ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-08-06 nr. 759

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (85) • DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Užtrauktukas (39) • SIGITAS PARULSKIS. Bolševizmas (3) • SIGITAS GEDA. Baltų lelijų ženklaiVALDAS KILPYS. Minios žmogus (15) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (8) (20) • ROBERT S. WHITE. Mokslas – draugas ar priešas?SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Kvadrienalė ir nekaltas fundamentalizmasMYKOLAS KARČIAUSKAS. KrikštaiRAMŪNAS ČIČELIS. Dirbtinė kalba tebegyvaRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sGINTARAS BERESNEVIČIUS. Nedidelis prisipažinimasSIMON CARMIGGELT. Violetinė skarelėPaskirtos internetinių Šiaurės Atėnų skaitytojų nominacijos (40) • LAIŠKAI (338) • Šiaurės Atėnų piknikas (48) • Registracija į pikniką (67) •

Karalienės sekretai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 14

2003

Laisvas menas

Iš tikrųjų – tai niekai. Anksčiau žmonės jeigu dainuodavo partizanų dainas, tai iš vidaus ėjo didelis skausmas. Tai, kas užgniaužta, nutylėta. Svarbus pranešimas ir sykiu – apeigos. Nebijau parašyti – prieš būsimą veiksmą, žygį, veiklą.

Ir taip visur. Ir darbo, ir meilės dainos. Laisva – tai beveik be jokių įsipareigojimų. Gali būti, gali nebūti. Gal taip, o gal ne.

Laisva – palaida. Nieko nenoriu pasakyti, nes neturiu ką pasakyti. Svarbu – reikštis, ką nors rodyti, galbūt kas nors nustebs: o, to dar nemačiau!

Pavyzdžiui, drugelio, ištatuiruoto ant sėdmenų. Senovinis menas nebuvo laisvas, buvo apeiginis. Žmogus įsipareigojęs kosminei būčiai. Dievams. Laikėsi taisyklių. Koks ritualas be taisyklių, be simbolių, be dermės, be ekstazės?

Dabar jau viskas pliauškalai.

Neravai –

šitame krašte (šiapus ir anapus Nemuno) pasikartoja kaimovardis Neravai.

Betgi yra ir posakis:

"Žiūri kaip Neravai ant kirmėlės" (į kirmėlę). Ką tai galėtų reikšti?

Jeigu apie anuos Neravus, kurie važiuojant į Lazdijus, tai gal ir aiškiau.

Ten tarp ežerų labai aukštų kalnų būta.

Dar mano vaikystėje vyrai, važiuojantys pro Neravų kalnus, turėdavo vežimų ratus pririšti, kad nenulėktų.

Pagalius kišdavo.

Paskui naują plentą vesdami, kalnus lygindami žmonės ir pakilimą, ir nuolydį smarkiai apmažino...

Taigi, įmanomas daiktas, kad posakis reiškė žiūrėjimą iš aukštai.

Tai yra labai jau išdidų žiūrėjimą.

Į kitus – kaip į kirmėles.

Taip žiūrėdavo (10 metų? 12?) mūsų Tatulis mieliausias. Kai netenka postų, tada jis ir protingesnis, ir drąsesnis. Pariečia uodegą, kitaip sakant.

Yra žmonių, protingų, išmoningų, kurių prie valdžios per patrankos šūvį neįmanoma prileisti.

Magija

Eimuntas N. (apie K. D.):

– Akmenį reikia užsiūti.

– Kaip?

– Raudonai dažytu siūlu.

– Kuriam velniui?

– Kad nekuoktelėtum antrąkart... Prieš tai gerai jį paglosčius.

– O dar prieš tai?

– Duoti su botagu per snukį.

– Kuriam galui?

– O ko toksai kietas.

Tikrasis dievas vis dar baudžia

Kenos stotelėje užlijus perkūnas trenkė į Okranskienę ir Jackaitienę. Abi ėjo po skėčiu. Vis vien. Nieko nepaisė.

Vienai – į papus, kitai – į šlaunį.

Vieną papą reikėjo nupjauti, šlaunis pati pagijo.

Žaibai žino, ką darą! (Iš laisvojo laikraščio.)

Apie J. Paleckį (senelį)

Turėjo gerų minčių, bet niekad nesugebėjo jų apginti. Viename suvažiavime labai ilgai kalbėjo, net tris sykius apsiverkė...

Sakė:

– Jeigu Lietuvos inteligentai nesupras, kad reikia statyti komunizmą, tai jos laukia Čečėnijos likimas.

Tuo jis skyrėsi nuo kietakakčio Sniečkaus. Svarbiausias jo nuopelnas: 1940 metais parvežė Stalino saulę. (Sniečkus čia buvo tik vertėjas.)

(Polit. rezistent. tyrimų centras)

Lietuvoje jau šeštokai ir šeštokės pagal švedišką lytinio švietimo programą mokosi, kaip taisyklingai atlikti lytinį aktą.

Dėl to labai supyko. Kardinolas. Priminė ministrui, kas yra lytiškumas. Be to, pasakė, "dėvėtų drabužių bumas Lietuvoje jau praeina".

Birželio 15, sekmadienis

Suroje "Pakopos" rašoma, kad angelai ir dvasia (siela?) kopia į dangų laiptais dieną, kurios ilgis penkiasdešimt tūkstančių metų...

Tuos, kurie nusidėjėliai, angelai griebia už skalpų ir meta į ugnį. Jie – ugniabuviai.

Betgi apie skalpą. Lietuviškai nėra gero žodžio. "Čiupryna" visai ne tas, ir simbolikos neturi.

Plaukų kuokštas ant pakaušio. Pro pakaušį išeinanti žmogaus dvasia (siela).

Skalpų medžioklė ne šiaip dalykas – sielų medžioklė. Be skalpo likęs – besielis. Tai pas indėnus.

Mūsų laikais plikai skutantys galvas (skustagalviai) pasąmoningai – saugosi ir nuo Dievo, ir nuo šėtono. Didžiuma – niekuo netiki.

Žmonės, besivaikantys madų, visad pakliūva į kokius nors simbolinius spąstus.

        Oi tu, Dieve, visko pilnas,
        Kur padėjai plikio vilnas?

Plaukų pynimas į kasą, kasas ar kaseles – irgi prie to paties. Prie tam tikrų pataikymų bei nepataikymų.

O perukai? Kompensacija.

Senieji papročiai

Jeigu žmogus išeina iš namų, tai užkiša už durų šluotą. Jonas dar ir dabar taip daro. Šįryt atbėgo įraudęs.

– Ar nematei, kas many ieškojo?

– O kur tu buvai?

– Į Žiogelius važiavau. Grįžtu, šluota ištraukta!

O mano oranžinė su auksinėm posparnėm zylė viena vaikšto po kiemą. Net šuo jai – grybo vietoje. Tarsi klausdama:

– O kas tu toks? Greitai išvažiuosi, kiemas bus mano. Tiek žolės, tiek žydinčių padangės lubinų.

Ar čia iš erezijų?

Perskaičiau viename tantristų rašte (o buvau skaitęs ir prieš 30 metų, bet tada nesuvedžiau galų...).

Dulkintis poroje – beveik kas medituoti dviem.

Prilygsta.

Tada suprantamesnė ir Tibeto vienuoliukų praktika – išsirengus trintis šonais naktimis po šešiasdešimt.

Visuotinė meditacija.

Seniai rašiau, kad geriausia būtų milijardinė, pasaulinė visos žemės žmonių sinchroniška kopuliacija... Gal kas nors atsibustų visatoje?

Tiesą sakant, kažkas panašaus ir vyksta. Nėr labai sunku apskaičiuoti, kiek aktų gali vykti vienu metu visuose kraštuose. Bent jau vidutiniškai.

Bent – meditacija! Bent ekstazės! Gerai, jei valdžia nesikiša.

        Ir zuikienė iš Vyžūnų
        Leido mokslan savo sūnų

("Zuikis Puikis" – E. M. knyga vaikams, o metras tas pats kaip "Dvidešimto pavasario"...

Iš tiesų tai K. Binkio prieškarinių sodžiaus poemų metras. Tamošius Bekepuris labai tiko šeštajam lietuvių poezijos dešimtmečiui.)

Tai, ką žmonės pamiršo. N. Chruščiovo laikų anekdotai

Jurijus Černyčenka, su kuriuo 1987 metais buvome Suomijoje, pasakojo, kad draugavo su Chruščiovo žentu, rašytoju K. Šmeliovu. Šis buvo vedęs Nikitos įdukrą.

Pasak Šmeliovo, Nikita buvo tikras anekdotas. Ir jo elgesys.

Pavyzdžiui, atvažiuoja Chruščiovas pas juos į svečius. Paruošti iškilmingi pietūs. Nikita ima pasakoti:

– Štai atvažiavo pas mane akademikas Lysenka ir sako, kad žmonės verčiasi sunkiai, o žydai išvedė tokias muses. Drozofilai vadinasi...

Šeima ima jį atkalbinėti, kad žydai čia niekuo dėti. Musės – ne drambliai ir t. t.

Chruščiovo sprandas vis rausta, rausta. Tada ūmai ima daužyti kumščiu į stalą:

– Sunaikinti visus žydus drozofilus. Sunaikinsiu visus žydus drozofilus!..

Buvo prasčiokas, stačiokas, net vidurinės nebaigęs. Be galo šiurkštus. Kalbėdavo maždaug taip iš tribūnos:

– Jie (kapitalistai) cypia, kai mes ką užpuolame, bet jeigu jie dar cypaus, tai mes padarysime taip, kad nebūtų kam net cyptelėti!

To meto būdingi anekdotai buvę:

– Ar galima pavyti ir pralenkti Ameriką?

– Galima, bet nereikia.

– Kodėl nereikia?

– Matot, jeigu aplenksime ir bėgsime pirma traukinio, tai jie pamatys mūsų pliką užpakalį.

Taip atsirado serijos "Armėnų radijas" ir "Apie Čiapajevą". Armėnai prisiekinėja, kad nė vienas "Radijo" anekdotas neatsiradęs Jerevane. Visi jie sukurti Maskvoje. Kiti netgi tvirtina, kad KGB skyriuose, kurie stengėsi sukompromituoti Chruščiovą. Galop Nikita pravirto. Jo anūkas papasakojo apie tai anekdotišką daiktą.

Nikita nežinojęs, kad jis jau nebe pirmasis...

– Tai ką? Nikita Sergejevičius nuo šiol ne Chruščiovas?

Anekdotai apie čiukčius atsiradę vėliau. Irgi ne jokių čiukčių. Jurijus Rytcheu, rašytojas, gimęs Anadyre, pasakojo, kad nencams tada buvo būdingi tokie anekdotai:

Nencė atveda pas gydytoją nencuką.

– Daktare, jis nevalgo mėsos!

Daktaras:

– Kodėl?

Patikrina dantis.

– O anksčiau valgė?

Nencė:

– Žinoma, valgė.

Daktaras:

– Ir dantis turi, ir paaugęs... Tai kaip jis pradėjo nevalgyti?

– Pirmiausia elnienos.

– O paskui?

– Paskui jautienos.

– Kodėl?

– Kad nėra.

Iš serijos "Apie Čiapajevą":

Petka:

– Vasilijau Ivanovičiau...

Čiapajevas:

– Na ko?

Petka:

– Visi žmonės kalba, kad jūs žydas...

Čiapajevas:

– Matai, Petka... (Ilgai trunkantis juokas.)

Chruščiovui dingus iš arenos, turėjo būti koks nors herojus. Tuščios vietos nelieka. Be to, 1964 metais pasirodė atnaujinta filmo apie Čiapajevą versija.

Serija, kur veikia kinai.

Klausimas:

– Ar gali pasaulis mirti iš bado?

– Taip. Gali.

– Kaip ir kada?

– Jeigu visi kinai pradės valgyti šaukštais.

Chruščiovas Amerikoje.

Giriasi uždavęs Eizenhaueriui klausimą, į kurį tas nepajėgė atsakyti.

– Kas išeitų mano tėvo sūnus, bet ne Chruščiovas?

Grįžęs to paties paklausė politbiuro.

– Kas jums išeina jūsų tėvo sūnus, bet ne jūs?

Kosyginas:

– Mano brolis.

– Bravo!

Chruščiovas čia pat paskambino Eizenhaueriui:

– Matai, mano tėvo sūnus, bet ne Chruščiovas yra Kosygino brolis... O tu nežinojai...

Birželio 16, pirmadienis

– Ar galima surasti adatą šieno kupetoje?

Pati atsiranda!

Šįryt žmogus iš Raudondvario, socialdemokratas Bielinis, pasakojo, kaip Sąjūdžio metais važinėjęs po Rusiją – prašė Rusijos demokratų užtarti Lietuvos reikalus. Maskvoj, Leningrade. Ir jam gerai sekėsi. Rodos, Donecke pakliuvo į fabriką, pradėjo mitinguot, o sargai norėjo atimti dokumentus. Tada rusės darbininkės apstumdė tuos sargus sakydamos:

– Traukitės, kagėbistai! (O Bieliniui) Nemanykite, kad visi rusai okupantai!

Lvove dar gražiau. Po mitingo priėjo senas ukrainietis ir pasakė, kad lageryje geriausias jo draugas buvo lietuvis, pavarde Laugalaitis... Ar negalėtumėt padėti jį surast.

Bielinis iš karto sušukęs:

– Taigi iš mano sodžiaus! Prie Raudondvario!

Grįžo, surado, deja, Laugalaitis jau buvo paliegęs. Per daug "pylė į lempą" ir numirė.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
14:38:53 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba