ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-04-02 nr. 743

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (73) • SIGITAS PARULSKIS. TinklaiRENATA ŠERELYTĖ. Iš ko padaryta imperatoriaus galva (1) • JORMA ETTO. SuomisRASA DRAZDAUSKIENĖ. Korektūros klaidos (150) • IRENE JANCSY. Prasmės troškimas (1) • PER ERIKSEN. Agnostiškasis gnostikasSIGITAS GEDA. Žydinčių bulvių sapnaiASTA JACKUTĖ. Dvigubas pasaulis – dvigubas ženklas (1) • MATAS DŪDA. Mindaugo Lukošaičio kitokio formato realybė (2) • MEHMET JAŠIN. PoezijaRITA REPŠIENĖ. "Velnias nėra toks baisus..." (4) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Digerės iššūkis morfinistams (17) • VALDAS KILPYS. Menas netylėtiMARCELIJUS MARTINAITIS. Saulės ciklo leidinys, gimęs su Atgimimu (6) • ZIGMAS VITKUS. Amazonės proskynos ir progresas (1) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. to riczkaParengė Andrius Šiuša. Aludės aplankymas

Žydinčių bulvių sapnai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pabaiga. Pradžia Nr. 9

2003

Vasario 26, trečiadienis

Ne moralinis dievas, o gamtinis, tasai dar senovės Egipte pastebėtas ir supoetintas, nėra tokia banalybė, kaip kad nūnai kitiems atrodo.

Plg. suros "Romėnai" 18 (19) pastraipą:

"Jis išleidžia gyvą iš mirusio ir mirusį iš gyvo; prikelia žemę po jos mirties. Taip ir jūs būsit išleidžiami!" (Dermės, ciklo dievas.)

Mūsų laikų dievas susiaurintas iki refleksijos. Be daugelio papildomų parametrų, plokščias kaip stiklinė architektūra, trapus, permatomas.

Tikras nususėlis.

(Meilė sode, pilnam vaisių, nėra tas pats kaip meilė girgždančioj lovoj...)

Koncentracijos ir daugiaplaniškumo problema.

Lietuviškos linksmybės

Įdomu, kad Argentinos lietuviai viešnamius buvo praminę rūtų darželiais.

Lošia, lošia kortom, paskui vienas atsistoja ir sako:

– Užteks! Einu į rūtų darželį.

Arba vyras žmonai:

– Moč, ar leisi vakare užeit į rūtų darželį?

Močia:

– Taigi, tik dvi dienos, kai buvai...

Kovo 7, penktadienis

Iš naujosios (?) žemaičių leksikos

Ručkė tokia – pas Vaitavičienę teisme.

– Na, tada aš jai daviau bristi.

– Ką reiškia "bristi"?

– Na, paleidau jukas.

– O kam?

– Gera širdelė, plika subinė.

– O ką tai reiškia?

– Gatvinė merga.

– Dienos ilgėja, telyčios didėja.

Ir t. t.

Kovo 10, pirmadienis

Scenelė

Senas vyriškis mėlynu švarku, pūstelėjęs dūmų į akis jaunai panelei, ima ją glamžyti ir taikosi bučiuoti rūmų fojė.

Toji:

– Ne, ne! Dievas viską mato!

Vyriškis (atsidusęs):

– Smalsus suskis!

Kovo 11, antradienis

Tai, kas kelia (beveik) nesveiką tūžmą

"Velnio nuotaka". Žmonės įsigeidė paversti tą roko operą prakeiktu miuziklu.

Žodžius rašiau 1972–1973 metais. V. Ganelino muzika jau buvo. Taigi – teko skaičiuoti skiemenis, balsius ir ilgumus. Lietuviškai jis nemokėjo.

Dabar žiūriu – kiek idiotiškų klaidų.

Didžiuma dainininkų (iš restoranų, naktinių klubų) – kalba baisi.

"Kinščikai" mokslus ėję Maskvoj. Jų pačių džiaugsmui: vėliau visai nereikėjo lietuvių kalbos. Įgarsindavo rusiškai.

Ir aš ten buvau – per barzdą varvėjo...

Šleikštuliai iš "aukso amžiaus": didieji pykinimai eina iš ten, verčia vidurius be degtinės. Ten, kur kiti didžiuojasi, aš pradedu žiaukčioti.

E. N. scenelė: vyras, gal mano amžiaus, pakelia mergšę (lyg lupt per sėdynę norėtų), paskui glaudžia, braukia jos sulenktos kojos pėda sau per šeriuotą skruostą. Maždaug:

– Vasara atėjo, šilta visur, vabalai skraidžioja...

Paskui paleidžia ją sumišusią ir uždeda skrybėlaitę ant galvos.

Donelaitiška elegancija.

Vienintelis geras daiktas, kurį pagarsino A. B., buvęs RS pirmininkas: Glavlite (iš tiesų tai Cenzūros komitetas) tarybiniais metais glaudėsi 700 draudžiamų skelbti temų ir dalykų registras (kn. "Basas per duženas").

Gerai, kad aš to nežinojau.

Tiesa, jis tada važinėjosi tarybine "Volga" (privilegijuotų sluoksnių SSRS mašina).

Antanas T.

Ketvertą kartų (bene nuo 1958-ųjų) sėdėjo kalėjime. Kai D., suredagavusi jo knygą, pasakė: "Jūs, atrodo, niekam neatleidote?", jis mestelėjo: "Kodėl turėčiau?"

Paradoksai: budeliai (arba jų vaikai) norėtų, kad aukos taptų gerais krikščionimis.

Lietuviai nėra susipykę su savo istorija (šiandien taip tvirtino viena ponia). Mus dažnai apninka jausmas – vaikų, kurių motina išprievartauta...

Kas gali kaltinti tėvą, kurio tuo metu jau nebuvo?

Pagieža iš silpnumo. Nuplėštosios garbės jausmas. Iš čia – dar didesni vėmuliai.

Kartais pagalvoju, jog mane tos mintys kamuoja dėl to, kad iš šešto aukšto kitapus Neries matau Tuskulėnus, buvusį parką, mūrą, kur po karo iš KGB atveždavo naktimis tardyti žmones. Pribaigdavo šūviu į pakaušį. Rasta tokių (atkasta) bene 700...

Agregoras, ataksija ir t. t. Kodėl kunigėliai jų neatšventina?

Federico García Lorca, "Cancion tonta"

Pažodžiui – pokvailė arba mulkio dainelė, o išversti be galo sunku. Radau ją Knuto Skujenieko daugiakalbėj Europos antologijoj.

        Mamá,
        Yo quiero ser de plata.

        Hijo,
        Tendras mucho frio.
        Ir t. t.

        Mama,
        noriu būt iš sidabro.

        Sūnau,
        tau bus labai šalta.

        Mama,
        noriu būt iš vandens.

        Sūnau,
        tau bus labai šalta.

        Mama,
        išsiuvinėk mane ant pagalvės.

        Gerai!
        Bemat!

Tokie trumpučiai vaikiški klausimai ir užuomina į pagalvę, siuvinėjimą, meilės raštą. Almohada – pagalvė, sielos fėja. Išsiuvinėk, išraštuok mane savo sielos fėjoj. Maždaug! Meilėj, savo gelmėj. Šit tau ir pokvailė dainelė!

Kovo 12, trečiadienis

Pavasaris ir visa Lietuva, anot Gino D., sėklinasi. Šiandien išgirdau apie hibridinius pomidorus.

Mediniai pomidorai (tokie išvestiniai medeliai), iš tėvo pomidoro ir motės pomidorienės. Vienai vadai. Tai kažkas panašaus į programinę įrangą. Skirtumas – į pomidorų genų inžineriją neįsiverši, neįsilauši.

Viskas vienam sezonui (įvesti genai ir jų apsauga).

Visi kiti apsiši... su savo genais!

Valgysite mus...

Regis, tas dedasi ir su žmonėmis.

Šekspyras (vienas?) žinojo, ką daro.

Iš "Ričardo III"

        Ir net pabaisoje bent krislą gailesčio surasi,
        O aš nė krislo neturiu.
        Vadinasi, nesu pabaisa.

Apie Dievą (vis iš naujo)

Mano mylimo Ingmaro Bergmano "Septintajame antspaude". Riteris, grįžęs iš Kryžiaus kalnų, nori įsitikinti Dievo buvimu.

Scena, kur kryžiuojama ragana. Jis žiūri į jos akis, jinai klausia: "Ką matai jose?"

Jis atsako:

– Begalinę tuštumą ir baimę.

Ji sako:

– Atsigręžk atgal. Ką ten matai?

– Tą patį.

Jau 1957 metais tasai žmogus (imituodamas viduramžius ir keldamas didžiuosius klausimus) suvokė, kad Dievo niekas nemato ir nematys. Negirdi ir negirdės.

Begalinis visatos šaltis savo beprasmišku gūdžiu atliepia į mūsų proto balsą.

Geriau Jo ieškoti aguonos grūdely, t. y. savo širdy, nei pasaulyje.

Lašas gailesčio, lašas meilės, geri darbai ir tyros mintys yra daugiau nei keturios pasaulio religijos.

Kelių maniakas

J. iš Grigiškių. Apytikriai mano amžiaus. 18 metų praleidęs kalėjimuos. Žudikas, žagintojas. Dabar amnestuotas (ar dėl sveikatos, ar dėl įstatymų)...

Verkia, seilėjasi, girdi, tėvas nežmoniškai mušęs... Apynasriu per galvą. Daug vaikų šeimoje, vaiką dar mažą bepročiu padaręs.

Viskas lyg ir tiesa, tačiau 2/3 vaikų pas mus andai taip buvo "auklėjami". Jeigu visi būtų žudę ir žaginę po to?

Bet rašau visa tai tik todėl, kad Korane (30 s., 28 (29)) ir kitur yra: "Jeigu Viešpats išvedė ką nors iš kelio, tai kas pajėgus grąžinti, t. y. atvesti į kelią? Nėr tokiam pagalbininkų!"

Ar tiesa, kad Dievas kai kuriuos žmones "stumteli specialiai"? Už ką?

Už tėvų ir protėvių klaidas? Čia prasideda klaikas.

Žmogaus džiaugsmas

Kasdieniai, maži, švarūs, beveik šventi darbeliai...

Jie pataiso sveikatą, nušviesina kaktą, ištiesina nugarą, sustiprina rankas.

Jie nutraukia valktį tau nuo akių, tirpina sniegą, išlaisvina Neries srovę iš ledo, jie parskraidina mažus pavasario paukštelius, suramina fabrikus ir lėktuvus.

Atkemša nematomus giedrėjimo butelius.

Kovo 13, ketvirtadienis

Iš kažin kokių senų tekstų – paguodos labui:

        Jei sutemsta šita naktis,
        Tai išauš ir kita diena,
        Ir niekas nesustabdys Viešpaties valios.

Pasikliaukite šitos dangiškos upės tekėjimu.

Raudonosios paklodės

Skamba beveik kaip raudonosios vėliavos. Ar brigados... Vasarą jos švytuodavo panery pro klevų žalumą. Paskui dingo. Ties tokiu negyvenamu dviaukščiu mūru. Kitados ten buvo valgykla, gėrėm su Danu Kaukėnu... Dabar vienos šiukšlės.

Ūmai – sujudimas, smėlis, išmesti iš rūsių patalai. Ir ta pati – raudona antklodė, vėliava...

Negi sugrįžo sovietai?

Vakare televizija parodė: benamis Juozas Gruodis Vileišio gatvėje Nr. (...) neatsargiai rūkė lovoje ir padegė namą...

Kokia galėjo būti lova žiemą, tokioje drėgmėje, šūdynėje be langų ir be durų.

O gyveno!

Žvėryno sentikiai

Atkakliausi žmonės iš rusų. Popas paprašė nudažyti cerkvės duris, langus etc. Sutarė dėl atlyginimo. Atliko darbus. Pinigų – nėr! Pagavo popą ir – bumbt, bumbt! Pritvatijo iš peties.

– Mokėk, s...ka! O dar šventu save laikai! Prie Dievo, o apsukinėji.

Jau esu rašęs, kad mano "bičas" sukūrė kalėdinių giesmių. Atliko (...). Kai užsiminė apie atlygį, buvo bjauriai aprėktas.

– Ar žinai, kad bažnyčia niekad niekam nemoka!? Bažnyčiai reikia aukot!

Bet nesimušė.

Svajonės –

turi slaptingą ir pavojingą savybę.

Ima ir išsipildo. Kažkas parašė:

– Dėl to turėkite vieną svajonę atsargai. Rezervinę.

Kokia ji galėtų būti? Nemirti? Nepasenti? Pakliūti į dangų? Ką nors padaryti, pastatyti, apgauti, suvedžioti?

Nė-ė... Beveik neturiu svajonių. Nekalbu apie tai.

Užuosti lauko žolių kvapą. Miško. Vandenžolių. Visą kvapų puokštę... Pristabdyti (tepalaukia) tą dieną, kurią rengia dinamiškos, dieviškos slinktys.

(Alach achbar, achbar Alach!)

Kaip Saša Levutas (disidentas iš M.) gydėsi nuo alkoholio.

Buvo gal 60. Po lagerių. Įprato kilnoti taurelę. Susirado daktarą, seną žydelį. Klausia:

– Ar yra būdas pasigydyt?

– Yra.

– Ką reikia daryti?

– Mažinti po truputį.

– Per kiek metų tada pagyčiau?

– Na per kokius trisdešimt...

Saša nusprendė, kad geriau gert negu gydytis... iki 90.

Daktarai –

skirstomi į tuos, kurie išsiurbia žmogų – vampyrai;

į tuos, kurie apšaukia, gąsdina (gydo siaubu);

į tuos, kurie žaidžia, guodžia, gudrauja...

Baisiausi, kurie žiūri, kaip išlupt pinigus.

Klasikinis žydo daktaro personažas seniai išnykęs.

Daktaras kaip artistas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 30 
14:39:23 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba