats iš tuščio į kiaurą, kad bile rašyt ką nors...

48108. po palme2005-12-01 08:17
man tik neaisku, kodel RKB priimama kaip kazkoks etalonas. Jeigu Gintaras Beresnevicius rasytu straipsni pagonybes laikais, krikscionybei ja verciant zemyn, tai tada gintu musu proteviu religija, kaip nepakeiciama? Tokia pokyciu baime? RKB kaip vienintele ir nepakeiciama gali atrodyti tik neiskisant is Lietuvos nosies. O kodel bet kokia RKB kritika priimama kaip velnio darbas? Anie tiek ilgai buvo nelieciami, kad dabar zmonem kol pasalas iseis ir visi bus vienodai traktuojami, smagu bus juos kabinti. Kai teises bus sulygintos, liausis.

48122. slogutis2005-12-01 13:21
Šiame straipsnyje labai taikliai išreiškiama daugumai į skoningesnę pramogą linkusių žmonių kritiškumo "kvakinančiam" televizijos poveikiui nuostata. Taip pat gana skaniai demaskuojama TV pretenzija į religijos simuliaciją. Tačiau konceptualiniai perėjimai ir argumentai nėra aiškūs ir įtikinami. Juos atstoja išraiškos sąmojingumas, lengvumas. Pokštas kaip argumentas. Bet tai veikiau literatūra, nei teorinis disputas. GB kvalifikacija stumia jį ir į abstraktesnį ginčo lygį. Štai čia ir pradedama kliūti.

"Žinoma, kvaila sakyti, kad televizorius blogai ir kad programos sumautos. Jis yra pritaikytas poilsiui. Tik keista, kad kartais ima ir prasiveržia kokios juodos dėmės, ne vienoje ar kitoje laidoje, bet kiekviena atskirai kažkaip suprantama, pateisinama... Bet kai jos visos ima ir sulipa viena ant kitos, kai pamatai efektą visai netikėtoje vietoje – ima ir sukeistėja fokusas, nes jame keista figūra mosteli uodega."

Kas per figūra? Pats esu nuodėmingas tokio stiliaus nutylėjimais ir intuicijomis, bet man šios "gilios" įžvalgos nepakanka. Arba dar viena kritinė vieta:

"Mes įlindę ir užsikabinę už tos "virtualios realybės" kabliuko, noriai kartojamo pačios virtualybės esybių lūpomis, – bet juk virtualybė yra atspindys, kol kas tik atspindys. To, kas yra galvoje. To, kas dedasi aplink. Pakreiptas realybės vaizdas. Vadinasi, tai yra ir realybėje. Turiu omenyje norą dar kartą patriuškinti Lietuvos Katalikų Bažnyčią (LKB) konkrečiai ir krikščionybę apskritai."

Labai abstraktus argumentas (neišskleistas ir labai neaiškus) gerokai nulengvėja ir politiškai banalizuojasi, suvedant jį į opoziciją Bažnyčios institucijai. Vos ne sąmokslo teorija... ar metafizinės Gėrio ir Blogio kovos vualizavimas. Atrodo, kad BG įsijaučia į mistinio filmo herojaus, norinčio apsaugoti žmoniją nuo Šėtono viešpatijos, rolę.
Taip pat nustebino religijos traktavimas kaip savarankišką, atonomišką trukmę turinčio fenomeno sayčiau, filogenetinis traktavimas. Tarsi kiekviena religija pereina kažkokias būtinas ir nuo aplinkos, istorijos nepriklausomas vystymosi stadijas. Kad būtent tik 14-ame raidos amžiuje joje turi kilti reformacija ir pan. ir taip žiūrima į islamą.

"Kitas spaudimo sparnas – islamo, jauno, keturioliktą amžių einančio tikėjimo, pasinešimas į fundamentalizmą. Galima palyginti su krikščionybės istorija: ji keturioliktame savo amžiuje išgyveno viduramžius, intensyvaus, tyro, kartais mistiško, bet dažnai tiesmuko ir obskurantiško religingumo laikus; tais amžiais krikščionybė elgėsi labai panašiai ir, kas be ko, buvo vis dar glaudžiai suaugusi su valstybine valdžia. Tačiau keturioliktas amžius – jau ir Renesanso, ir visų reformacijų išvakarės, čia ir Janas Husas, ir kryžiaus karai prie Baltijos, ir raganų deginimo pirmieji amžiai..."

Tokie stipraus religijotyrininko argumentai liudija jo paties pasidavimą kritikuojamam paviršutiniškumui ir pernelyg didelį konceptualinį atsipalaidavimą.

48123. autokorekcija2005-12-01 13:28
Šią vietą "Taip pat nustebino religijos traktavimas kaip savarankišką, atonomišką trukmę turinčio fenomeno sayčiau, filogenetinis traktavimas" skaityti taip : "Taip pat nustebino religijos kaip savarankiško, autonomiško, nuo aplinkos nepriklausančio fenomeno - sakyčiau, išimtinai ontogenetinis - traktavimas."

48130. vasiukas rožančiukas2005-12-01 14:55
kažkaip GB neliečia ir kito aspekto - kad pati LKB, kaip "institucija laike", yra kaip reikiant "nupopsėjus", numassmedijėjus ir pan. Man tai kur kas įdomiau tie "laiko dvasios" prasiskverbimai į jos pačios kūną, nei tiesioginės opozicijos. Ežerui labai patiks, jei pasakysiu, kad didesnę grėsmę, kaip LKB narys:), matau jos susivalgyme, nei "konkuruojančių firmų" suvalgyme. O pats straipsnis tai iš tiesų parašytas "stipriam religijotyrininkui" tingiai drybsant prie televizoriaus ir pafiksuojant ateinančias mintis.. toks jausmas, kad kartais net prisnūstant. Kita vertus, zeta amžinai teisi, kad gabus žmogus net sapnuoja stilingai.. mažumėlę, tiesa, užnarkdamas:). Nemo, o kokios yra esminės to "eretiko profesionalo" Kungo tezės? Man tai patiko, kad jie su Benediktu bandė kalbėtis...

48133. ežeras- vasi,vasiukas, vasiuki2005-12-01 15:58
o as prie smulkmenu nesikabineciau: ne tas zanras ,kad reikalaut precizikos, o ir koks skirtumas ar jis raso fotely ar mazvyde? svarbiausia, manau, pasauleziurine pozicija. t.y. susiformavusi ji ar kieno nors suformuota(pvz. katekizmo prastu zodziu),nuosekli ar eklektiska, homofiliska ar homofobiska, etiska ar pragmatiska( as cia dristu taip supriesint).mane ypac nuvyle gb del savo nenuoseklumo ar tokio sakyciau (vel:)) pasauleziurinio nevalyvumo. pries kiek laiko ( jau po istorinio materializmo epochos) jis gan blaiviai ir , kas svarbiausia, drasiai ta pacia lkb taip visai neblogai patarse ( maniau net kontaktuoti ur siulyti koki antikristu fronta telkt). o cia- va tau boba devintines!p.s. galu gale pats save nubaus:bandantis sedet ant dvieju tabureciu ikrenta i tarpa tarp ju.

48134. nemo>nuosekliam ir etiskam ezerui2005-12-01 16:13
Siuo metu vel pasiemiau Russell "on denoting", tai bus bus anskciau ar veliau tos "precizikos" apie predikatus ir t.t.:)

48170. benzilas :-) 2005-12-01 23:09
benzilas>cikadai Nei arsenalai err-etinių Hanso Kungio minčių,nei valinbomberiai,slepiantys popestetizmą agurkinėje Kėdainių organikoje, nei Lietuvos Partizanas,apžavėtas alaus burbulo, jojo atspindžio gelmių gelmėse vizga ne Pavlovo laikos uodga,ach ogdam,belzabubiškai juokiasi choras...Macuičių malūnas, Fauno popietė...It`s drive my mad...the blues. I`m so excited...

48203. nemo>Vasi2005-12-02 11:42
Apie Kung - siaip rimti jo darbai, del kuriu jam ateme teise destyt kataliku Baznycios vardu (jis liko destyt Tubingo universitete, bet "privataus" destymo tvarka - 1979 metais) yra tokios storos knygos ir nagrineja istoriniu/teologiniu Kristaus dieviskumo, popieziaus neklystamumo ir Marijos statuso hipotezes - na, isvados ne tai, kad eretiskos ar sufalsifikuotos, bet "priestarauja kataliku tikejimo visumos integralumui" ar panasiai. Bet siaip rimtos knygos, dokumentuotos, geros. Bet skaiciau keleta jo siuolaikiniu pareiskimu, tai jau rodos jis gerokai sumarazmejes yra. Nebemalonu net, deklaracijos spiegiancios ir vos ne sustausko lygio. Gal "profesionalaus eretiko" statusas naturaliai priverte ji pernelyg suradikaleti? O gal amzius?

48249. po palme2005-12-02 17:59
kai nebelieka kito kelio, zmones eina i krastutinumus, is nevilties, kad siena tarp pasaulio ir baznycios auga, o nieks nedaroma

48250. vasi rauda į trancendentinę po palmės Ausį2005-12-02 18:00
aha, o mums manai lengva be tavo evangelijų?

48252. toto2005-12-02 18:07
O mums lengva.

48253. vasi2005-12-02 18:12
oi, toto, užgrius dar tave nepakeliama būties lengvybė..

48255. toto2005-12-02 18:16
Geriau greit sakyk ar jau baigti laikyti špyga. Manai mums langva?

48256. vasi-toto2005-12-02 18:23
gali man špygų neberodyt, viskas baigėsi, kaip apie tai sakoma, "puikiai":) p.s.ačiū..

48257. toto2005-12-02 18:26
Ačiū vasi, dabar galiu ramiai važiuoti gert kavos.

48286. nemo>po palme2005-12-03 00:01
Empatija istrina tu krastutinumu "krastutiniskuma"?

48291. po palme>nemui2005-12-03 06:27
kad zinai, nemo, situacija tokia, kad nei verkti, nei juoktis. Tu geriau uz mane zinai, kada ten vatikane susirinke buvo svarstyti kunigu trukumo klausimus. Pries menesi, du?Ir ka nusprende?Beresnevicius gerai sako: tokie, astrioj opozicijoj, gal dar ir pazadins RKB. Bet tie zilagalviai ismirs viena grazia diena, o jaunimeliui visai tas nebeidomu bus.

48292. po palme> vasi :-) 2005-12-03 06:32
vasi, kada pas tave kaledos?
Evangelijoms neturiu laiko. Pakeiciau darba, nebesedziu istisa diena prie kompo. Tiesa, bandau aprasyti angelo apsireiskimo momenta is marijos, juozapo ir angelo poziciju. Gal kada pabaigsiu.

48293. IVS2005-12-03 06:41
Argi Juozapas buvo namie tuo momentu?

48307. po palme2005-12-03 18:29
o kas zino? Be to, jis dirbtinai buvo susendintas.

48314. Beresnevičiau2005-12-03 23:20
išjunk tv, neskaityk komentarų-rytoj Sekmadienis

Rodoma versija 27 iš 28 
14:39:32 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba