ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-08-06 nr. 759

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (85) • DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Užtrauktukas (39) • SIGITAS PARULSKIS. Bolševizmas (3) • SIGITAS GEDA. Baltų lelijų ženklaiVALDAS KILPYS. Minios žmogus (15) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (8) (20) • ROBERT S. WHITE. Mokslas – draugas ar priešas?SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Kvadrienalė ir nekaltas fundamentalizmasMYKOLAS KARČIAUSKAS. KrikštaiRAMŪNAS ČIČELIS. Dirbtinė kalba tebegyvaRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sGINTARAS BERESNEVIČIUS. Nedidelis prisipažinimasSIMON CARMIGGELT. Violetinė skarelėPaskirtos internetinių Šiaurės Atėnų skaitytojų nominacijos (40) • LAIŠKAI (338) • Šiaurės Atėnų piknikas (48) • Registracija į pikniką (67) •

Bolševizmas

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]

Bolševikai, Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija, susidarė tos partijos II suvažiavime 1903 metais, kai partija suskilo į daugumą (rus. bolšinstvo) ir mažumą (menšinstvo), t. y. menševikus. Daugumos atstovai bolševikai 1917 metais parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo Leninas. Dažnai bolševikais niekinamai vadinami komunistai, ypač Sovietų Rusijos ir SSRS.

Tokios žodyno žinios.

O štai ką praneša ne knyginė, bet stebėjimais paremta tikrovė: dėl politinio korektiškumo apie tai nenorima garsiai kalbėti, bet Lietuvoje taip pat (ir jau senokai) įsigalėjęs bolševizmas, traktuojant šį terminą pirmine prasme (bolšinstvo). Ypač tai matyti lietuviškose televizijose (visose, nebent suteikiant keletą išimčių LTV).

Pavyzdžiui, politikai – jie nuolat ką nors matuojasi. T. y. nuolat išsitraukia visų akivaizdoje ir tvirtina, kad jo yra didesnis: reitingas, sąžiningumas, kompetentingumas, dar kažkas. Bet didesnis. Ir viešai rodomas. Be abejo, taip daryti juos verčia žurnalistai. Tačiau pastarieji, persekiodami politikus, be jokios abejonės, tai daro ne dėl tautos gerovės ar visuomenės sveikatos. Ne, jie lenda į politikų apatinius tik dėl skandalo, dėl triukšmo, dėl tiražo, dėl pinigų. Ypač tai gerai matyti, kai skandalingieji įvykiai vėliau staiga dingsta iš arenos, apie juos nieko neberašoma, nekaltai apšmeižtų (nors ar gali būti politikas visiškai nekaltas – hamletiškas klausimas) niekas neatsiprašo ir panašiai. Nieko nepadarysi, politikai bene labiausiai bolševizmą, t. y. daugumos skonį ir nuomonę, ginantys subjektai. Štai už tai jie ir gauna.

Labai įdomus per LTV rodomo "Klausimėlio" fenomenas: neapleidžia įtarimas, kad daugelis tos laidos respondentų yra labai gudrūs pokštininkai. Jie šneka kvailystes tyčia, nes žino, kad jeigu tavo atsakymas bus teisingas, tavęs neparodys televizija. Ir reikia pasakyti kuo didesnę kvailystę, nes konkurencija, kiek teko pastebėti, auga. Jeigu tai klaidingas spėjimas ir bent dalis tos laidos dalyvių kalba nuoširdžiai, tada jau galima skelbti lietuvių tautos išsigimimą. O laidą – uždrausti, nes nuodėmė juoktis iš protiškai atsilikusių žmonių.

Dar vienas įdomus dalykas – televizijoje visi žvaigždės. TV vedėjas X apie kitą TV vedėją sako: štai televizijos žvaigždė Y atostogavo ten ir ten. Jis žino, kad savo laidoje X jį taip pat tituluos žvaigžde. Ir tos žvaigždės (dažniausiai kažkokie silpnapročiai obskurantai) moko mus, kaip gyventi, ką valgyti, kaip rengtis, kuo žavėtis. Jų skonis – bolševikinis. Štai viena vedėja (be abejo, žvaigždė) išsproginusi akis šaukia iš ekrano: skubėkite į Vilniaus gatves, jomis vaikšto Holivudo žvaigždė, ir jums gali nusišypsoti laimė!

Iš tikrųjų būdami pagalbinis personalas (tarpinė grandis tarp informacijos ir jos gavėjo) dabar TV vedėjai tapo lokaliniais dievukais. Išsipildė Lenino svajonė – kiekviena virėja gali valdyti valstybę (iš televizijos į politiką – tik vienas žingsnis, nes televizija ir yra tikroji, didžioji, galutinė politika).

Apie kokią nors nusmurgusią Lietuvos "popso" grupę trimituojama, kad tai "visos Lietuvos numylėtiniai". Taip negalima. Tai bjauriausia diskriminacija, nes yra menševikai, kuriems ta grupė paprasčiausiai kokti arba net neegzistuoja. O mažuma, kad ir kaip daugumai nepatiktų, irgi turi savo teises.

Anksčiau dar būdavo diskusijų apie kultūros laidas. Dabar jau niekas apie tai nebediskutuoja, džiaugiasi, kad apskritai kas nors dar ten yra. Kita vertus, tai nėra kultūros laidų problema, jų skaičius neturi didesnės reikšmės, paprasčiausiai kyla televizijos laidų apskritai (ypač jų vedėjų) kultūringumo lygio problema, kitaip tariant – elementaraus civilizuotumo problema.

Visos laidos (ypač dabar, vasarą) tik apie kopuliaciją: įsijunk kokį nori kanalą, ten būtinai kokie nors silpnapročiai samprotauja apie "santykius". Du vaikinai apžiūrinėja vieną merginą ir vėliau abu konkuruoja, kuris ją parsigriaus. Paskui (o gal tai jau kita laida) dvi merginos "kaunasi" dėl vaikino. Nežinau, ar pati sueities scena rodoma, neturiu kantrybės stebėti. Manau, kad jeigu dar nerodo, tai greitai rodys.

Anksčiau būdavo šnekama, kad lietuviai nemoka natūraliai elgtis prieš kamerą. Dabar visi jau išmoko. Ir staiga paaiškėjo, kad drovumas – didelė vertybė, kurią televizija sunaikino galutinai. Visi taip išmoko kalbėti, kad net neužsikirsdami putojasi apie jausmus, skausmus, intymiausias artimojo ir savo įrangos detales. Gerai, kad kartais dar parodomi dokumentiniai filmai iš gyvūnijos pasaulio – tie bent nešneka.

G. Orwello romane "1984-ieji" valdžia pasitelkusi televiziją keitė praeitį taip, kaip jai buvo patogu. Šiuolaikinė televizija keičia dabartį (nuolatiniai "realybės šou" yra ne kas kita, kaip tikrovės falsifikavimas, dabartinės, šaunios, "cool" elgsenos, naujų "bolševikinių" papročių formavimas), keičia taip, kaip patogu bolševikams, t. y. daugumai. Todėl jeigu esi menševikas, tylėk, tuomet, anot senovės romėnų, būsi filosofas.

Šis dviratis jau seniai išrastas, pavyzdžiui, vokietis P. Sloterdijkas daugiau nei prieš dvidešimtį metų rašė: "Gyvename pasaulyje, kuris nepagrįstai suvienodina daktus, kuris formuoja iškreiptą sampratą, kad viskas yra vienoda ir lygiavertiška (pseudoekvivalentai), ir tuo būdu skatina dvasinę dezintegraciją ir abejingumą, padaro žmones nesugebančius skirti tai, kas teisinga ir neteisinga, svarbu ir nesvarbu, produktyvu ir destruktyvu, įpratina juos į viską žiūrėti vienodai". Teorijos ir lieka teorijomis, baisiausia, kai matai, kad jos virsta tikrove, ir tu šioje tikrovėje turi gyventi.

Bėda ne ta, kad mažuma, t. y. menševikai, neturi ką žiūrėti arba tai, ką rodo, yra pornografija. Nepatinka – nežiūrėk. Bet juk yra tie, kuriems patinka, kurie žiūri, kurie auklėjami šio mėšlo, ir jų – dauguma. Baisiausia, kad televizija, nuolatos, be jokio saiko, be jokio skonio kriterijų pataikaudama bolševikiniam, t. y. masiniam, o tai reiškia – jokiam, skoniui, auklėja ir ugdo idiotą, kuris renka valdžią, ir visa tai iškilmingai vadinama demokratija, viešumu.

Pasirodo, už laisvę tenka mokėti ne žuvusiųjų krauju, o gyvųjų, "paveldėtojų" išsigimimu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


103859. :-) 2007-12-03 00:00
Nuostabu

117873. birute :-) 2008-05-20 22:04
kritiskai pajuokiama vartotjiska visuomene, kuri tik ir nori paklusti daugumai. taciau mano manymu kartais "bolsevikams" reikia atkriepti demesi ir i mazumas.

Rodoma versija 28 iš 29 
14:38:54 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba