ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-12 nr. 920

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KAZYS SAJA. Robinzonas (53) • BARBARA BROWN TAYLOR. Mobiliojo telefono sakramentas (2) • Sekmadienio postilė (4) • ROLANDAS KAUŠAS. Su meile – Voltaire’ui (67) • KOSTAS POŠKUS. Soldafoniška tema (18) • VILIUS STAKĖNAS. Sunkios durys, sunkus ryšulėlisSIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (53) • AISTĖ LAISONAITĖ. Miniatiūros (14) • POVILAS ŠKLĖRIUS. Eilės (7) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Muziejiniai etiudai (2) (11) • Priverstinė kultūraEUGENIJUS ALIŠANKA. Kaip įveikti banalybę (4) • Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti (2) • Pro Perkūno namus – kur vaikams gera (11) • Meno streiko bienalė (4) • mes ginkluojamės Amūro strėlėmis ir lankais (613) • 2008 m. gruodžio 19 d. Nr. 47 (921) turinys (8) •

Eilės

POVILAS ŠKLĖRIUS

[skaityti komentarus]


kelionė


          važiavau ir bandžiau negalvoti
          apie tai,
          apie ką aš galvojau
          važiuodamas dabar.

          norėjosi tik cigaretės
          ir butelio degtinės.
          pasaulis buvo toks didelis ir beribis
          it vaiko fantazija,
          o man norėjosi tiek nedaug.

          tie debesys, sakiau sau,
          tie debesys gal ir yra
          ko nors daugiau verti,
          tik aš bandžiau apie tai negalvoti.
          važiavau sau vienas
          ir bandžiau negalvoti,
          kad išlipęs tam milžiniškam mieste
          aš niekur nuo savęs nepabėgsiu.

kitokie vakarai


          mano pirštų atspaudai ant dulkino stalo,
          riebaluotų plaukų išmurzintas langas
          ir tai, kas atsispindi jame
          neprašomas –
          visa tai nesvarbu,
          nes dabar kitokie vakarai
          ir niekas nelaukia grįžtančio naktį,
          tyliai, atrodo, be raktų žvangėjimo,
          atrakinančio duris,
          be blogo kojų kvapo,
          įslenkančio į lovą
          šalia.

man neliūdna


          šįvakar turėjau turėti
          visą pasaulį,
          matuoti jį delno raukšlėm,
          jausti jį po oda,
          visą tvinksintį gyvybe.

          šįvakar nebuvo tavęs,
          nebuvo pasaulio,
          mano rankos karojo
          sunkios nuo tuštumos.

          man neliūdna, ne,
          tik meldžiuosi, nes turiu
          visą naktį vienatvės linksmybėms
          siautėt po vakuumą,
          vienam žaisti su savo širdimi –
          daužyt ir klijuot.

          meldžiu,
          jei negali atvykti,
          atsiųsk mesiją –
          įkalbėk mane kaip mažą vaiką,
          kad reikia tikėti juo;
          meldžiu,
          neleisk man tiesiog gulėti ir norėti,
          negauti
          tos šviesos iš tavęs,
          tos aistros, fatališkumo.

          tai tebūnie labanakt dabar.
          man neliūdna, ne,
          nesijaudink.





          dieve, aš nežinau,
          kas buvo ta mergaitė
          ir kodėl mane taip
          traukė prie jos.
          tik kai atsiguliau šalia,
          supratau,
          tik kai paliečiau,
          ji pasakė:
          aš verkiau dėl tavęs.
          o aš sakau:
          dieve, ji verks ir antrąkart,
          man labai gaila.



          aš dainuoju
          kasdieniu minčių triukšmu.
          aš dainuoju,
          aš tyliu.
          boružė mindo man kojas.

baltas velnias


          aš atsiduodu viskam,
          kas tik gali mane trukdyti,
          kad tik nebūtų tylių akimirkų,
          nes tos akimirkos –
          aš jas žinau –
          jos yra sukčiausios ir
          pridaro daug žalos.

          aš nemeluoju, aš tikrai
          stengiuosi negalvoti apie tave,
          nemąstyti, ką tu veiki,
          nematyti, su kuo.
          bandau nesiilgėti,
          bandau nenorėti tavęs.

          artėja naktis,
          o naktimis aš pasiduodu.
          vėl tavo baltas velnias su manim.



          aš esu tai,
          kuo tu mane sukūrei,
          ir dabar
          tu esi tai,
          kuo aš leidžiu
          tau būti.

pelenai


          mąstau apie tave
          ir apie ją,
          apie kitą,
          visas buvusias,
          visada ne mano.
          mąstau, matau jas šokančias
          ir užžiebiančias
          savo rudas sieros galvutes
          į mane.

          tada jos dega,
          tada jos lėtai dega,
          mano įžiebtos,
          o aš tyliai stebiu
          ir mąstau
          apie tave
          ir apie ją,
          apie tą kitą
          ir likusias,
          amžinai karštai degusias
          šalia manęs.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


142693. lap2008-12-18 16:21
kaip gražu ir būtent taip.

143183. varna (super, super, super)2008-12-22 19:47
Super, nu tiesiog - super. Eina šikti, kaip čia jis gerai suskėlė. Nu super. Ir dar taip tos raidės kairėje. O tai kaip čia padaro? Super. Aš bandžiau taip su kompu, bet nesigauna. Na taip, kad viskas dešinėje, o kai kas kairėje. Kaip jam čia gavosi? Krūtas.
El. Redakcija: Patylėk, varna, būk žmogus, tuoj pataisysime.

147010. padanga :-) 2009-01-18 16:47
Super. Mano draugas rasytojas ;) Misko zverelis eina teisingu keliu - dziaugiuosi uz ji :)

149659. bitė2009-02-09 21:14
ai, Povilai, man esi atsiuntęs geresnių.... :P

155045. miegapele :-) 2009-03-27 12:05
Jau is siknos atsidarymo matesi kad siks :D

180826. Giljotina :-) 2010-01-24 22:39
Itin gražu ir nuostabu, taip, kad copy ir paste;D

Rodoma versija 27 iš 28 
14:38:38 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba