ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-12 nr. 920

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KAZYS SAJA. Robinzonas (53) • BARBARA BROWN TAYLOR. Mobiliojo telefono sakramentas (2) • Sekmadienio postilė (4) • ROLANDAS KAUŠAS. Su meile – Voltaire’ui (67) • KOSTAS POŠKUS. Soldafoniška tema (18) • VILIUS STAKĖNAS. Sunkios durys, sunkus ryšulėlisSIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (53) • AISTĖ LAISONAITĖ. Miniatiūros (14) • POVILAS ŠKLĖRIUS. Eilės (7) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Muziejiniai etiudai (2) (11) • Priverstinė kultūraEUGENIJUS ALIŠANKA. Kaip įveikti banalybę (4) • Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti (2) • Pro Perkūno namus – kur vaikams gera (11) • Meno streiko bienalė (4) • mes ginkluojamės Amūro strėlėmis ir lankais (613) • 2008 m. gruodžio 19 d. Nr. 47 (921) turinys (8) •

Sunkios durys, sunkus ryšulėlis

VILIUS STAKĖNAS

[skaityti komentarus]

Durys juodos, aukštos, storos ir sunkios. Lengvai stumteliu, nepasiduoda, švysteli mintis – užrakintos. Bet jos veriasi. Už jų – dar vienos durys: juodos, aukštos, storos ir sunkios. Jeigu ne užrašas „Stumti“, dėl tų durų juodumo ir sunkumo pasijustum nepageidaujamas įsibrovėlis. Tačiau užrašas padrąsina, ir aš veriu duris, o pro jas patenku į apytamsę erdvę.

Stalino epochos pastatų aukštumas – valstybės galios simbolis. Valstybės galia neregimais paukščiais sklandė aukštų kambarių apyblandose, akylai stebėdama mirtingųjų judesius, ir pagal savo užgaidas rinkosi aukas. Dabar jų nebėra, o tose pačiose apyblandose glaudžiasi prisiminimai tų, kuriuos valstybės galia lepino ar geležiniais nagais gniaužė. Akimirką įsivaizduoju dulkinuose užkaboriuose dūlančius paukščių griaučius: kitados gąsdinę, jie nusilpo ir nugaišo iš bado.

Buvusiuose KGB rūmuose dabar Ypatingasis archyvas, teismo ir kitokios įstaigos. Budėtojų kabinos prie plačių aukštų laiptų tebėra, tačiau jose – nebe rūstūs sargybiniai, aštriais žvilgsniais varstantys lankytojus. Vienoje jų mergina skaito knygą, kitoje – vyriškis žiūri televizorių. Praeiviai jiems nerūpi.

Ko aš ieškau tuose rūmuose, kurių architektai koridorius ir kambarius suplanavo tokius aukštus, kad žmonės juose nė akimirkos nepamirštų esą ne vieni, kad viršum jų – nepermaldaujama valstybės galia? Savo motinos jaunystės pėdsakų.

Randu juos. Jie surinkti ir susegti į du bylos tomus. Bylų viršeliai – minkšto rusvo kartono, o puslapiai, prirašyti violetiniu rašalu, primena bekrauję seno ir beveik užgesusio žmogaus odą. Tačiau nenoriu tokiu palyginimu užgauti senų žmonių, todėl geriau pasakysiu – primena blyškų paskutinius metus vos rusenusio Brežnevo veidą.

Taigi surandu motinos jaunystės metų ženklus: arešto orderį, kelis tardymų protokolus, parengtinio tyrimo išvadą. Tardymo protokolai – vos kelių puslapių, atrodo lyg draugiškų pokalbių santraukos. Sužinau ne tik tardymų datas, bet ir tikslų laiką. Vienas jų prasidėjo be dešimt minučių vienuoliktą nakties, o baigėsi – dešimt po pirmos. Jo metu mano motina tardytojui lyg tarp kitko prisipažino nemėgstanti tarybų valdžios, 1945 metų vasarą paskaičiusi pažįstamo mokytojo atneštą laikraštį „Laisvės kelias“, o paskui, mokytojo paprašyta, duotą ryšulėlį (tiesa, nepažiūrėjusi, kas ten yra, nes maniusi, kad negerai liesti svetimus daiktus) nunešusi pažįstamam vaikinui. Tokiam prisipažinimui, žinoma, penkių minučių – per akis. Deja, apie ką daugiau kalbėta tą ilgą nakties valandą, nesužinojau.

Štai tas ryšulėlis, matyt, labiausiai ir patiko tardytojui. Parengtinio tyrimo išvadose, skirtose aukštesniajai instancijai, ryšulėlis ir buvo parinktas kaip pagrindinis mano motinos aštuonioliktos gyvenimo vasaros ženklas. O aukštesnioji instancija turėjo nustatyti, koks gi to ryšulėlio svoris. Aukštesnioji instancija – Karinis tribunolas – buvo įsikūręs Archangelske ir turėjo daug įvairių svėrimo ir matavimo darbų. Kad jo nariai galėtų greitai susidoroti su subtiliu ryšulėlio svėrimo uždaviniu, buvo trumpai ir labai tiksliai aprašyta aštuoniolikmetės merginos asmenybė: ji esanti nusiteikusi prieš tarybų valdžią, be to, kilusi iš valstiečių-buožių. Verta atkreipti dėmesį į labai tiksliai vartojamas sąvokas: apie motiną parašyta „iš valstiečių-buožių“, o apie kai kuriuos kitus grupinės bylos dalyvius – tiesiog „iš buožių“.

Septyniolikos lietuvių, kaltinamų kurstymais aktyviai veikti prieš tarybų valdžią, bylų svėrimo ir matavimo darbus Karinis tribunolas Archangelske vykdė maždaug po pusmečio. Pirmąjį – parengtinį – posėdį vedė trys justicijos majorai, paskutinį – lemiamąjį – irgi trys: majoras, kapitonas ir seržantas. Taigi, galima sakyti, net Karinis tribunolas pademonstravo savotišką demokratijos sampratą.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad mano motinos ryšulėliui, padėtam ant teisingumo svarstyklių, atsverti majoras, kapitonas ir seržantas parinko mažiausią iš turimų svorių: penkerius metus kalėjimo. Tačiau ryšulėlis svėrė vis dėlto daugiau. Pridėjus dar dvejus metus teisių atėmimo, svarstyklės beveik išsilygino. Kad pusiausvyra būtų garantuota, dar buvo pridėta viena plunksnelė: turto konfiskavimas.

Pavydėtinai tiksliai atliktas darbas! Netgi po Stalino mirties, pakartotinai peržiūrėjus bylą, nutarta, kad pasverta teisingai ir rezultatai nėra keistini.

Štai kokio svorio ryšulėlį mano motina vieną 1945 metų vasaros dieną sugebėjo panešti savo gimtojo kaimo takais!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 28 
14:38:46 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba