ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-12 nr. 920

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KAZYS SAJA. Robinzonas (53) • BARBARA BROWN TAYLOR. Mobiliojo telefono sakramentas (2) • Sekmadienio postilė (4) • ROLANDAS KAUŠAS. Su meile – Voltaire’ui (67) • KOSTAS POŠKUS. Soldafoniška tema (18) • VILIUS STAKĖNAS. Sunkios durys, sunkus ryšulėlisSIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (53) • AISTĖ LAISONAITĖ. Miniatiūros (14) • POVILAS ŠKLĖRIUS. Eilės (7) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Muziejiniai etiudai (2) (11) • Priverstinė kultūraEUGENIJUS ALIŠANKA. Kaip įveikti banalybę (4) • Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti (2) • Pro Perkūno namus – kur vaikams gera (11) • Meno streiko bienalė (4) • mes ginkluojamės Amūro strėlėmis ir lankais (613) • 2008 m. gruodžio 19 d. Nr. 47 (921) turinys (8) •

Mobiliojo telefono sakramentas

BARBARA BROWN TAYLOR

[skaityti komentarus]

Mobiliojo neturėjau labai ilgai. Pirma priežastis buvo asmeniška – automobilio vairavimas man buvo tarsi šabas, kai neveikdavau nieko kito, tik klausydavausi muzikos ir gėrėdavausi vaizdais. Kodėl turėčiau leisti, kad suskambęs telefonas tai sugadintų? Antroji priežastis buvo ekologinė – jei jau bjauriuosi visur pridygusiais kraštovaizdį darkančiais mobiliojo ryšio bokštais, kodėl turėčiau dalyvauti juos gausinant? Trečioji priežastis buvo skaitmenys – man nelengva susidoroti ir su septynių skaitmenų numeriais, o su dešimties – dar sunkiau, tad kiekvienas naujas mobiliojo telefono vartotojas verčia mane vis dažniau rinkti dešimties skaitmenų telefono numerius su naujais neįprastais kodais.

Tačiau galiausiai pasidaviau, nes prireikus tapo vis sunkiau rasti taksofoną. Vidurnaktį grįždama namo ir norėdama susisiekti su namiškiais, kad jie nesijaudintų, turėdavau apvažiuoti kokias tris degalines, kol rasdavau veikiantį taksofoną. Dalyvaudama konferencijoje užmiestyje, norėjau paskambinti draugei, tačiau kitoje viešbučio koridoriaus pusėje, kur anksčiau buvo taksofonai, tebuvo likusios tuščios būdelės.

Mobilųjį telefoną nusipirkau savigynai ir slėpiau jį taip, tarsi tai būtų „Ferrari“ rakteliai. Kodėl pamaniau esanti tokia svarbi? Ką gi tokio skubaus turėjau pasakyti, kad to nebūtų galima nė kiek atidėti? Šiandien prie savo mobiliojo telefono esu prisirišusi tiek pat kiek ir visi kiti. Nuo jų skiriuosi nebent tuo, kad jaučiuosi skaudžiai pralaimėjusi. Praradau nemenką savo laisvės dalį ir tai suprantu. Praradau ne vien laisvę būti tyloje su savo mintimis ir reaguoti tik į tai, kas nutinka greta, bet ir laisvę įsivaizduoti, kad šitaip susitelkusi gerai naudoju savo laiką.

Argi neturėčiau tuoj pat susisiekti su manęs ieškojusiais žmonėmis, jeigu telefonas nuolat yra šalia? O jeigu vairuoju, argi vos atvykusi į vietą neturėčiau pasitikrinti balso pašto? Ir argi eidama gatve negalėčiau kalbėtis su broliene? Labai seniai su ja šnekėjausi, o aplinkui zujantys kiti pėstieji vargu ar reikalauja viso mano dėmesio. Juolab kad daugelis jų patys kalba mobiliaisiais, tuo pat metu vedžiodami šunį ar stumdami vaiko vežimėlį.

Pastaruoju metu susipažinau su dviem žmonėmis, kurie užsiminė apie „technologinį pasninką“. Vienas jų dėsto teologijos fakultete, kitas yra universiteto kapelionas. Abu paprašė savo studentų dvasinės disciplinos labui bent savaitę susilaikyti nuo naudojimosi mobiliuoju telefonu ir abu susidūrė su visuotiniu nepatiklumu. Nė kiek nesistebiu.

Kiek anksčiau šiemet, kai užtemdžiau auditoriją, norėdama parodyti trumpą filmuką, apsižvalgiusi pamačiau, kad pusės mano studentų veidai nušviesti iš jų mobiliųjų telefonų ekranų sklindančios šviesos. Kai paprašiau liautis skaitinėjus teksto žinutes ir žiūrėti filmą, daugelis jų atrodė suglumę. Negi man atrodė, kad jie nesugeba vienu metu daryti abiejų dalykų? Jie siunčia žinutes žiūrėdami televizorių. Jie siunčia žinutes vairuodami automobilį. Mano vyrui dirbantis studentas pajėgia viena ranka siųsti žinutes draugams, o kita valdyti žemės dirbimo frezą.

Kai papasakojau, kaip Kalifornijoje vienas mašinistas žinutes siuntė šitaip į jas susitelkęs, kad susidūrė su kitu traukiniu ir žuvo pats bei pražudė daugybę keleivių, mano studentai atitoko. Šio atsitikimo jie nebuvo girdėję, tačiau vienas iš jų juokdamasis papasakojo, kad kartą vos nežuvo, nes jo draugas, rašydamas žinutę, išlėkė į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Nebandau nė įsivaizduoti, kas atsitokėti priverstų tuodu.

Vadovaudamasi prielaida, kad daugelis žmonių dėl nereikšmingų dalykų savo gyvybe nerizikuoja, paprašiau studentų papasakoti, kaip jie naudojasi mobiliaisiais. Kodėl tai jiems taip svarbu? Kodėl tiek daug laiko praleidžia spoksodami į tuos mažus ekranėlius?

„Nebūtina nueiti penkias mylias, kad pasikalbėčiau su man rūpimu žmogumi, – pasakojo viena mergina. – Kai vienam iš mudviejų prireikia emocinės paramos, galime tuoj pat susisiekti.“

„Kai mano tėvai parašo man žinutę, – teigė vienas pirmakursis, – o aš jiems tuojau pat neatsakau, juos apima panika. Jie nori žinoti, kur aš, ar man viskas gerai. Mano mobilusis yra jų saugos tinklas.“

„Be mobiliojo žinotum tik tai, kas vyksta tavo mažame pasaulėlyje“, – pridūrė kitas.

Remdamasi šiais atsakymais, imu manyti, kad šiais laikais mobilusis telefonas atlieka sakramento funkciją. Jis yra tapęs išoriniu ir regimu ženklu vidinės ir dvasinės malonės, t. y. malone bendrystės su tais, kurių šalia nėra kūnišku pavidalu. Kaip ir kiti sakramentai, šis veikia dvejopai. Vanduo teikia gyvybę, tačiau vandenyje galima ir nuskęsti. Truputėlis vyno pakelia nuotaiką, tačiau per daug vyno apnuodija.

Kalbant apie mobilųjį telefoną, manyčiau, skiriamoji riba eina tarp patogaus tikro žmogiškojo ryšio palaikymo ir priverstinio bendravimo, kylančio iš baimės savo mažuose pasaulėliuose likti vieniems. Telieka išsiaiškinti, ar pajėgsime naudotis šiuo galingu sakramentu, neprarasdami šventos laisvės išsiversti be jo. Jei tokia Dievo valia, kai vėl įsijungsime savo telefoną, tebeturėsime su kuo pasikalbėti, o tada tiems žmonėms pagaliau galėsime skirti visą savo dėmesį.


„The Christian Century“, 2008.XII.2

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


143140. Li2008-12-22 11:28
Mob. telefonas,
Mob. telefonas -
Gražus , kiek aptrintas, metalofonas

144097. Aldona :-) 2008-12-30 08:45
Sveiki, Gal galėtumėte daugiau parašyti apie autorę Barbarą T. Iš kur ji ir kas. Ačiū

Rodoma versija 27 iš 28 
14:38:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba