ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-08-06 nr. 759

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (85) • DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Užtrauktukas (39) • SIGITAS PARULSKIS. Bolševizmas (3) • SIGITAS GEDA. Baltų lelijų ženklaiVALDAS KILPYS. Minios žmogus (15) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (8) (20) • ROBERT S. WHITE. Mokslas – draugas ar priešas?SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Kvadrienalė ir nekaltas fundamentalizmasMYKOLAS KARČIAUSKAS. KrikštaiRAMŪNAS ČIČELIS. Dirbtinė kalba tebegyvaRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sGINTARAS BERESNEVIČIUS. Nedidelis prisipažinimasSIMON CARMIGGELT. Violetinė skarelėPaskirtos internetinių Šiaurės Atėnų skaitytojų nominacijos (40) • LAIŠKAI (338) • Šiaurės Atėnų piknikas (48) • Registracija į pikniką (67) •

Dirbtinė kalba tebegyva

RAMŪNAS ČIČELIS

[skaityti komentarus]

Liepos pabaigoje Vilniuje įvyko 90-asis pasaulio esperantininkų kongresas. Jis buvo skirtas pirmojo esperantininkų kongreso šimtmečiui. Per forumą, trukusį dešimt dienų, svarstytos esperanto kalbos perspektyvos. Į Lietuvą buvo atvykę per 2500 esperanto kalba bendraujančių žmonių iš daugiau nei 60 pasaulio valstybių. Svarbiausias šio renginio akcentas buvo esperantininkų kongreso istorija.

Kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo Doctor Esperanto, kuriuo naudojosi Liudvikas Zamenhofas, spausdindamas pirmąjį savo veikalą šia tema. Pažodžiui pseudonimas reiškia "daktaras, kuris tikisi". Balstogėje gyvenęs žydų okulistas Zamenhofas pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį išleido 1887 metais, po maždaug 10 metų trukusio darbo. Knyga vadinosi "Unua Libro". Pseudonimo būtinumą lėmė autoriaus tautybė.

Iš pradžių kalboje buvo apie tūkstantis šaknų, iš kurių buvo galima sudaryti dešimt dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalboje yra apie 15 000–20 000 šaknų, iš jų galima sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Esperanto kalbos akademija kontroliuoja esperanto raidos tendencijas. Per daugiau nei šimtą metų esperanto buvo vartojama įvairiausiems tikslams. Buvo laikotarpių (Stalino ir Hitlerio valdymo metais), kai ši kalba buvo uždrausta, jos vartotojai persekiojami. Pagrindinė esperanto leksikos dalis kuriama Vakarų Europos kalbų pagrindu, sintaksei ir morfologijai didelę įtaką turi slavų kalbos. Esperanto kalbos morfemos yra nekintamos ir gali būti beveik neribotai įtraukiamos į kitus žodžius, todėl esperanto turi daug bendro su izoliacinėmis kalbomis (pvz., kinų), o vidinė žodžių struktūra yra gimininga agliutinacinėms kalboms (pvz., suahelių ar japonų). Mokslininkai pažymi, kad daugelis Zamenhofo lingvistinių idėjų pralenkė tas, kurias vėliau paskelbė moderniosios lingvistikos kūrėjas struktūralistas Ferdinandas de Saussure’as. Įdomu tai, kad šio mokslininko brolis René de Saussure’as buvo esperantininkas.

Be pačios esperanto kalbos, per praėjusį šimtmetį vystėsi ir esperanto kalbos dialektai. Patys esperantininkai teigia, kad kai kada iš kalbėsenos galima atpažinti, iš kurios šalies kilęs esperantininkas. Nepaisant šių skirtumų, esperantininkai susikalba be didesnių sunkumų.

Esperanto kalba nėra vienintelė tarptautinė kalba. Dirbtinę tarptautinę kalbą mėgino kurti Platonas, Descartes’as, Newtonas, Leibnizas ir kiti mokslininkai. Iš viso pasaulinės kalbos kūrimo projektų būta daugiau nei 2000. Esperanto turi nemaža pranašumų, palyginti su kitomis dirbtinėmis kalbomis. Dar pats Zamenhofas turtino esperanto kalbą versdamas populiarius pasaulinės literatūros klasikos kūrinius, pvz.: Bibliją, Šekspyro kūrybą. Esama nuomonių, kad esperanto kalba nuo pat jos sukūrimo yra pakankamai gyva ir tinkama kasdien vartoti. Patys esperantininkai yra linkę manyti, kad Zamenhofas yra tik šios kalbos pradininkas, o kalba vėliau keitėsi pati, jos dirbtinumas tapo nebepastebimas. Esperanto pačių jos vartotojų koreguojama ir tobulinama.

Pirmiausia reikalaujama, kad tarptautinė dirbtinė kalba būtų lengva. Šis bruožas būdingas ir kitai šiuolaikinei tarptautinei dirbtinei kalbai. Ji vadinama interlingva. Ją 1951 metais sukūrė JAV lingvistų grupė, pasivadinusi IALA (International Auxiliary Language Association). Interlingva labai artima ispanų, portugalų, italų, prancūzų ir anglų kalboms. Ši kalba pirmiausia remiasi gramatikos ir leksikos universalijomis, būdingomis išvardytoms kalboms. Nors interlingva leidžiamos knygos, žurnalai, sukurta interneto svetainė, ji toli gražu nėra tiek paplitusi kiek esperanto.

Stipriausia konkurentė esperanto kalbai, be abejo, yra anglų kalba. Jos savaiminis įsigalėjimas pasaulyje rodo, kad viena tarptautinė kalba yra labai reikalinga. Tačiau nesunku pastebėti, kad anglų kalba neretam vartotojui yra tiesiog per sunki: jos rašyba labai skiriasi nuo tarimo, žodynas labai sinonimiškas ir polisemiškas. Abejonių kelia ir anglų kalbos, atrodytų, beribis paplitimas. Ne vienas lietuvis, keliavęs po įvairias, ne vien Europos, šalis, pažymi, kad anglų kalba susikalbėti neretai įmanoma tik didesniuose viešbučiuose, prekybos centruose ir oro uostuose. Kitose įstaigose vyrauja nacionalinės kalbos.

Nepaisant gana plataus esperanto kalbos vartojimo, ne vienas lingvistas abejoja tarptautinės kalbos idėja. Tarptautinė kalba gali būti arba visai nauja, sukurta iš naujų garsinių lyčių, arba jau esamų kalbų junginys, kaip esperanto. Pirmuoju atveju tarptautinė kalba neįmanoma, nes joks individas nesukurs naujų garsinių lyčių visoms sąvokoms žymėti. Lieka tik galimybė remtis jau esamomis kalbomis, iš jų sudaryti vieną telkinį. Ne vienas mokslininkas pažymi, kad tokia kalba visada bus skurdžių formų, dirbtinio stiliaus reiškinys. Joks individas niekada nesukurs tokių turiningų ir įvairių formų, kokių yra sukūrusi istorija natūraliai atsiradusiose kalbose. Esperanto kalbos gyvavimo šimtmetis, mokslininkų nuomone, yra per trumpas laikotarpis natūraliai išsivystyti šiai kalbai. Tokia kalba galima išreikšti tik apibendrintas mintis be subtilesnių atspalvių. Jos vartojimo sritys, pasak kritikų, taip pat yra ribotos. Tarptautinės kalbos šalininkai į kalbą žiūri kaip į ženklų sistemą, kurią galima keisti, tvarkyti ir taip sudaryti naują kalbą. Tačiau kalba yra tautos mąstysenos išraiška, kiekviename žodyje glūdi daikto vaizdas. Kalba turi savo imanentinius dėsnius ir logiką. Esperanto kalbos kritikai teigia, kad jai trūksta vidinės logikos, keičiant galūnes ir priesagas žodžiai paverčiami šifru, kurį tereikia išmokti.

Dirbtines kalbas nuo tautinių skiria ir požiūris į raides bei garsus. Dirbtinės kalbos iš esmės yra raidinės, tautinės – garsinės. Tautinės kalbos garsus paverčia raidėmis, o dirbtinės – atvirkščiai. Pasak kritikų, esperanto kūrėjai negalėjo imti garsinių žodžių ir juos kaityti, nes turbūt nėra nė vieno garso, kurį visos tautos ištartų vienodai. Žodžių tarimą iš tarptautinės kalbos kūrimo reikia būtinai išskirti. Tuomet lieka parašyti žodžiai arba žodžių schemos, kurias galima perdirbti ir tik jau perdirbtas tarti. Bet šitas tarimas taip pat negali būti išrastas. Dirbtinių kalbų kūrėjai yra priversti kiekvienos raidės tarimą skolintis iš kurios nors tautos. Taigi tarptautinė kalba fonetikos atžvilgiu virsta tikru chaosu, ir apie žodžio melodiją čia negali būti nė kalbos. Jei tarsena yra pasisavinama iš vienos tautos, tuomet dirbtinėms raidžių lytims netinka gyvos garsų lytys, o tai sukuria vidinę kalbos disharmoniją.

Esperantininkai į šiuos kritikų teiginius atsako gana paprastai. Pasak jų, esperanto kalba šiuo metu (ne sukūrimo laikotarpiu) turi tokias pat išraiškos galimybes kaip ir kitos pasaulio kalbos. Be to, esperanto kalba turi neginčijamų pranašumų. Tai – nesudėtingas tarimas ir paprasta gramatika. Kai kurie esperantininkai nori, kad esperanto taptų "antrąja kalba" po gimtosios. Tačiau pagrindinis esperantininkų tikslas – susipažinti su naujais žmonėmis, pažinti kitų šalių kultūras. Šiems tikslams esperanto yra pakankamai išsivysčiusi, turtinga kalba.

1954 metais UNESCO Generalinė asamblėja pripažino, kad esperanto kalbos pasiekimai atitinka UNESCO tikslus ir idealus, tarp UNESCO ir Visuotinės esperanto asociacijos buvo užmegzti konsultaciniai santykiai. 1977 metais UNESCO generalinis direktorius Amadou-Mahtar M’Bow pasakė kalbą 62-ojo pasaulio esperantininkų kongreso atidarymo ceremonijoje, o 1985 metais Generalinė asamblėja paragino UNESCO priklausančias šalis ir tarptautines organizacijas plėtoti esperanto kalbos mokymą mokyklose ir vartoti ją tarptautiniuose reikaluose. Visuotinė esperanto asociacija taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF, Europos Taryboje, Amerikos valstybių organizacijoje ir Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje.

1996 metų liepos 20 dieną Prahoje esperantininkai paskelbė manifestą. Pasaulinio sąjūdžio už esperanto kalbos išplatinimą dalyviai manifestu kreipėsi į visas vyriausybes, tarptautines organizacijas ir visus geros valios žmones, norėdami pareikšti savo ketinimus ir kviesdami kiekvieną organizaciją ir žmogų paremti esperantininkus siekiant manifeste išdėstytų tikslų. Pagrindiniai esperantininkų tikslai yra demokratija, auklėjimas ne viena kultūra, pedagoginis efektyvumas, daugiakalbystė, kalbų teisės ir jų įvairovė. Pasak esperantininkų, kalbų nelygybė sukelia diskriminaciją visais bendravimo lygmenimis, auklėjimas bet kuria etnine kalba yra susietas su tam tikru požiūriu į pasaulį. Todėl esperantininkai pasisako už demokratišką bendravimą ir supažindinimą su daugeliu kultūrų. Esperantininkų įsitikinimu, etninių kalbų sudėtingumas visuomet liks kliūtimi daugeliui besimokančiųjų. Prahos manifesto autoriai siekia efektyvaus kalbų mokymo ir galimybės tobulai išmokti antrąją kalbą ir ją vartoti bendraujant. Be to, esperantininkai pasisako už kalbų lygiateisiškumą ir įvairovę. Šiuo metu labai skirtinga atskirų kalbų galia panaikina lygių kalbų teisių garantijas. Svarbiausias esperantininkų teiginys yra tas, kad vien tautinių kalbų vartojimas neišvengiamai sukelia kliūtis saviraiškos, bendravimo laisvei.

Esama nemažai esperantininkų, nuo gimimo kalbančių šia kalba. Tokie kūdikiai gimsta šeimose, kuriose abu tėvai gana dažnai kasdieniame gyvenime vartoja esperanto kalbą. Tokie vaikai nuo gimimo mokosi ne tik esperanto, bet ir savo gimtosios šalies kalbos. Tokio mokymosi rezultatas yra vaiko dvikalbystė. Leidinio "La Ethologue", kuriame pateikta statistinė informacija apie maždaug 7000 kalbų, duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 2000 žmonių, kurie nuo ankstyvos vaikystės kalba esperantiškai.

Mokslininkų nuomonė apie esperanto mokymąsi nuo gimimo yra įvairi. Daugelis esperantininkų mano, kad tai naudinga esperanto kalbai. Kai kurie esperantininkai savo vaikų šios kalbos nuo gimimo nemoko, kad vaikai turėtų galimybę patys nuspręsti, ar jie nori mokėti esperanto.

Apie 1920 metus pirmasis savo vaikus nuo gimimo esperanto kalbos pradėjo mokyti britas Montagu Butleris. Dabar vyksta įvairūs renginiai, skirti nuo gimimo kalbantiems esperantiškai, esama jiems skirtų klubų.

Praėjusiais metais leidykla "Alma littera" išleido knygą "Krikščionybė ir esperanto". Joje vyskupas Karelas Otčenašekas teigia, kad "viena svarbiausių užduočių, iškeltų Vatikano II visuotinio Bažnyčios susirinkimo, yra naujoji evangelizacijos koncepcija – dialogas su visu pasauliu". Pasak vyskupo, šiam dialogui esperantininkai turi puikią priemonę – savo kalbą. Ji yra neutrali, nieko neišaukština ir nieko nepažemina. Minėtoje knygoje esperanto kalbos šalininkai aptaria galimą Bažnyčios vaidmenį pasitelkus esperanto kalbą suvienyti šiuolaikinę daugiakalbę katalikų bendruomenę, padėti tikintiesiems įveikti juos skiriančius kalbos barjerus. Apžvelgdami kalbų ir vertimo problemas išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, esperantininkai atkreipia dėmesį į galimybę esperanto paversti Europos Sąjungos darbo kalba.

Nemažai universitetų esperanto kalbą yra įtraukę į lingvistikos kursą. Kai kuriose aukštosiose mokyklose ji yra atskiras studijų dalykas. Ypač pažymėtinas Budapešto Eötvös Lorand universitetas, suteikiantis esperanto kalbos diplomą. Be to, minėtinas ir Poznanės universitetas, suteikiantis interlingvistikos studijų programos diplomą. JAV šiuolaikinių kalbų asociacijos bibliografai kasmet įregistruoja daugiau nei 300 mokslinių publikacijų apie esperanto kalbą. Didžiosios Britanijos esperantininkų sąjungos biblioteka turi daugiau nei 20 000 leidinių esperanto kalba.

Lietuvoje esperanto kalba dėstoma Šiaulių universitete. Į jos kursą įtrauktas esperanto šnekamosios kalbos įgūdžių formavimas, esperanto kalbos gramatika ir vertimai bei originali kūryba.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
14:38:55 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba