ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-04-02 nr. 743

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (73) • SIGITAS PARULSKIS. TinklaiRENATA ŠERELYTĖ. Iš ko padaryta imperatoriaus galva (1) • JORMA ETTO. SuomisRASA DRAZDAUSKIENĖ. Korektūros klaidos (150) • IRENE JANCSY. Prasmės troškimas (1) • PER ERIKSEN. Agnostiškasis gnostikasSIGITAS GEDA. Žydinčių bulvių sapnaiASTA JACKUTĖ. Dvigubas pasaulis – dvigubas ženklas (1) • MATAS DŪDA. Mindaugo Lukošaičio kitokio formato realybė (2) • MEHMET JAŠIN. PoezijaRITA REPŠIENĖ. "Velnias nėra toks baisus..." (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Digerės iššūkis morfinistams (17) • VALDAS KILPYS. Menas netylėtiMARCELIJUS MARTINAITIS. Saulės ciklo leidinys, gimęs su Atgimimu (6) • ZIGMAS VITKUS. Amazonės proskynos ir progresas (1) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. to riczkaParengė Andrius Šiuša. Aludės aplankymas

Poezija

MEHMET JAŠIN

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Šerys. Atsisveikinimas. 1959

Vaiduoklis


    Finikiečiai epitafijų meistrai buvo išžudyti finikiečių karių už tai, kad siekė karo pabaigos ir taikos derybų su graikais, ir tie jų, kurie liko gyvi, tapo mirties paženklintais fantomais.

Įrašas ant kapo plokštės Idalione, Kipre, VIII a. pr. m. e.

      Dabar galiu sugrįžti namo tiktai vaiduokliu,
      išnyrančiu iš seno veidrodžio. Laiko mažai.
      Išskraidinu langus į aksominę tamsą, į kambarį plūsteli
      žvaigždžių šviesa. Nukratau dulkes nuo užuolaidų,
      nuo drobės ant knygų spintos. Drėgnu kvėptelėjimu
      nuvalau šeimos nuotraukų rėmelius.
      Kerštingi poligloto namų angelai, dabar nutildyti,
      priverčia kiekvieną užklydėlį pasižadėti ir parašyti
      ką nors pacifistinio, antišovinistinio, smerkiančio gimtąsias kalbas.
      Purškiu skruzdžių nuodus į užburtus žodžius,
      į kandžių lizdus. Švariai išplaunu grindis. Užrakinu duris
      ir vėl išnykstu, niekas manęs nematė.
      Aš – fantomas... Jie negali manęs nužudyti.


Berniukas laikrodininkas

        Kiekvienas palikdavo jam savo laikrodį
        su skirtingu paros laiku.
        Kuris iš jų tikslus, kuris meluoja,
        kuri dabar valanda krašte, kur nėra saulės?
        Štai paukštis purpteli pro pasakų langelį, kukū,
        kukū, kukū, kas sekundę...
        Žinoma, bjauru taisyti Laiką,
        smulkūs jo smagračiai žaloja pirštus.
        Tačiau berniukas buvo tikras gelbėtojas,
        nėrė ir nėrė vardan Būsimojo.
        Berniukas-undinėlis, undinis –
        net virtuozas yra gyvenimo amatininkas,
        nelauk Horacijaus pritarimo,
        kad akimirkai priartėtum
        pats prie savęs. Kukū, kukū,
        esi paukštytis per patį migdolų žydėjimą.
        Senstantys tėvai, pamaldūs giminaičiai,
        priemiesčio gatvėse su emigrantais iš provincijų,
        kas vakarą tarsi per visą dieną,
        grasinimai, prievarta, seksualinis šantažas...

        Berniukas gyveno laike, kuris priklausė kitiems,
        dar liūdniau, jis turėjo nustatyti
        miesto laikrodžius pagal jų laiką,
        įkalintus Laike, kuris buvo Būtasis.
        Kukū.


Dievas Tėvas pagal tetulę

      Dabar trokštu, kad Dievas būtų
      – meldžiu, tebūnie Jis gailestingasai Tėvas,
      kuris pasirūpins miela tetule, kad ir kur ji bebūtų.
      Nes ji labai senas mažvaikis,
      grąžink ją atgal į mūsų sodą – bus geriausia –
      žaliaakio katino pavidalu.

      Man smalsu, kur nukeliauja daina, jos negirdime,
      kai radijas tyli,
      dar smalsiau, kur nukeliauja siela, mirus kūnui.
      Gal nusileidžia ant Nikozijos tvirtovių
      trigalvio slibino, spjaudančio ugnimi?
      Įdomu, kur slepias nemirtinga uodega?

      Dieve mano, kiek daug istorijų, kurių pabaigos nežinau,
      tuotarp gyvenimas eina, slėgdamas mano krūtinę.


Durys! Tegul beldžiasi. Tegul

      Nemanyk esąs saugus, niekados neatverdamas
      savęs sau pačiam, hermetiškai užplombuotas.
      Telis tau yra vienintelė akutė į pasaulio laiką,
      spalva po spalvos, kanalas po kanalo, zip zip zip…
      Durys! Tegul beldžiasi.
      Kas ten galėtų būti, meilužis?..
      Moteris ar vyras, meilužiai galėtų būti langai,
      kiekvienas vis kitam nuotykiui,
      serialas po serialo, zip zip. Durys!
      Ar verta tučtuojau atidaryti,
      kas bebūtų? Laisvė irgi kalėjimas…

      Janas turi du veidus, šviesios ir tamsios
      durys! Ne, tebūnie uždarytos.


Langas


        Sekmadienis, 9:05

        Kai meilės šviesa nutvieskia širdies langą,
        visos spalvos atrodo
        tokios, kokios yra iš tiesų.
        Ir žodžiai reiškia tai, ką jie iš tikro reiškia.
        Poezija keičiasi kas valandą
        dėl šviesos ir šešėlių.

        Dažniausiai meilės veidas
        panašus į gedulo rožę lange.
        Moterys tarsi nutapytos
        stebi pasaulį iš drobės.
        Štai praeina vyras, ir žmona
        jaučiasi atsakanti už jo likimą,
        jos likimas ištrinamas
        per vestuvių naktį.

        Niekados nežinosi, pro kur
        likimas, kismet, įeis
        į namus su begale langų.
        Pasaulis nuostabus, niekas neneigia,
        tačiau ne toks nuostabus tiems, kurie myli.

        21:15

        Jei rimtai, visa, kas parašyta apie meilę – netiesa.
        Ateina laikas, kai poetas nustoja
        rašyti apie savo gyvenimą
        ir rašo tam, kad gyventų...
        Tik tavo kompiuteris žino, ką iš tikro jauti,
        niekas kitas. Tačiau tau neleista likti vienam.
        Šeimyninis gyvenimas tarsi smurto serialas
        per visus tv kanalus. Norisi užtraukti
        rausvą sunkaus gobeleno užuolaidą
        ir atsitverti nuo gatvės.
        Nes pasaulis yra darbo vieta,
        išnaudojanti tave ir pati išnaudojama,
        amžina sandūra su plintančia technika.
        Skubėdamas nuo vienos sėkmės prie kitos
        šiame pasaulyje meilės nerasi.


Geluonis

        Jis landus, geluonis,
        gelia mylimąją nenorėdamas,
        kai bučiuoja.
        Išmesti žodžiai
        ryja supančią tylą.
        Kalba nedelsiant izoliuoja kalbantį
        nuo ištartų žodžių.
        Nepatenkinta mylinčių grimasa...
        (Neišsakyti žodžiai slegia labiau
        nei tie, kurie lengvai virsta šneka.)
        Balsai skiriasi.
        Jausmai gilėja,
        sąjunga ir sutartis, tai širdis...
        Kerai paleisti.
        Paragrafas apie gyvatę
        atvėrė meilei pragarą...

        (Parašyta
        gelia labiau nei ištartis.)


Albumas

              Mehmetui Jašinui

        Tarsi skalbiniai, trumpikės ir marškinėliai,
        susegti ant virvės džiūva negatyvai,
        pradėsiantys naują tavo gyvenimo albumą.
        Išplėšta dvylika metų ’83–’95,
        kaip dingę fotorinkinio lapai...
        Gal juose pirmosios meilės atradimas,
        Motinos mirtis ir nesibaigianti
        emigracija, sena kaip Egzodas,
        tiksliau, visa, ką pats parašei ranka!
        Ne tu, šimtmečių senumo likimas,
        kai sunkūs laikai pavertė tave poetu
        užjūrio kraštuose! Ir tautinės mažumos,
        kurioms reikėjo tavo vaidmenų… Tarsi nebaigta
        36 kadrų juosta fotoaparate, fotografuoju tave,
        mano gyvenime, savo naujam albumui.


            Iš rinkinio "Svajonių korekcijos"
            Iš turkų ir anglų kalbų vertė Dalia Staponkutė
    iliustracija
    Vytautas Šerys. Be pavadinimo. 1961

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 30 
14:39:25 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba